Dar visai neseniai laukai ir namų kiemai baltavo nuo sniego kalnų, bet jau netrukus akis džiugins žaliuojanti žolė. Pokyčiai gamtoje reiškia viena: metas imtis vejos paruošimo darbų. Vis dėlto, sodo priežiūros ekspertai pirmiausia pataria neskubėti.
„Šiemet gausus sniegas padarė savo – seniai jo tiek bebuvo, o ir šalčiai laikėsi ilgai. Todėl pernelyg nestebina tai, kad po tokios žiemos veja atrodo nusilpusi, jos šaknys – jautrios, o pati žolė – išretėjusi ir pažeista sniego pelėsio, netgi sušutusi.
Matant tokią situaciją gali kilti noras jau dabar imtis vejos gelbėjimo darbų. Tačiau kol kas dar neverta skubėti: per anksti pradėti darbai gali padaryti daugiau žalos nei naudos“, – teigia Linas Agro regiono agronomė, „Edotnuvaseeds.lt“ ekspertė Regina Kanevičienė.
Ji pabrėžia, kad veja, kaip ir visa gamta, turi savo tempą.
„Didžiausia klaida – skubėjimas. Tad jei leisime vejai natūraliai atsigauti, o darbus atliksime tinkamu metu, rezultatai bus ne tik gražesni, bet ir ilgaamžiškesni.“
Vejai reikia oro ir maistinių medžiagų
Paklausta, kokių darbų pirmiausia reikėtų imtis, R. Kanevičienė pataria į rankas paimti grėblį.
Jei namų kieme esanti veja – paveikta sniego pelėsio, specialistė rekomenduoja ją „iššukuoti“ – išgrėbti pernykščius lapus, šakeles, samanas ir susikaupusį „veltinį“ – sausas žolės liekanas.
„Aeravimas pagerins oro patekimą į dirvą ir leis žolei greičiau atsigauti. Jei „veltinio“ sluoksnis – storesnis, verta pagalvoti apie skarifikavimą, t. y. samanų, negyvos žolės ir kitų liekanų mechaninį pašalinimą nuo vejos paviršiaus.
Tačiau tai daryti verta tik tada, kai veja pradės vegetuoti. Pernelyg ankstyvas intensyvus vaikščiojimas, technikos naudojimas gali suslėgti nepradžiūvusią dirvą ir pažeisti dar per silpną šaknų sistemą“, – paaiškina ekspertė.
Anot jos, tiek aeravimo, tiek ir skarifikavimo darbus vertėtų pradėti tada, kai vidutinė oro temperatūra siekia apie 8–10 laipsnių šilumos. Esant tokiai temperatūrai, galima imtis ir tręšimo bei vejos atsėjimo.
„Jei per anksti panaudosite trąšas, jos gali būti arba išplautos, arba veja jų neįsisavins. Sulaukus tinkamų orų, pirmiausia prireiks kompleksinių azoto, fosforo ir kalio (NPK) trąšų. Jos padės vejai greičiau atsigauti, sužaliuoti ir sustiprėti.
Pravartu atkreipti dėmesį į tai, kad naudojamos trąšos turėtų didesnį azoto, reikalingo augimo ir žalumo skatinimui, kiekį. Savo ruožtu, fosforas skatina šaknų vystymąsi, o kalis didina augalo atsparumą ir padeda efektyviau panaudoti azotą“, – pataria R. Kanevičienė.
Profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas papildo, kad verta rinktis mikro ir makroelementais praturtintas trąšas.
„Jau paminėti fosforas, kalis, taip pat magnis, varis, geležis ir kiti mikroelementai pavasarį tinkamai pamaitina veją – garantuoja jai sočius pusryčius, kurie suteikia žolei reikalingos energijos augti ir tvirtėti. Tai padarius, veja bus stipri, ją bus galima dažnai pjauti, vaikščioti ant jos visą sezoną“, – teigia T. Gurskas.
Prireiks ne tik trąšų
Pasirūpinus trąšomis, R. Kanevičienė rekomenduoja pasirūpinti ir kitomis pagalbinėmis medžiagomis. Pasak jos, buvusi žiema sukėlė nemažai iššūkių, kuriuos veja turės įveikti.
„Po tokios sniegingos ir šaltos žiemos veja ir kiti augalai – nusilpę, patyrę daug streso. Todėl be jau paminėtų kompleksinių trąšų pravers kitos priemonės: aminorūgščių kompleksai, antistresantai, biostimuliatoriai. Kai kurie produktai padeda greičiau atkurti augalų fiziologinius procesus, skatina šaknų augimą ir pagerina maisto medžiagų įsisavinimą“, – sako „Edotnuvaseeds.lt“ ekspertė.
Pasak jos, tokios priemonės veikia tiek kaip reanimatoriai, tiek ir kaip apsauga: stiprina augalus, didina jų atsparumą temperatūrų svyravimams, drėgmės trūkumui ar ligoms. Specialistės teigimu, tai padės augalams greičiau atsigauti ir tolygiau pradėti vegetacijos procesus.
Neliko sniego? Neskubėkite laistyti
Sniegui ištirpus, po kurio laiko gali kilti noras palaistyti po žiemos pabudusią veją. Tačiau T. Gurskas ragina turėti kantrybės, o veją laistyti tik pavasario pabaigoje.
„Nebent turėsime itin sausringą pavasarį, dėl ko tektų paankstinti ir laistymą. Vis dėlto, pirmoje pavasario pusėje žemė – dar pakankamai drėgna, tad papildomai jos drėkinti neverta. Tačiau patartina stebėti drėgmės būklę – ypač ruošiantis vejos tvarkymui ir atsėjimui“, – paaiškina kraštovaizdžio specialistas.
Sunkiau peržiemojusius vejos plotus jis pataria apiberti sėklomis, bet ne pirmomis pasitaikiusiomis.
„Būtų geriausia naudoti tą patį vejos mišinį, kaip ir praėjusiais metais. Jei situacija – itin prasta, arba nebeturite tų pačių sėklų, rinkitės specialius, būtent atsėjimui skirtus mišinius: jų sėklos auga kur kas greičiau, sparčiau, ir veja sužaliuos naujai.“
Šaltinis: pranešimas žinasklaidai
