Būsto išlaidos daugeliui šeimų dažnai sudaro reikšmingą mėnesinio biudžeto dalį, o šaltuoju sezonu jos dar labiau išauga.
Atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų būsto išlaidoms skiria nuo penktadalio iki trečdalio savo mėnesio pajamų, tačiau esama ir tokių namų ūkių, kurie būstui skiria iki pusės šeimos biudžeto.
Didžioji dalis gyventojų telpa į 20–30 proc. ribą
Apklausos duomenimis, 41 proc. gyventojų būsto išlaidoms – būsto paskolos įmokoms ar nuomai, šildymui, elektrai, komunalinėms paslaugoms, internetui ir televizijai – skiria 20–30 proc. savo mėnesinių šeimos pajamų.
Dar 26 proc. teigia, kad būstui išleidžia mažiau nei penktadalį pajamų. Tuo metu 19 proc. respondentų būsto išlaidoms skiria 31–50 proc. pajamų, 5 proc. – daugiau nei pusę šeimos biudžeto, o dar 10 proc. negalėjo įvertinti savo išlaidų dalies.
Palyginus su 2024 m. spalį atlikta apklausa, tendencijos iš esmės beveik nepakito. Tuomet 35 proc. gyventojų nurodė būstui skiriantys 20–30 proc. pajamų, 30 proc. – mažiau nei 20 proc., 17 proc. – 31–50 proc., o 6 proc. – daugiau nei pusę šeimos biudžeto.
„Auksinė biudžeto planavimo taisyklė sako, kad būtinosios išlaidos turėtų sudaryti iki 50 proc. mėnesio pajamų, nebūtinosios – iki 30 proc., o bent 20 proc. reikėtų skirti taupymui.
Idealiu atveju būsto išlaidos neturėtų viršyti 25–30 proc. ribos.
Jei daugiau nei pusė pajamų nuolat skiriama būstui, verta kritiškai įvertinti finansinę situaciją ir ieškoti sprendimų – nuo išlaidų optimizavimo ar finansinių įsipareigojimų peržiūros iki konsultacijos su finansų ekspertais“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.
Šaltas sausis padidino spaudimą biudžetams
Pasak ekspertės, šių metų pradžioje finansinę įtampą dar labiau sustiprino neįprastai šaltas sausis, kai vidutinė mėnesio temperatūra siekė beveik –10 °C, o centralizuotai šildomuose pastatuose šilumos suvartojimas išaugo 60–80 proc. Tai tiesiogiai atsispindėjo ir gyventojų sąskaitose.
Vis dėlto, naujausi Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos duomenys rodo, kad gyventojų sąskaitos už vasario mėnesį turėtų būti kiek mažesnės – vidutiniškai 10–20 proc. nei už sausį, nes vasaris buvo trumpesnis mėnuo ir šilumos suvartojimas sumažėjo.
„Tokie sezoniški svyravimai gali tapti rimtu išbandymu net ir tiems namų ūkiams, kurių biudžetas paprastai atrodo subalansuotas. Net jei įprastai būsto išlaidos sudaro apie trečdalį pajamų, šaltesniais mėnesiais ši dalis gali laikinai išaugti ir išbalansuoti finansinį planą. Tai primena, kaip svarbu turėti rezervą nenumatytiems atvejams“, – sako R. Narė.
Skirtingoms gyventojų grupėms – skirtinga našta
Naujausios apklausos rezultatai išryškina ir socialinius skirtumus. Net 56 proc. respondentų, kurių būsto išlaidos sudaro 31–50 proc. mėnesinio biudžeto, turi tik pradinį išsilavinimą. Tuo metu tarp gyventojų, būstui skiriančių 20–30 proc. pajamų, didžiausią dalį – taip pat 56 proc. – sudaro respondentai, kurių vidutinės asmeninės mėnesio pajamos po mokesčių siekia 751–1000 eurų.
Apklausa atskleidė ir skirtumus pagal šeiminę padėtį. Net 45 proc. išsiskyrusių ar našlių bei 40 proc. vienų gyvenančių respondentų nurodė, kad būsto išlaidos sudaro 20–30 proc. jų mėnesinio biudžeto.
Pasak R. Narės, nors 20–30 proc. riba dažnai laikoma finansiškai tvaria, reali situacija gali skirtis priklausomai nuo namų ūkio struktūros.
„Kai išlaidas dalijasi du dirbantys partneriai, finansinė atsakomybė pasiskirsto. Gyvenant vienam visa būsto našta – nuo paskolos ar nuomos iki komunalinių mokesčių – tenka vienam asmeniui. Tokiu atveju net ir įprasta išlaidų dalis gali tapti jautresnė bet kokiems pajamų ar kainų pokyčiams“, – pažymi ji.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą 2026 m. sausio mėn. internetinės apklausos būdu Lietuvoje atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Apklausta 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
PŽ
