Nors vasarį vidutinė šildymo kaina, palyginti su sausiu, padidėjo apie 5 proc., gyventojų sąskaitos bus mažesnės. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, dėl mažesnio šilumos suvartojimo ir atšilus orams gyventojų mokamos sumos vidutiniškai sumažės 10–20 proc.
Skaičiuojama, kad naujos statybos butuose sąskaitos už šildymą vasario mėn. mažės apie 17 Eur, renovuotuose senos statybos namuose – apie 22 Eur, o nerenovuotuose – apie 33 Eur (be PVM).
VERT skaičiavimais, naujos statybos 60 m2 dydžio bute su individualiu šildymo reguliavimu ir apskaita vidutinė šilumos sąskaita, nevertinant PVM, už vasario mėn. gali siekti apie 71 Eur (sausį ‒ apie 88 Eur). Tokio pat dydžio senos statybos renovuotuose namuose sąskaita gali būti apie 117 Eur (sausį – apie 139 Eur), o nerenovuotuose senos statybos namuose ‒ apie 193 Eur (sausį ‒ apie 229 Eur).
„Vasaris kaip ir šių metų sausis vėl buvo neįprastai šaltas. Vis dėlto trumpesnis mėnuo, taip pat vasario pabaigoje pasitraukęs arktinis speigas lėmė, kad pastatuose buvo suvartota iki 25 proc. mažiau energijos nei prieš mėnesį. Įvertinus didesnę šilumos kilovatvalandės kainą, gyventojus pasieksiančios sąskaitos už vasario šildymą bus iki 20 proc. mažesnės nei sausį“, ‒ prognozuoja VERT narys Matas Taparauskas.
Šiemet šildymo sezono antroje pusėje gyventojų sąskaitos išlieka didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pagrindinis veiksnys – reikšmingai žemesnė oro temperatūra – padidina šilumos poreikį pastatuose ir lemia didesnį suvartojimą, nepriklausomai nuo to, kad pačios šilumos kainos už kilovatvalandę kinta nedaug.
Šio šildymo sezono kainoms įtakos taip pat turėjo ir panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui – vietoje lengvatinio 9 proc. PVM nuo metų pradžios taikomas 21 proc. PVM.
Bendras šio šildymo sezono kainų lygis išlieka santykinai stabilus. 2025–2026 m. šildymo sezono spalio–kovo mėn. vidutinė šilumos kaina siekia 7,78 ct/kWh, kai tuo pačiu 2024–2025 m. laikotarpiu ji buvo 7,53 ct/kWh. Tai reiškia, kad metinis kainų padidėjimas sudaro tik kiek daugiau nei 3 proc., todėl ilgalaikėje perspektyvoje kainų dinamika išlieka nuosaiki.
Dėl šilumos gamybai naudojamo kuro kainų svyravimo kovą kaina didėja 5,6 proc.
Kovą vidutinė svertinė šilumos kaina Lietuvoje siekia 8,87 ct/kWh be PVM ir, palyginti su vasariu, padidėjo apie 5,6 proc. Nors įprastai artėjant šildymo sezono pabaigai kainos ima stabilizuotis ar mažėti, šiemet kovą fiksuojamas nedidelis augimas. Vis dėlto šis pokytis nėra išskirtinis ar signalizuojantis apie sisteminį kainų šuolį – jis pirmiausia atspindi kuro kainų svyravimus sezono pabaigoje ir tai, kiek efektyvi buvo šilumos įmonių kuro pirkimo strategija.
Mažiausios šilumos kainos kovą fiksuojamos Utenoje (5,97 ct/kWh), Šiauliuose (6,36 ct/kWh) ir Tauragėje (6,50 ct/kWh). Didžiausios kainos taikomos UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ (13,11 ct/kWh), UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (12,72 ct/kWh) ir UAB „Lazdijų šiluma“ (12,80 ct/kWh) aptarnaujamiems vartotojams.
Palyginti su vasario mėnesiu, labiausiai kainos sumažėjo Plungėje (–11,4 proc.), Velžyje (–5,7 proc.) ir Nemėžyje (–6,4 proc.), o daugiausia augo Elektrėnuose (+25,7 proc.) ir Šilalėje (+25,5 proc.).
Plungės šilumos kainos mažėjimą ypač lėmė apie 16 proc. sumažėjusi iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina, o Nemėžyje reikšmingos įtakos turėjo daugiau kaip 12 proc. sumažėjusi svertinė naudojamo kuro kaina. Elektrėnuose kainos augimą nulėmė apie 30 proc. padidėjusi iš vienintelio esančio gamintojo superkamos šilumos kaina, o Šilalėje – beveik 50 proc. išaugusi svertinė kuro kaina, kuri tiesiogiai padidino kintamąją šildymo kainos dalį.
Didžiuosiuose miestuose kainų dinamika išsiskyrė. Vilniuje šilumos kaina padidėjo kiek daugiau nei 5 proc. – iki 8,75 ct/kWh, Klaipėdoje didėjo beveik 15 proc. – iki 8,07 ct/kWh, Panevėžyje didėjo beveik 13 proc. – iki 8,20 ct/kWh, o Kaune ji išliko stabili ir siekia 9,81 ct/kWh. Šiauliuose miesto vartotojams taikoma kaina sumažėjo kiek daugiau nei 1 proc. – iki 6,36 ct/kWh.
Šilumos kainų skirtumai atskirose savivaldybėse išlieka reikšmingi, tačiau jie nebūtinai atspindi skirtingą šilumos tiekėjų veiklos efektyvumą. Kainą kiekvienoje konkrečioje teritorijoje lemia ne tik kuro kaina ar jos svyravimai, bet ir pačios centralizuotos šilumos tiekimo sistemos mastas bei struktūra – aptarnaujamos teritorijos dydis, vartotojų skaičius ir tankis, realizuojamas šilumos kiekis, gamybos šaltinių tipas ir skaičius, tinklų ilgis bei investicijų apimtis. Vertinant šildymo kainas svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius ir platesnį kontekstą, nes tiesioginis skirtingų savivaldybių kainų palyginimas be sistemos ypatumų įvertinimo gali sudaryti klaidingą įspūdį apie kainų lygio priežastis.
Pagrindinis kovo mėnesio šilumos kainų augimo veiksnys – kuro kainų pokyčiai rinkoje, kurie tiesiogiai lemia šilumos įmonių šilumos gamybos savikainą bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainą.
Ilgalaikiais biokuro tiekimo kontraktais neįsigytą dalį reikalingo kuro teko įsigyti rinkoje už aukštesnę sezoninę kainą. Vasario pradžioje medienos skiedrų trumpalaikių kuro pirkimo sandorių, kai kuras įsigyjamas už tuo metu rinkoje galiojančią kainą, kainos viršijo 40 Eur/MWh ribą (kainos iš esmės lygios 2022–2023 m. šildymo sezono kainai), tačiau antroje mėnesio pusėje pradėjo mažėti.
Tiekėjai, turėję didesnę dalį ilgalaikių tiekimo sutarčių ar diversifikuotą kuro struktūrą, kainų svyravimą suvaldė efektyviau, todėl jų kainos išliko stabilesnės arba net mažėjo.
Reguliuotojo vertinimu, biokuro rinkos pokyčiai ir toliau daro reikšmingą įtaką šilumos kainai. Nors trumpalaikių sandorių kainos svyruoja, kovo mėnesį vidutinė biokuro kaina siekia apie 27 Eur/MWh, o didesnė ilgalaikių kontraktų dalis padeda amortizuoti kainų svyravimus.
Bendrai šio šildymo sezono apsirūpinimas biokuru siekia beveik 99 proc., tad galima prognozuoti ir viso šildymo sezono vidutinę biokuro kainą – 25,61 Eur/MWh, t. y. 18,35 proc. aukštesnę nei praėjusio šildymo sezono.
Išsamią šilumos kainų statistiką galite rasti VERT skelbiamoje apžvalgoje.
VERT inf.
