Naujienų agentūra BNS šiandien pranešė, jog artimiausiomis savaitėmis Lietuvoje prognozuojamas potvynis, didžiausias pavojus gresia Kaunui, Kėdainiams, – taip sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
„Potvynis gali prasidėti po vienos, dviejų savaičių“, – trečiadienį BNS po Vyriausybės pasitarimo sakė jis.
NKVC vadovo teigimu, tarnybos yra pasirengusios reaguoti į situaciją, parengtas veiksmų planas.
Pasak jo, šiuo metu įšalas yra pasiekęs piką.
Didžiausias pavojus gresia Kaunui ir Kėdainiams. Pavojingiausia upė – Neris. Joje maždaug 8–10 vietų gali susidaryti ledų sangrūdos ir staigiai pakilti vanduo. Antra pagal pavojingumą upė – Nemunas. Jo vandenys kelia grėsmę pamariui.
Taip pat potvynio pavojų kelia Šventoji ir Nevėžis.
NKVC vadovas pranešė, kad dėl ledo sangrūdų sprogdinimo bus sprendžiama kiekvienu atveju atskirai – kariuomenė tam pasiruošusi.
Ruošiantis potvyniui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla sako, kad prioritetas teikiamas prevencinių priemonių vykdymui – saugiam ledo ardymui, vandens srautų reguliavimui ir apsauginių priemonių parengimui.
Pareigūnai yra pasirengę vykdyti ir gelbėjimo, evakuacijos ir vandens šalinimo darbus.
„Mūsų institucija yra jau dabar pasirengusi naudoti transporto priemones, įveikiančias iki pusantro metro gylio vandens kliūtis ten, kur keliai lengvajam transportui tampa nepravažiuojami, – kalbėjo PAGD direktorius R. Požėla. – Šios galimybės leidžia užtikrinti logistiką bei operatyviai telkti specialiąsias tarnybas, pavyzdžiui, medikus, į sunkiai prieinamas vietoves, evakuoti žmones“.
Esant visiškai nepravažiuojamiems keliams ar dar aukštesniam vandens lygiui, pareigūnai planuoja pasitelkti katerius ir valtis.
PAGD technika dislokuota strateginiuose taškuose, tokiuose kaip Šilutė, Pagėgiai, Klaipėda, siekiant užtikrinti minimalų reagavimo laiką. Valtys paruoštos ir kituose padaliniuose, jei potvynis kiltų kitose teritorijose.
Kauno mieste tarnyba yra paruošusi smėlio pilstymo į maišus įrenginį, jo našumas – keturi maišai per minutę.
Naujienų agentūra ELTA praneša, jog Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė Janina Stankevič teigia, kad dabartinės orų prognozės rodo, jog ledonešis galėtų prasidėti šeštadienį. Visgi, pasak jos, šalyje susidarę ledai gali pajudėti ir vėliau.
„Pagal dabartinius skaičiavimus, ledonešio prognozė numatoma vasario 28 dienai, tačiau, jeigu vandens lygis nekils sparčiau, ledonešis neprasidės, nes ledas nebus išlaužytas, jis tirps vietoje. Tuomet žymesnio potvynio tikrai nesulauksime.
Bet, jeigu vandens lygis kiltų, ledas būtų išlaužytas, tuomet galėtume sulaukti ir ledo sangrūdų upėse, kurios sukeltų lokalius potvynius.
Tačiau šiai dienai prognozės nėra labai gąsdinančius ir numatome, kad galime išgyventi šį potvynį žymiai ramiau“, – trečiadienį Priešgaisrinės apaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė J. Stankevič.
Anot jos, sunku tiksliai pasakyti, kada Lietuvoje galėtų prasidėti potvyniai, tačiau spėjama, jog jie gali kilti artėjant kovo mėnesio viduriui.
Kaip teigė J. Stankevič, didžiausias potvynis potencialiai galėtų kilti Šilutės teritorijoje.
„Šiuo metu, sakyčiau, didžiausias potvynis galėtų būti, kaip visada, Šilutės teritorijoje vien dėl to, kad Kuršių mariose storas ledas ir jis sulaikytų einančius ledus, neišleistų jų iš upių, ten susidarytų didžiausios ledų sangrūdos, todėl būtų ir didesnis vandens lygio kilimas“, – dėstė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė.
Jos teigimu, su didesnių potvynių rizika gali susidurti Šiaurės ir Vakarų Lietuva.
J. Stankevič pasakojo, kad iš pradžių buvo baiminamasi, jog šiemet šalyje gali kilti tokio dydžio potvynis, koks kilo Lietuvoje 2010 metais. Visgi, pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovės, pastebėta, kad šiuo metu vandens lygis upėse nėra toks aukštas, koks buvo prieš 16 metų.
