Nuo mažens girdime paprastas, bet svarbias taisykles: neimk saldainių iš nepažįstamų, nekalbėk su svetimais, pasakyk suaugusiajam, jei kas nors kelia nerimą. Šitaip atsargumo įgūdžiai formuojami nuo pat vaikystės.
Pasak psichologės Jovitos Kriukelytės, šią „atsargumo atmintinę“ verta priminti ir suaugusiesiems, mat sukčiai taikosi į emocijas ir siekia išjungti žmogaus kritinį mąstymą.
„Telefoniniai ir internetiniai sukčiai kasmet iš žmonių išvilioja milijonus eurų, tačiau tai nėra nei amžiaus, nei intelekto klausimas.
Žmonės nukenčia ne todėl, kad yra nepakankamai protingi ar išsilavinę, o todėl, kad patenka į stiprią emocinę būseną.
Sukčių tikslas – išmušti žmogų iš pusiausvyros ir sukelti stiprią emocinę reakciją, kuri užgožia kritinį mąstymą. Patirdamas šoką žmogus nebegali situacijos vertinti objektyviai ir racionaliai“, – pabrėžia psichologė.
Todėl, anot jos, ir suaugusiesiems reikia kartoti tas pačias saugumo taisykles: apdairiai elgtis su nepažįstamais, neskubėti pasitikėti, pasitarti su kuo nors, jei kyla nerimas ar neaiškumų ir jokiais būdais nespausti savęs priimti sprendimo čia ir dabar – geriau „bėgti“.
Taiko dvi strategijas: baimės ir saldainio
Pasak J. Kriukelytės, sukčiai dažniausiai taiko dvi emocinio manipuliavimo strategijas.
„Viena – sukelti baimę, kad nutiko kažkas blogo ir reikia skubiai reaguoti: užblokuota sąskaita, kažkas bando pasisavinti pinigus, artimasis pateko į avariją. Kita – sužadinti išskirtinumo ir greito laimėjimo jausmą, pasiūlant „ypatingą“ investavimo galimybę ar didelę finansinę grąžą“, – teigia psichologė.
Pirmuoju atveju žmogų užplūsta streso hormonai, tokie kaip kortizolis ir adrenalinas, antruoju – dopaminas, susijęs su atlygio ir malonumo jausmu. Psichologė pažymi, kad abiem atvejais sprendimus ima lemti ne racionalus mąstymas, o stiprios emocijos.
Sukčiai stengiasi skubinti ir izoliuoti
Anot J. Kriukelytės, sukčių veikimo principas dažnai labai paprastas – žmogų reikia išlaikyti skuboje ir neleisti jam su kuo nors pasitarti.
„Pasitelkiamos tipinės frazės – „reikia dabar“, „greitai sumokėkite“, „niekam nesakykite“. Kol žmogus yra vadinamojoje „kovok, bėk arba sustink“ būsenoje, jo racionalus mąstymas veikia silpniau, todėl jis gali priimti sprendimus, kurių įprastai niekada nepriimtų“, – aiškina psichologė.
Specialistė akcentuoja, kad tokiais atvejais labai svarbu sąmoningai atitolinti savo reakcijos laiką.
„Jei žmogus pagauna save, kad yra labai išsigandęs, pirmiausia reikia stengtis grįžti į „čia ir dabar“ jausmą – pavyzdžiui, aš esu savo kambaryje, darbovietėje, saugus, manęs niekas nepuola. Paprasti fiziniai veiksmai, tokie kaip kumščių suspaudimas ar patrepsėjimas kojomis, padeda pajusti kūną ir šiek tiek išeiti iš stresinės reakcijos. Taip pat galima paprašyti lėtai pakartoti vardą, pavardę, įstaigos pavadinimą, pasakyti, kad užsirašysite informaciją ar kad perskambinsite patys. Net toks laiko laimėjimas gali apsaugoti nuo klaidos“, – pabrėžia ji.
Skatina atpažinti „raudonas vėliavėles“
Pasak psichologės, išlaikyti sąmoningumą yra labai svarbu: jei žmogus yra skubinamas priimti sprendimą čia ir dabar, jei jam sakoma niekam nesakyti apie pokalbį ar jei prašoma asmens kodo, prisijungimo duomenų ar kitų jautrių duomenų, tai aiškūs pavojaus signalai.
„Jei išties skambina pareigūnai ar banko darbuotojai, jie neskubins, neprašys priimti sprendimo čia ir dabar, tikrai nelieps su niekuo nesitarti“, – teigia ji.
Anot jos, ryšys su kitais žmonėmis tokiose situacijose tampa stipriu apsauginiu veiksniu.
„Priminkite savo tėvams ir seneliams, kad jei jie pajunta baimę ar kažko nesupranta, tegul iš karto paskambina jums. Įtraukus kitą asmenį, kuris nėra ištiktas šoko, šis gali padėti sugrįžti į realybę ir blaiviai įvertinti situaciją“, – pažymi J. Kriukelytė.
Geriau nemandagus nei apgautas
Psichologė atkreipia dėmesį ir į autoriteto baimę, ypač būdingą vyresnei kartai.
„Skambina ponas viršininkas ir žmogus su viskuo sutinka, nes nepatogu kažko klausti, nesutikti, nevykdyti nurodymų, nesinori pasirodyti nemandagiam. Tad belieka aiškinti vyresniems žmonėms, kad joks autoritetas nespaus jūsų priimti sprendimo čia ir dabar. Jei tai tikras autoritetas, galėsite ir rytoj su juo susisiekti ir viską išsiaiškinti“, – primena ji.
Pasak specialistės, svarbi žinutė, kurią artimieji turėtų kartoti, paprasta: geriau būti nemandagiam nei apgautam. Žmogus visada turi teisę nutraukti pokalbį, užduoti klausimus ir pasitikrinti informaciją.
J. Kriukelytė taip pat atkreipia dėmesį, kad sukčiai neretai pateikia daug informacijos ir pasitelkia sudėtingus terminus.
„Jei kažkas neaišku, svarbu stabdyti pašnekovą ir ieškoti kito žmogaus – sūnaus, dukros, anūkų ar kaimynų, kurie padėtų suprasti situaciją. Jei tuo metu šalia nieko nėra, galima pasakyti, kad perskambinsite su konsultantu. Niekada nereikia apsimesti, kad suprantate, jei iš tiesų nesuprantate“, – pataria ji.
Schemos sudėtingėja
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė atkreipia dėmesį, kad sukčiai nuolat tobulina savo veikimo metodus – kuria sudėtingus socialinės inžinerijos scenarijus ir greitai reaguoja į aktualijas, todėl neįmanoma iš anksto numatyti, kaip bus bandoma apgauti.
Žiniasklaidoje buvo aprašytas atvejis, kai senjorė, paveikta sukčių, kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerę, norėdama parduoti butą.
Tarpininkei kėlė nerimą klientės nervingas elgesys ir ašaros – paaiškėjo, kad sukčiai ją gąsdino, neva jos butas tapo nusikalstamos schemos dalimi, tad jį esą reikia parduoti ir pinigus atiduoti „pareigūnams”. Išvengti nuostolių padėjo atsakingas brokerės elgesys.
Neseniai paviešinta ir schema, nuo kurios nukentėjo senjoras, atgavęs II pensijų pakopos lėšas.
Sukčiai, kalbėję rusiškai, pirmiausia prisistatė ryšių bendrovės, vėliau – „banko“ ir „policijos“ darbuotojais, teigė, kad sąskaita užblokuota ir vyksta tyrimas, neleido padėti ragelio ir vertė skubiai „bendradarbiauti“.
Įtikintas vyras išsiėmė autentifikavimo priemonę, kurios iki tol nė neturėjo, ir, nepaisydamas savo banko perspėjimų, 8 tūkst. eurų išsigrynino ir perdavė atvykusiems „pareigūnams“, o dar 7 tūkst. eurų pervedė į nurodytą sąskaitą, kurios savininkė taip pat buvo apgauta ir pasitelkta kaip pinigų mulė.
Su sukčiais kovojama vis intensyviau
Per pastaruosius metus Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 15 tūkst. sukčiavimo atvejų, o suma, į kurią kėsinosi sukčiai, išaugo iki 58,8 mln. eurų. Tiesa, finansų įstaigų taikomos prevencinės priemonės leido sustabdyti daug įtartinų operacijų dar prieš pinigų pervedimą.
Pasak E. Čipkutės, per pastaruosius kelerius metus bankai sustiprino prevencines priemones, todėl apsaugotų gyventojų lėšų dalis išaugo nuo 33 iki 68 proc., o vien 2025 m. sustabdytų įtartinų mokėjimų suma – daugiau nei 38 mln. eurų.
„Sukčiavimo atvejų skaičius auga, tačiau ir bankų sektorius nuosekliai stiprina apsaugos mechanizmus ir investuoja į prevenciją. Įstaigos bendradarbiauja tarpusavyje, dalijasi informacija apie naujas sukčiavimo schemas ir vykdo visuomenės švietimo kampanijas. Viena jų – šiuo metu drauge su institucijomis ir žiniasklaida įgyvendinama iniciatyva „Padėk ragelį“, raginanti gyventojus nutraukti įtartinus skambučius ir neskubėti priimti sprendimų spaudimo akivaizdoje“, – sako LBA prezidentė.
Po apgavystės išgyvenama krizė
Psichologė J. Kriukelytė pastebi, kad mažai kalbama apie tai, ką žmonės išgyvena po patirtų apgavysčių.
„Tai ne tik finansiniai nuostoliai, bet ir stiprūs emociniai išgyvenimai bei smūgis pasitikėjimui savimi. Nuo sukčių nukentėję žmonės patiria visą krizės išgyvenimų paletę. Pirmiausia bus šokas ir neigimas – netikėjimas, kad buvai apgautas. Vėliau prasideda pykčio reakcijos, gali būti pykstama ant visų – savęs, policijos, banko, artimųjų, valstybės. Kai kurie ilgą laiką gali jausti depresines nuotaikas“, – sako ji.
Pasak J. Kriukelytės, labai svarbu žmogui su šiais išgyvenimais nelikti vienam – pasikalbėti su artimuoju ar kitu žmogumi, kuris nesmerks.
„Didelė problema tokiais atvejais būna žmogaus jaučiama gėda, kad pasidavė apgavystei. Žmonės įsivaizduoja, kad, jei juos apgavo, jie yra neprotingi, todėl renkasi niekam nesakyti. Visgi svarbu jiems sakyti, kad tai buvo emocijų veikimas, o ne intelekto. Tai neparodo žmogaus protinių gebėjimų“, – pabrėžia specialistė.
Ji pataria priminti artimiesiems, kad nutikus panašioms nelaimėms praverčia emocinė parama – tiek žmogiškoji, tiek profesionali.
„Visada galima skambinti į emocinės paramos linijas – Vilties liniją, Pagalbos moterims liniją ar Jaunimo liniją, kur pagalba teikiama anonimiškai“, – primena psichologė. Anot jos, psichologo pagalba tokiais atvejais tampa taip pat labai vertinga.
PŽ
