Žiemą žmonės keliauja ne ką mažiau aktyviai – vieni ieško saulės pietuose, kiti skuba slidinėti į kalnus ar tiesiog ieško naujų įspūdžių su šeima per jau čia pat prasidėsiančias vaikų atostogas.
Tačiau netikėti sveikatos sutrikimai užsienyje gali greitai sugriauti net kruopščiausiai suplanuotą poilsį, pastebi skaitmeninės medicinos platformos „uhealth“ šeimos gydytojas Domas Denisovas ir dalijasi aktualiais patarimais, kaip tinkamai pasiruošti kelioneiir ką daryti, kai liga užklumpa esant toli nuo namų.
Dažnai užsienyje sunegalavusius lietuvius nuotoliu konsultuojantis D. Denisovas sako, kad daugiausia tautiečiai kreipiasi dėl naujai atsiradusių bėrimų, vabzdžių įkandimų (ypač iš pietinių regionų), viduriavimo. Taip pat gana dažnos šlapimo takų infekcijos ir saulės nudegimai.
„Tačiau neretai ne tik pats sunegalavimas kelia iššūkių. Pavyzdžiui, nors dabar daugelis turi kalbos vertimo programėles, kalbant apie sveikatą labai svarbu tikslumas. Jei gydytojas bando kalbėti kalba, kurios gerai nemoka nei jis, nei pacientas – tai gali trukdyti gerai suprasti paciento skundus, o pacientui – gydytojo siūlomą gydymą. Kalbos barjeras gali lemti nesusipratimus sudėtingesnėse situacijose, ypač kalbant apie vaistų dozes, alergijas ar esančias lėtines ligas“, – sako šeimos gydytojas.
Kelionės lietuviams – tai ne tik įspūdžiai, bet ir investicija į save. Nacionalinio savijautos indekso tyrimo (NSI) duomenimis, žmonės atostogas renkasi norėdami gerinti savo emocinę savijautą ir sieja jas su rūpinimusi savimi. Bet ką daryti, kad netikėtos sveikatos problemos toli nuo namų nevirstų dar ir finansinėmis bei emocinėmis?
Gydytojo patarimai, kaip išvengti labiausiai paplitusių sveikatos problemų atostogaujant
Nemažos dalies sveikatos iššūkių per atostogas galima ir paprasčiausiai išvengti. D. Denisovas dalijasi keliais esminiais patarimais:
Pasirūpinkite skiepais. Pasitikrinkite, kokios vakcinos būtinos ar rekomenduojamos toje šalyje. Keliaujant į pietinius kraštus gali būti rekomenduojami hepatito, geltonosios karštinės ir kiti skiepai.
Ginkitės nuo maliarijos. Jei keliaujate į subtropinius, maliarijos zonos kraštus – „uhealth“ gydytojas pataria naudoti chemoprofilaktiką ir saugotis nuo uodų fizinėmis priemonėmis – gerai parinktais drabužiais, uodų tinkleliais ir nubaidymo priemonėmis
Saugokitės saulės. „Tai svarbu net vėsesniu metu. Naudokite SPF 30+ kremą nuo saulės kasdien, pasitepant visas atidengtas kūno dalis. Tepkite reguliariai, bent kas 2 valandas, taip pat po maudynių, intensyvaus prakaitavimo. Karštomis, saulėtomis dienomis būtina ir galvos apsauga – saulės smūgis gali ištikti ir po labai neilgo laiko lauke, įspėja specialistas.
Gerkite skysčius. Tai labai svarbu einant ilgesnius atstumus, ypač šiltame klimate – pasirūpinkite skysčiais net išeidami pasivaikščioti po miestą. Vidutiniam asmeniui, pasak mediko, per dieną reikia bent 1,5–2 litrų vandens (ar arbatos, sulčių). O judant, prakaituojant jo reikia dar daugiau.
Laikykitės higienos. Pasitikslinkite, ar saugu toje kryptyje gerti vandenį iš čiaupo ir viešose vietose. Venkite nenuplautų, nenuluptų vaisių ir neaiškaus gatvės maisto, nevirintų gėrimų.
Turėkite vaistų atsargą. Jei nuolat vartojate vaistus, imkite su „atsarga“, jei netikėtai užtruktumėte kelionėje. Taip pat gerai turėti (patogiausia – elektroninius) susijusius medicininius dokumentus.
Europos sveikatos draudimo kortelė galioja tik tam tikrais atvejais
Užsienyje prireikus gydytojo konsultacijos ir neturint kelionių draudimo, tai gali reikšti ir papildomas išlaidas. D. Denisovas atkreipia dėmesį, kad Europos sveikatos draudimo kortelė suteikia teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip tos šalies gyventojai.
„Tai reiškia, kad dalis paslaugų gali būti kompensuojama, tačiau gali tekti sumokėti pacientui taikomą priemoką. Be to, ji galioja tik būtinosios medicinos pagalbos atvejais, kortelė nedengia planinio, lėtinių ligų, gydymo ar privataus sektoriaus paslaugų“, – paaiškina medikas.
Ką svarbu žinoti apie receptus ir receptinius vaistus
D. Denisovas pastebi – ne visi žino, kad Lietuvoje galiojantis elektroninių receptų patogumas prieinamas ir svetur. Lietuvoje išrašytus el. receptus mato vaistinės kai kuriose keliautojų itin pamėgtose šalyse – Lenkijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Estijoje, Čekijoje ir Suomijoje. Tiesa, galioja tam tikros išlygos ir taisyklės, sąrašas gali keistis – todėl prieš kelionę verta pasitikrinti aktualią informaciją adresu https://www.esveikata.lt/tarpvalstybinis-e-receptas.
„Jei keliaujate kitur po ES šalis, popierinis receptas, išrašytas Lietuvos gydytojo, taip pat bus pripažįstamas, nors ne visus pas mus esančius vaistus rasite kitose šalyse“, – pažymi gydytojas.
Vaistininkas Mindaugas Rutalė priduria, kad galint įrodyti receptinių vaistų reikalingumą, juos kai kur gali išduoti ir farmacijos specialistas – pavyzdžiui, J. Karalystėje.
„Todėl praktinis patarimas – visada turėti reikalingų receptinių vaistų receptus ar bent geros kokybės jų kopijas, taip pat pakuočių nuotraukas telefone.
Visų pirma, jei vaistai pasibaigs ar juos pamesite, gali būti paprasčiau gauti naujų. Antra, tai svarbu siekiant išvengti galimų nesklandumų – pareigūnai turi teisę paprašyti pagrįsti, kad šie vaistai jums reikalingi“, – pažymi vaistininkas.
Dažnos klaidos, kurios daromos renkantis vaistus kelionių vaistinėlei
Žymiai dažniau žmonės vaistininko prieš kelionę klausia ne apie receptinius, bet ir apie vaistus „dėl visa ko“, sako M. Rutalė. Renkant vaistinėlę kelionei, daugelis žmonių veikia pagal principą „geriau daugiau nei per mažai“ arba atvirkščiai – pasiima vos kelias tabletes, „nes neprireiks“. M. Rutalė sako, kad abi strategijos – klaidingos.
„Pastebiu dažną klaidą – žmonės perka skirtingų pavadinimų, tačiau tos pačios sudėties vaistų. Pavyzdžiui, kelis preparatus nuo peršalimo, nors pakanka vieno. Taip pat dažnai įsigyja per didelį ar per mažą vaistų kiekį arba atsainiai žiūri į sezoniškumą bei kelionės kryptį“, – vardija jis.
Taip pat reikėtų žinoti, kaip vaistus tinkamai gabenti. Vaistininko patarimas – juos visada laikyti rankiniame bagaže, originalioje pakuotėje su informaciniu lapeliu: „Nerekomenduoju jų dėti į registruotą bagažą krovinių skyriuje, kur temperatūra gali būti žalinga vaistų kokybei ir poveikiui, ypač biologiniams preparatams. Skysčiams, pavyzdžiui, insulinui, skrendant lėktuvu apribojimai netaikomi – jo gabenti galima tiek, kiek reikalinga visam kelionės laikotarpiui“.
PŽ
