Vasario 5 d. savivaldybėje buvo sušauktas posėdis „Dėl pasirengimo galimam potvyniui ir veiksmų jo metu“.
Kaip pasiruošti galimam potvyniui tarėsi savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas, savivaldybės patarėjas, atliekantis parengties pareigūno funkcijas, Jonas Švedas, kiti savivaldybės atsakingi asmenys, Kėdainių rajono savivaldybės karo komendantas Remigijus Mikalauskas, Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas, kiti šios tarnybos atstovai, Kėdainių savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Andrius Miliauskas, Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas Šarūnas Martinkėnas, kiti komisariato atstovai, UAB „Kėdainių vandenys“ direktorius Rimgaudas Praninskas, rajono seniūnijų seniūnai.
Buvo apsvarstyti šie klausimai:
- Buvusių potvynio pažeidžiamų vietų, kurios kėlė didžiausią pavojų gyventojų saugumui ir jų turtui, aptarimas. 2026 metų prognozuojamų potvynio vietų, galinčių kelti pavojų gyventojams ir jų turtui, aptarimas;
- Rekomendacijų gyventojams „Kaip elgtis potvynio metu“ parengimas arba atnaujinimas.
- Rekomendacijų gyventojams viešinimo būdų aptarimas (vietinė spauda, televizija, reportažai, socialiniai tinklai);
- Civilinės saugos sistemos pajėgų turimų materialinių-techninių resursų, jų parengties ir panaudojimo galimybių potvynio padariniams likviduoti aptarimas;
- Informacijos apsikeitimo tvarkų aptarimas ir kontaktinės informacijos atnaujinimas;
- Pažeidžiamų gyventojų grupių, galinčių patekti į potvynio zoną, ir pagalbos joms poreikio įvertinimas;
- Evakuotų gyventojų turto apsaugos klausimai;
- Gyventojų informavimas ir apsilankymai potvynio grėsmės zonose;
- Savivaldybės operacijų centro veiksmai nutrūkus elektros tiekimui;
- Gyventojams, atsisakiusiems evakuotis maisto, geriamojo vandens, kitų būtinųjų priemonių pristatymas);
- Evakuotų gyventojų apgyvendinimui skirtų patalpų ir priemonių parengimas kartu su KAS valdytojais.
Ekstremaliuoju įvykiu laikoma ir skelbti ekstremalią situaciją galima tada, kai Nevėžio vandens lygis Kėdainių mieste būtų lygus 30,02 m.
Esant tokiam vandens lygiui, būtų apsemta miesto teritorija su maždaug 450 gyventojų ir didelė dalis Pašilių ir Justinavos kolektyvinių sodų.
Posėdžio metu seniūnams patikėta užduotis išsiaiškinti savo seniūnijų kritines vietas ir sužinoti, kurių sodybų žmonėms reikės pagalbos.
Taip pat reikia įsivertinti pažeidžiamas gyventojų grupes, galinčias patekti į potvynio zoną, ir numatyti joms reikalingą pagalbą. Nustatyti skaičių, kiek gyventojų evakuotųsi ir neturėtų kur apsigyventi. Šiai situacijai bus paruoštos vietos, kad evakavusieji tam tikrą laiką galėtų gyventi kolektyvinės apsaugos statiniuose.
Policija lankysis karštose zonose ir stengsis padėti, informuoti. Bus parengtos rekomendacijos ir jos išplatintos įvairiais kanalais visiems gyventojams, taip pat dalijami lankstinukai tų karštų taškų gyventoms.
Kėdainiuose didžiausi Nevėžio potvyniai buvo fiksuoti: 1905 m. – 31,70 m (didžiausias užfiksuotas potvynis), 1958 m. – 30,90 m, 2010 m. – 29,70 m, 2014 m. – apie 29,3–29,4 m, 2022 m. – apie 29,3 m.
Kėdainių r. savivaldybės inf.
