Sausio 24-ąją, praėjusį šeštadienį, minint Tarptautinę edukacijos dieną, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija kvietė šią progą paminėti įsimintinai ir dalyvauti edukacijoje „Mano pirkinių maišelis“.
Jos metu dalyviai spalvino jau paruoštus tekstilinius maišelius, atspaustus šilkografine spauda pagal Janinos Monkutės-Marks popmeno paveikslus.
Norinčiųjų dalyvauti netrūko, o edukacija vyko jaukioje, kūrybiškoje aplinkoje.
Pasirinktas šeštadienis leido žmonėms ramiai skirti laiko veiklai, neplanuojant jo po darbų. Edukacijos rezultatai džiugino – visi sukurti maišeliai skirtingi, individualūs ir, svarbiausia, vienetiniai.
Įkvėpimo šaltinis – originalūs paveikslai
Prieš metus Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje kilo mintis atnaujinti siūlomų edukacijų sąrašą. Padedant Janinos Monkutės-Marks labdaros ir paramos fondui, atsirado galimybė šilkografine spauda atspausti tekstilinius pirkinių maišelius. Taip gimė nauja edukacija, skirta žmonėms, ieškantiems kūrybinės, įtraukiančios ir meditatyvios veiklos.
Edukacijos metu kiekvienas dalyvis galėjo susikurti individualų pirkinių maišelį. Nors pateikiamos gairės – dviejų Janinos Monkutės-Marks popmeno paveikslų šilkografiniai spaudai – galutinis rezultatas priklausė tik nuo paties kūrėjo: dalyviai maišelius margino taip, kaip jiems patiko.
„Mūsų įkvėpimo šaltinis – Janinos Monkutės-Marks kūryba. Edukacija neatsitiktinai vyksta antrajame aukšte, toje parodų salėje, kur eksponuojami muziejaus įkūrėjos popmeno kolekcijos kūriniai. Buvo pasirinkti du paveikslai, pagal kuriuos pasiūti maišeliai – „Popierinės lėlės“ (1970 m.) ir „Dviguba pilietybė“ (1964 m.).
Kai vyksta išvažiuojamoji edukacija, kartais sąmoningai originalių paveikslų nerodome – juos pristatome tik edukacijos pabaigoje. Dalyviams visuomet įdomu pamatyti, kaip jie pajuto spalvas, nuotaiką ir kiek jų darbai panašūs ar visai nepanašūs į originalą.
Edukacijos tikslas – kad kiekvienas lankytojas susikurtų tokį pirkinių maišelį, kuris būtų mielas širdžiai“, – sakė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė, Kėdainių krašto muziejaus Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos vadovė.
Apie popmeną J. Monkutės-Marks kūryboje
Muziejaus vedėja edukacijos dalyviams pasakojo, kad Janina Monkutė-Marks buvo spalvinga asmenybė, kurios gyvenimo istorija verta plačių pasakojimų. Jai teko gyventi keliose Lietuvos vietose, priklausomai nuo tėvo paskyrimo – jis dirbo geležinkeliečiu, tad visa šeima keldavosi kartu su juo. Jaunystėje, prasidėjus karui, Janina turėjo palikti Lietuvą ir gyveno Vokietijoje bei Austrijoje. Apie 1950-uosius ji persikėlė į JAV. Gyvenimas buvo pilnas vingių, tačiau ji niekada nepasidavė. Kūryba visada buvo šalia, ir būtent ji ją gelbėjo. Janina buvo laisva, galėjo kurti, ir tuo džiaugsmu dosniai dalinosi su aplinkiniais.
Vėliau, popmeno fenomenui Lietuvoje dar būnant naujam, menininkė, naudodama didelius paveikslų formatus, ryškias spalvas, tekstus ir koliažą, sukūrė popmeno krypties ciklą. Jos interpretacijos buvo visiškai kitokios nei tuo metu kūrė žymūs menininkai, tačiau smagu, kad ši kolekcija yra bene vienintelė ir didžiausia popmeno darbų Lietuvoje, sukurta išeivių menininkų. Šia žinia didžiuojamės ir stengiamės ją skleisti kuo plačiau, taip pat per edukacijas.
Dalyje jos darbų užkoduoti asmeniniai simboliai ir išgyvenimai. Tik keletas lietuvių išeivių mėgino kurti popmeno krypties darbus, tačiau Janinos Monkutės-Marks kolekcija išsiskiria savo dydžiu ir unikalia stilistika. Popmenas, paremtas lietuvių ir užsienio mitologija, dažnai atrodo kaip kilimai – labai spalvingi ir gyvi. Kai žmonės sakydavo, kad jos tapyba primena kilimus, ji nusprendė ir pati imtis austi gobelenus. Taip prasidėjo jos naujas kūrybos etapas – gobelenų audimas, kurį ji praktikavo daugiau nei 30 metų.
Procesas kaip meditacija
„Šilkografinė spauda buvo mėgiama ir popmene, todėl neatsitiktinai ją panaudojome ir mūsų tekstiliniuose maišeliuose – tai graži sąsaja su originalia kūryba. Taisyklių, kaip spalvoti, nėra: vieni užpildo visas detales, kiti palieka maišelio pagrindą natūralų. Arba atsiranda bangelės, zigzagai, taškeliai, brūkšneliai ir kiti unikalūs raštai“, – komentavo Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė.
Pats kūrybinis procesas buvo tarsi meditacija. Pirmiausia dalyviai dalijosi mintimis ir patirtimi, o vėliau įsivyravo kūrybinė tyla – kiekvienas dirbo su savimi, savo mintimis, siekdamas išgauti geriausią rezultatą. Baigę darbą ir parsinešę jį namo, dalyviai galėjo džiaugtis savo unikaliu kūriniu.
Edukacijoje maišeliams spalvinti buvo naudojami tekstiliniai markeriai ir flomasteriai, o ne ilgai džiūstantys tekstiliniai dažai, tad dalyviai savo kūrinius galėjo iš karto parsinešti namo. Tekstiliniai dažai yra ilgalaikiai, tik svarbu laikytis instrukcijų etiketėse, kad spalvos išliktų ryškios ir maišelius būtų galima skalbti. Kiekvienas dalyvis galėjo pasirinkti sau patinkančią spalvą ir laisvai eksperimentuoti.
Pasipuošė „maišeliu“
Viena dalyvė, Ieva Vilutienė, į edukaciją atvyko su savo jau namuose išmargintu maišeliu, kurį panaudojo kaip dekoraciją ant rūbo. Ji pasakojo, kad nusipirko tirštųjų tekstilinių dažų ir jais nuspalvino tekstilinį maišelį, pagamintą pagal paveikslą „Popierinės lėlės“. Tai buvo pirmas kartas, kai ji kūrė su tokiais dažais.
„Kalėdų proga nuo Astos gavau dovanų tekstilinį maišelį. Neseniai pamačiau, kad vyks tokia edukacija, taip gimė idėja pasipuošti jau dekoruotu maišeliu. O šiandien dekoravau maišelį „Dviguba pilietybė“ – spalvojau jį į originalą nežvilgčiodama. Tai buvo meditatyvinis procesas: nieko negalvojant leidau lietis emocijoms ir fantazijai – kaip bus, taip bus, tebūnie staigmena.
Namuose darau kūrybinius darbus „papjė mašė“ technika, daugelį metų kūriau ir kitokius darbus, bet jų niekur neeksponuoju – dažniausiai jie nusėda garaže arba sandėlyje. Kai kur nors keliaujame su šeima, visada stengiamės aplankyti parodas, muziejus, labai vertiname galimybę pabendrauti su menininkais ir pabūti kūrybinėje erdvėje. Aplankiau ne vieną edukaciją Tradicinių amatų centre Arnetų name, dalyvavau Dailės mokyklos edukacijoje „Tvarusis menas“. Sūnus Radvilas, labai kūrybiškas, lanko Dailės mokyklą ir visur eina kartu su manimi, dalyvauja edukacijose“, – pasakojo kūrybinga moteris.
Kuria nuo mažų dienų
Edukacijoje dalyvavęs devynmetis Radvilas, Ievos sūnus, sakė, kad lanko Dailės mokyklą jau trečius metus, tačiau kūryba jam pažįstama nuo gimimo. Namuose, kaip pasakojo mama, jis piešdavo ne tik ant popieriaus, bet ir ant sienų, net lubas dažais aptaškyti sugebėdavo. Berniukas teigė, kad Arnetų name lanko drožybą, su mama dalyvavo edukacijoje, kur drožė šaukštą, o iš nevykusiai išdrožto peilio gavosi puiki medinė mentelė.
„Muziejuje lankausi ne pirmą kartą. Su mama ateiname pasižiūrėti parodų net tada, kai lankytojų nebūna. Maišelį spalvoti nebuvo sunku – spalvas rinkausi pats, kokias tik norėjau“, – įspūdžiais dalinosi Radvilas.
Pabėgimas nuo rutinos
Kita edukacijos dalyvė, Simona, atvyko su keturmete dukrele Andrėja. „Supažindinome ją su menais, su muziejumi. Pusę maišelio spalvino ji, o kitą pusę – aš. Turėjau derintis prie jos. Muziejuje lankausi ne pirmą kartą, o edukacijoje – pirmą. Labai patiko ir visiems rekomenduoju dalyvauti, domėtis“, – pasakojo moteris.
„Tokio pobūdžio edukacijoje dalyvauju pirmą kartą, o į muziejų karts nuo karto užsuku savaitgaliais. Galvoju atvykti ir į parodų atidarymus. Spalvas rinkausi pagal nuotaiką, nežiūrėjau į originalą. Neturiu jokio ryšio su meniniais darbais, o ši edukacija buvo vienas iš būdų pabėgti nuo rutinos ir nuo protinio darbo – dokumentų, popierių, sprendimų priėmimų. Čia buvo gera atsipalaiduoti“, – pridūrė Kristina.
Kita dalyvė, Gitana, pasidalino savo įspūdžiais: „Man labai patinka edukacijos, esu daug kur dalyvavusi, tiek Arnetų namuose, tiek J. Monkutės-Marks muziejuje. Edukacijose kažką atrandi ir sužinai naujo, gali save išreikšti. Ir pati šiek tiek prie meno esu linkusi, bet manau, kad kiekvienas žmogus savaip meniškas ir save išreiškia skirtingai. Spalvų atkartoti nenorėjau – rinkausi savaip, tačiau pabaigusi pasižiūrėjau į paveikslo originalą ir radau panašumų, net kai kurios detalės atitiko spalvas“, – teigė Gitana.
Muziejus rengia 8 temines edukacijas
Pasak Astos Fedaravičiūtės-Jasiūnės, muziejuje organizuojamos tokios edukacijos: „Grafikos meno paslaptys“ – tiek muziejuje, tiek išvažiuojamosios, piešimas spalvotu smėliu, „Mano tekstilinis maišelis“, šventinės edukacijos prieš Velykas ir prieš Kalėdas, dekupažo technikos užsiėmimai, ir dar 3 programos, finansuojamos kitomis lėšomis, kuriose mokyklų bendruomenės gali dalyvauti naudodamos „Kultūros paso“ galimybes.
Muziejus taip pat vykdo projektą, skirtą atskirtį patiriantiems žmonėms ir senjorams. Užsiėmimai pradėti dar 2025 metų gruodį, sudarytos dvi lankytojų grupės. Tai Kėdainių VVG projektas „Muziejų paslaptys ir teatro kalba“, vykstantis iki 2027 metų liepos mėnesio. Dalyviai prisijungia natūraliai – pabuvoję edukacijoje, jie kviečia dalyvauti ir draugus.
2025 metais muziejaus organizuojamose edukacijose dalyvavo beveik 600 žmonių – įvairaus amžiaus, nuo pačių jauniausių iki senjorų.
(Nuotr. A. Raicevičienės)
