Kai vienur sniegas beveik nuvalytas ir keliai pravažiuojami, kitur dar tenka prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Rajono seniūnijose kasdien vertinama situacija, sprendžiama, kur pirmiausia siųsti techniką ir kaip užtikrinti gyventojų susisiekimą.
Tęsdami pasakojimą apie žiemos iššūkius Kėdainių rajone, seniūnų akimis pasidairėme po Vilainių, Surviliškio ir Truskavos seniūnijas – ten, kur sprendimai dažnai priimami ankstyvą rytą, o prioritetus diktuoja ne grafikai, o reali situacija keliuose.
Vilainių seniūnija
Paklaustas, kaip sekasi dorotis su sniegu, Vilainių seniūnas Antanas Bružas sakė:
„Šiandien – gerai: nebesninga, nepusto, tuo ir džiaugiamės. Praėjusį penktadienį, kai buvo didysis snygis, tvarkėmės, paskui ir pirmadienį per dieną viską susitvarkėme – užbaigėme paskutinius „kraštelius“, kur dar buvo likę sniego”.
Pasak seniūno, tvarkytasi seniūnijos jėgomis. „Yra tokių ūkininkų, kurių net prašyti nereikia. Pavyzdžiui, Tiskūnai sutvarkyti, Lančiūnavos kraštas – taip pat. Ten aš net nesikišu, žmonės susitvarko patys. To krašto ūkininkai pasirūpina savo gyvenamosios teritorijos keliais. Kai nuvažiavome valyti vieną iš kelių, jau radome nuvalytą. Kas jį valė – nežinau”.
Seniūnija, anot A. Bružo, žino atokesnes vietas, kur žmonės gyvena toliau nuo pagrindinių kelių.
„Žinom tas vietas, kur kiekvienais metais būna problemų, ten patys ir stengiamės pirmiausia nuvažiuoti. Praėjusį trečiadienį gavome informacijos, kad kai kur liko nenuvalyta, tai tuomet į tas vietas ir važiavome”.
Šiuo metu, pasak seniūno, situacija yra gera, tačiau ji gali greitai pasikeisti. „Sniego daug, jei pakils nors nedidelis vėjas, ypač kaimuose, tarp laukų, keliukai gali būti greitai užpustyti”.
Nestrigo ir mokyklinis autobusiukas – signalų apie problemas negauta. „Su mokyklomis esame susitarę, kad apie sniego sukeltas bėdas būtų pranešama iš karto. Vairuotojai anksti ryte važiuoja, mato situaciją ir, grįžę į mokyklas, perduoda informaciją. Taip mes ją gauname nedelsiant ir galime priimti sprendimus”.
„Seniai matėme tokią gražią ir šaltą žiemą – reikia ja pasidžiaugti. Bet jeigu pakiltų vėjas ir pradėtų pustyti, kol pustys, tol griovelio neišvalysi. O kai žmonės neišvažiuoja – kas kaltas? Seniūnas. Arba kelininkai“, – šyptelėjo A. Bružas.
Seniūnas pastebėjo, kad Kėdainių krašto situacija visgi nėra tokia sudėtinga kaip Žemaitijoje. „Teko būti netoli Klaipėdos – ten sniego tris ar net keturis kartus daugiau. Bet žmonės su tuo susitaikę: keliukas pravalyta viena juosta, žmonės prasilenkia, praleidžia vieni kitus. Žiema yra žiema”.
Surviliškio seniūnija
„Kol kas viskas gerai, didelių problemų neturime, technika veikia. Išsivalėme visus pagrindinius kelius, tačiau bijome ateinančių sniego pustymų“, – sakė Surviliškio seniūnė Reda Lukošienė.
Pasak seniūnės, problemų gali kelti ir gyvenviečių infrastruktūra. „Žmonės kuriasi gražias teritorijas, aplink sodybas tveria tvoras, augina dideles, suaugusias gyvatvores, kurios dažnai būna kelio zonoje. Keliukai tarp gatvių siauri, o sniego perteklių tiesiog nėra kur dėti. Nesinori jo stumti ant tvorų ar gadinti žmonių turto”.
Šiuo metu, anot R. Lukošienės, situacija dar valdoma, tačiau pravažumas jau mažėja. „Žmonėms sunkiau prasilenkti, kartais tenka užvažiuoti ant pievutės. Aišku, ne vasara. Tokiose situacijose labai reikia gyventojų supratingumo – turime vieni kitus gerbti ir padėti”.
Kaip ir dauguma seniūnijų, Surviliškio seniūnija turi vieną „Belarus“ traktoriuką sniegui valyti. „Kai prieš keletą metų buvo stiprus snygis, į pagalbą atėjo vietos ūkininkai. Šiuo metu jų pagalbos dar nereikia, bet, manau, jei prireiktų, jie neatsisakytų”.
Seniūnija stengiasi padėti ir vienkiemiuose gyvenantiems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus. „Nuvažiuojame, padedame nuvalyti išvažiavimus. Kol nėra stipraus pustymo, didelių problemų nematome – viską galime susitvarkyti savo jėgomis”.
Tačiau yra ir neišsprendžiamų klausimų. „Turime bėdą su Kalnaberžės šaligatviais – jie priklauso keliui, kurį prižiūri UAB „Kelių priežiūra“. Prašome, informuojame, atvažiuoja, bet ne visada iš karto”.
Pasak seniūnės, rankiniu būdu šios problemos išspręsti neįmanoma. „Kai nuo kelio ant šaligatvio suverčiami sniego ir druskos gabalai, jie sušąla. Nei kastuvu, nei seniūnijos darbuotojų jėgomis to nuvalyti negalime – tokios technikos neturime. Tenka laukti, kol „Kelių priežiūra“, baigusi skubiausius darbus, atvyksta ir sutvarko.“
Seniūnė prašo supratingumo ir iš pėsčiųjų, ir iš vairuotojų. „Žmonėms sunku eiti tokiu šaligatviu, jie kartais renkasi važiuojamąją kelio dalį.“
„Pagrindinis krašto kelias eina per didžiąsias mūsų gyvenvietes – Sirutiškį, Kalnaberžę ir Surviliškį. Sirutiškyje ir Surviliškyje šaligatviai yra kiek atokiau nuo pagrindinio kelio, todėl juos lengviau prižiūrėti. O Kalnaberžėje situacija sudėtingesnė“, – apibendrino Surviliškio seniūnė R. Lukošienė.
Truskavos seniūnija
„Palyginus su tuo, kas šiuo metu yra Žemaitijoje, kur savaitės pradžioje teko lankytis, čia – juokas. Tačiau žmonės vis tiek skundžiasi, jiems atrodo, kad jie – vieninteliai. Reikia, kad sniegas būtų nuvalytas iš karto, keliai pabarstyti, nors patys iš savo kiemų nei nusivalo, nei pasibarsto“, – atvirai kalbėjo Truskavos seniūnas Vytautas Zakaryza.
Pasak seniūno, gyventojai skundžiasi ir dėl slidaus Šėtos–Truskavos kelio, nors tai yra regioninis kelias. „Kelininkai fiziškai nespėja visur iš karto pabarstyti.“
Seniūnijos teritorijoje esantys keliai ir keliukai tvarkomi seniūnijos pajėgomis – turimas naujas barstytuvas. „Okainių žemės ūkio bendrovė savo iniciatyva, iš geros valios, neprašoma nuvalė Okainių ir Paežerių kaimų kelius“, – gerąją patirtį paminėjo seniūnas.
Iškritus sniegui, pirmiausia rūpinamasi privažiavimu prie ūkių. „Pirmiausia važiuojame prie karvių fermų – svarbu, kad ten būtų pravažiuojama. Kol kas viską nuvalyti spėjame. Turime naują, šiuolaikinį sniego valytuvą – pernai jo net neteko išbandyti, o šią žiemą jis tikrai pasiteisino“, – sakė V. Zakaryza.
Vis dėlto nusiskundimų iš gyventojų netrūksta. „Skambina, kad prastai valome kelius ir gatves, kad traktorius užverčia sniegą ant įvažiavimo į kiemą. O kur tą sniegą padėti, kad jis niekam netrukdytų?“ – retoriškai klausė seniūnas.
Pasak jo, ypač daug skambučių sulaukiama iš vienkiemiuose gyvenančių žmonių, kurie nori, kad pirmiausia būtų nuvalyta prie jų namų. „Tačiau prioritetas – gyvenvietės, tik po to važiuojame į vienkiemius. Jei žmogui reikia skubiai važiuoti pas gydytojus, tokiems atvejams visada stengiamės padėti pirmiausia“.
Seniūnas prisiminė ir ankstesnius metus.
„Būdavo, kai sniego daug, šešias dienas dirbdavo traktorininkas, o septintą dieną jau pats eidavau valyti. Kartais žmonės skambina ir klausia, kokiu grafiku valome sniegą. Jokio grafiko nėra – įvertiname situaciją ir važiuojame ten, kur labiausiai reikia. Darbus pradedame nuo 6 valandos ryto“.
Pirmiausia, pasak V. Zakaryzos, valomi keliai tarp gyvenviečių, kad galėtų pravažiuoti autobusas.
„Anksti ryte situaciją įvertinu ir per stebėjimo kamerą prie seniūnijos – jau tada matosi bendras vaizdas“.
„Žiema turi būti. Turi ir papustyti, ir užpustyti, ir pašalti – tam ir yra žiema. Buvome jau atpratę. Aš pats, kai pasninga, anksti ryte išeinu sniego kasti – gera mankšta, valandą ar daugiau pasidarbuoji“, – šyptelėjo Truskavos seniūnas Vytautas Zakaryza.
Nuotr.: R. Lukošienės, V. Valionienės, G. Maršalkienės, A. Raicevičienės
