Jaunųjų talentų iš viso pasaulio 2025 metų „Unpublished Photo“ (UP) tarptautiniame fotografijų konkurse – kraštiečio Tito Valionio skambus laimėjimas.
Jo 10 fotografijų ciklas tarp 200 konkurso dalyvių buvo pripažintas geriausiu ir įvertintas pirmąja vieta.
Dabar šios nuotraukos yra eksponuojamos Šveicarijoje, Lugano mieste esančiame MUSEC muziejuje. Gruodžio pradžioje T. Valionis apsilankė Šveicarijoje ir pats apžiūrėjo šią parodą gyvai.
„Nuoširdžiai nepatikėjau. Ir tą laišką, kurį gavau, teko perskaityti tris, keturis ar net daugiau kartų. Kad suprasčiau, kad nėra klaidos, ar aš viską teisingai supratau“, – sako jaunasis fotografijos talentas iš Kėdainių prisiminęs akimirką, kai sužinojo, kad jo darbai išrinkti geriausiais.
Suteikė motyvacijos
2025 metais Fondazione Culture e Musei (FCM) ir MUSEC paskelbtas tarptautinis fotografijos konkursas sutelkė daugiau nei 200 jaunųjų fotografų iš viso pasaulio.
Konkurso tikslas – skatinti naujas meno fotografijos tendencijas tarp jaunųjų talentų. Kandidatai, kurių amžius nuo 18 iki 30 metų, pateikė savo projektus, sudarytus iš 10 nuotraukų pagal savo pasirinktą temą, nuoseklius tiek stiliumi, tiek turiniu.
Keturi nugalėtojai buvo atrinkti tarptautinės komisijos gegužę Venecijoje, o pirmą vietą užėmė T. Valionis.
„Tai mano pirmas konkursas, ir dar vykęs užsienyje, todėl ir buvo toks nustebimas, nepasitikėjimas. O po to užplūdo džiaugsmas ir geros emocijos.
Prieš siųsdamas nuotraukas nesitikėjau, kad laimėsiu, nes mano tikslas buvo tiesiog… pabendrauti.
Labai džiaugiuosi šia patirtimi, kuri suteikė daugiau motyvacijos judėti į priekį, nestabdyti. Ir toliau kurti“, – pasakoja T. Valionis.
Nuotraukose – atletų emocijos
Nuotraukų cikle atsispindi T. Valioniui labai artima tema – parkūras (sportinio tipo veikla – ekstremalus sportas – kurios pagrindinis principas yra judėjimas, patekimas iš vienos vietos į kitą kiek įmanoma greičiau ir efektyviau. Viskas aplinkui traktuojama kaip kliūtys, kurias siekiama įveikti pasikliaujant vien savo galimybėmis).
Pats ne vienerius metus kultivavęs šį sportą, dabar jis fiksuoja kitus parkūro atletus.
„Nuotraukos yra apie parkūrą: jose yra parkūro atletai, darantys įvairius triukus įvairiuose Lietuvos miestuose, renginiuose. Nuo stovyklų iki treniruočių mieste.
Nuotraukos rinktos trejus metus. Kadangi parkūro bendruomenė nėra labai didelė, tad visiems susitikti ir treniruotis kartu ne visada išeina.
Galbūt dėl to tos nuotraukos po truputį dėjosi į archyvą. O pagrindinė mintis šios 10 nuotraukų serijos yra parodyti, kad parkūras nėra tik sportas.
Aš pats asmeniškai, kaip parkūro atletas, jį matau kaip judėjimo meną.
Galima palyginti tapytoją ir jo teptuką su parkūro atletu: pastarasis savo kūną naudoja kaip teptuką ir ore piešia piešinius ar savaip išreiškia emocijas. Taip, kaip tą daro tapytojas ant drobės. Kiekvienoje nuotraukoje galima pamatyti išskirtinę atleto emociją, kaip jis jaučiasi darydamas triukus“, – sako pašnekovas.
Derina veiksmą ir ramybę
T. Valionis pasakoja, kad save visada labiausiai atrasdavęs būtent ekstremaliam sporte arba šiaip sporte, tad greitas judesys ir dinamika ir yra artimiausias sielai dalykas.
„Todėl tokius kadrus ir mėgstu gaudyti labiausiai: įsivaizduoju kada ir kur turėtų būti žmogus, atliekantis veiksmą.
Neseniai pradėjau fotografuoti ledo ritulį. Po truputį jau pradedu nuspėti, kur kada koks veiksmas bus. Ir tada tas kadras pasidaro žymiai geresnis.
Vis dar save matau judesy, nors balansui išlaikyti labai mėgstu fotografuoti ir gamtoje. Man atrodo, kad šie dalykai vienas kitą labai subalansuoja: vienur veiksmas ir greitis, o kitur ramybė ir kitoks grožis“, – kalba fotografas.
Postūmis – ir iš tėčio
Jis pasakoja, kad fotografija susidomėjo 2016 – 2017 metais: pastaraisiais metais jau gavęs pirmąjį užsakymą.
„Ir po truputį nuo hobio, pradėjau į tai žiūrėti kaip į darbą.
Fotografija įtraukė tuo, kad tai yra visiška kūrybinė laisvė, kad gali pasaulį parodyti savaip. Tai taip įtraukia, kad nesinori paleisti.
Tai laisvė ir galimybė būti unikaliam, išreikšti savo mintis, emocijas, perduoti žinią publikai. Dėl tos saviraiškos ir užsikabinau“, – pasakojo T. Valionis ir pridūrė, kad didelį postūmį domėtis fotografija suteikė ir tėtis Rolanas.
„Tėtis buvo pirmas šeimoje, kuris turėjo kamerą ir parodė, kaip ja naudotis. Jo indėlis yra nemažas, su juo galima pasitart, nusiųst padarytą kadrą ir paklaust, ką mano, gauti sveikos kritikos: iš jo nebus saldžių žodžių, jei jų nereiks. Ir kartais vienas kitą pavaduojam, kai reikia fotografuoti, o vienas iš mūsų negali. Gaunasi visai neblogas komandinis darbas“, – sako jis.
Planuose – paroda ir Kėdainiuose
T. Valionis pasakoja, kad ateities planuose sukasi mintis ir apie savų fotografijų parodos atidarymą.
„Ji turėtų, jei viskas bus gerai, išeiti visai netrukus. Nenoriu labai išsiplėsti, bet dažniausiai ją bus galima rasti baruose. O ši darbų serija nėra baigtinė mano galvoje, ji dar turi keliauti ir tobulėti.
Iš jos dar tikrai bus kažkoks finalinis darbas: už poros metų fizinėj formoj, pavartyme. Labai norėčiau šią parodą ir kažkada į Kėdainius atvežti. Ir tuos parkūro darbus parodyti Kėdainiuose“, – atskleidžia jaunasis kūrėjas.
Dalis T. Valionio kūrinių, sužavėjusių tarptautinę komisiją:
