Tik 23 proc. šalies gyventojų yra sudarę savo ar šeimos finansinį planą, rodo „Artea“ užsakytas tyrimas. Tačiau tik 14 proc. iš šių apklaustųjų planuoja ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui. Ilgėjant gyvenimo trukmei, toks trumpalaikis požiūris tampa vis rizikingesnis.
Ekspertai teigia, kad dėl sveikos gyvensenos tendencijų ir sparčiai tobulėjančios medicinos nugyventi 100 ar daugiau metų tampa vis realesnė perspektyva, tačiau tinkamai neplanuojant pajamų senatvei, ilgaamžiškumas gali tapti iššūkiu tiek gyventojams, tiek valstybei.
Ilgaamžiškumui reikia pinigų
Banko grupės turto valdymo įmonės „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas atkreipė dėmesį į materialinę gerovę kaip vieną iš kokybiško ilgalaikio gyvenimo dedamųjų.
Eksperto teigimu, norint kokybiškai gyventi ilgai, tam reikia lėšų, kurias valstybė, prastėjant demografinei situacijai, bus vis mažiau pajėgi užtikrinti per tradicinį pensijų modelį.
„Jei apie kokybišką gyvenimą galvojame kaip leidžiantį keliauti, mėgautis įvairiomis pramogomis, kultūra, įdomiu laisvalaikiu, tai galime manyti, kad mūsų poreikiai senatvėje ne tik nesumažės, bet greičiausiai ir išaugs. Tačiau turime užduoti sau klausimą, ar bus iš ko tuos poreikius patenkinti?
Žvelgiant į statistiką, atsakymas yra vienareikšmiškas. Šiandien vidutinį darbo užmokestį gaunančių gyventojų buvusių pajamų pakeitimo norma iš „Sodros“ senatvės pensijos, remiantis „Sodros“ prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuokle, tesiektų 45-47 proc., o gaunant didesnes pajamas gali siekti vos 30 proc.“, – teigė V. Rūkas.
Tačiau, anot eksperto, gyventojų lūkesčiai dažnai prasilenkia su realybe.
Tyrimas rodo, kad dauguma šalies gyventojų vis dar tikisi pragyventi vien iš „Sodros“ pensijos (65 proc.), o dar 41 proc. – iš asmeninių santaupų ar investicijų.
Tuo pat metu beveik pusė apklaustųjų (45 proc.) įsitikinę, jog norint kokybiškai gyventi senatvėje reikėtų 100 proc. dabartinių pajamų, trečdalis (30 proc.) mano, kad pakaktų 75 proc., o kas aštuntas (12 proc.) tikisi išsiversti su puse savo dabartinio uždarbio.
Kaupimas tapo būtinybe
Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Teodoras Medaiskis savo ruožtu pabrėžė, kad senstančioje visuomenėje nėra kitos išeities kaip tik skatinti piliečius pačius aktyviau rūpintis savo finansine gerove išėjus į pensiją, nevengiant ir privalomumo faktoriaus.
Kitu atveju dar didesnė našta teks sąmoningiems ir apie savo ateitį galvojantiems gyventojams, iš kurių mokesčių bus mokamos pensijos ir tiems, kurie stokoja ilgalaikės perspektyvos ir kaupti atsisako.
„Jei nesitikime spartaus demografinių tendencijų kitimo ir ženkliai didėjančio gimstamumo arba nenorime sudėti visų vilčių į su naujomis technologijomis susijusį produktyvumo augimą, turime ieškoti kitų sprendimų, kurie daugumai žmonių leistų tikėtis pilnavertiškos senatvės, bet neužkrautų pernelyg didelės naštos jaunesnėms kartoms. Šiuo metu kaupimas pensijų fonduose turbūt yra vienas racionaliausių sprendimų ir neišvengiama būtinybė demografinių iššūkių fone“, – sakė T. Medaiskis.
Aktyviems padės išlikti darbo rinka
Profesorius teigė, kad visuomenei senstant, vis mažesniam skaičiui dirbančiųjų tenka vis daugiau pensinio amžiaus gyventojų. Tokia situacija nėra tvari, todėl valstybei neišvengiamai teks priimti tam tikrus sprendimus.
„Kad gyvename ilgiau, be abejo, yra gerai, tačiau ši tendencija lemia socialinius ir ekonominius iššūkius, kurių ignoruoti negalime.
Pirmiausiai, matyt, neišvengiamai palaipsniui bus vėlinamas pensinis amžius. Lygiagrečiai reikalingos pastangos skatinant vyresnio amžiaus žmonių užimtumą.
Jei kokybiško gyvenimo trukmė ilgėja, tai ir būti darbingi galime ilgiau. Valstybė turėtų finansuoti vyresniems gyventojams išlikti konkurencingiems darbo rinkoje padedančias programas, o darbdaviai būti atviresni ir lankstesni, išnaudodami vyresnių darbuotojų potencialą“, – teigė T. Medaiskis.
Lietuvos gyventojų apklausą šių metų balandį atliko tyrimų bendrovė „Spinter Research“. Iš viso apklausta 1 019 suaugusių – 18-75 metų amžiaus – respondentų visoje Lietuvoje.
Kaupimas pensijų fonduose yra susijęs su investavimo rizika.
Pranešimas žiniasklaidai
