S. Barzdienė: „Be finansinio savarankiškumo savivaldybės nebegalės įgyvendinti didelių projektų”

Šiuo metu LR Seime svarstomi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimai kelia rimtą susirūpinimą savivaldybių bendruomenei. Finansų ministerija siūlo nebeleisti savivaldybėms nepanaudotų biudžeto lėšų perkelti į kitus metus.

Tai reikštų, kad visoje šalyje apie 600 mln. eurų likučių taptų neprieinami savivaldybėms, kurios šias lėšas paprastai naudoja infrastruktūros, švietimo ir kitų svarbių projektų įgyvendinimui.

Smūgis ne tik finansiniam savarankiškumui

„Tai reikštų mažesnį savivaldybių finansinį savarankiškumą, – sako Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė Sandra Barzdienė. – Be finansinio savarankiškumo savivaldybės nebegalės įgyvendinti didelių projektų“

Svarstant Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimus, iškilo itin rimta problema savivaldybių veiklai.

Pasak savivaldybės tarybos narės S. Barzdienės, tai būtų rimtas smūgis savivaldybių finansiniam savarankiškumui ir ilgalaikių projektų įgyvendinimui.

„Toks siūlymas reikštų ne tik mažesnį savivaldybių finansinį lankstumą, bet ir realiai stabdytų daugelį strateginių projektų regionuose. Tai kertasi su strateginio planavimo ir tvaraus valdymo principais“, – sako S. Barzdienė.

Didesni projektai negali būti vykdomi vienerių metų ciklu

Pasak politikės, daugelis svarbių savivaldybių projektų planuojami ir įgyvendinami daugiametėje perspektyvoje.

Kėdainių rajono pavyzdžiai tai puikiai iliustruoja: Kėdainių kultūros centro rekonstrukcija, Šviesiosios gimnazijos plėtra, vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektai.

Visi šie objektai yra finansuojami mišriai – pasitelkiant ES fondus ar valstybės investicijas, tačiau savarankiškas savivaldybės kofinansavimas sudaro bent 15 % visos projekto vertės.

„Be galimybės perkelti sutaupytų lėšų, savivaldybė tiesiog negalėtų užtikrinti savo dalies šiems projektams. Tai reikštų, kad jie būtų stabdomi arba apskritai neprasidėtų“, – pabrėžia tarybos narė.

Ribojimai skatintų ne planavimą, o išlaidavimą

Pasak tarybos narės, iki šiol sutaupytų lėšų perkėlimas į kitų metų biudžetą suteikdavo savivaldybėms galimybę planuoti investicijas nuosekliai ir strategiškai. Jei ši galimybė bus panaikinta, metų pabaigoje savivaldybės bus priverstos lėšas išleisti, nes kitaip jos tiesiog bus „atimtos“.

„Tai paradoksas. Vietoj atsakingo planavimo būtų skatinamas skubotas lėšų išleidimas. Tokia logika kertasi su finansinės drausmės principais ir neskatina efektyvumo“, – sako S. Barzdienė.

Savivaldai būtina užtikrinti ilgalaikį planavimą

Pasak politikės, fiskalinės drausmės klausimai turi būti sprendžiami neišardant savivaldos planavimo galimybių.

Jei tikrai siekiama tvaraus viešųjų finansų valdymo, būtina palikti savivaldybėms galimybes:

• Perkelti nepanaudotas biudžeto lėšas į kitus metus;

• Kaupti kofinansavimui reikalingas sumas, užtikrinant tęstinį finansavimą dideliems projektams;

• Formuoti daugiametį biudžetinį planavimą, kuris atitinka realius investicinius ciklus.

„Savivaldos finansinis savarankiškumas nėra privilegija. Tai būtina sąlyga, kad regionuose vyktų realūs darbai, būtų modernizuojama infrastruktūra ir užtikrinamos ilgalaikės investicijos. Be šios teisės savivaldybės tiesiog nebeturės įrankių kurti ilgalaikių pokyčių“, – pabrėžia Sandra Barzdienė.