Nuo bedarbių sostinės iki investuotojų traukos centro: čia norintiems dirbti nebeužtenka būsto

Kai 2019 m. Akmenės rajone pradėjo veikti laisvoji ekonominė zona, mažai kas tikėjo, kad šis šiaurės Lietuvos miestas per keletą metų taps vienu aktyviausių regioninės plėtros pavyzdžių.

Šiandien Naujoji Akmenė – nebe tik cemento gamyklos sinonimas, o modernios pramonės, žaliosios energetikos ir socialinės sinergijos vieta, kurioje įgyvendinamos idėjos, atitinkančios žiedinės ekonomikos ir Europos žaliojo kurso principus.

Pramoninė vizija tapo realybe

Dar prieš dešimtmetį Akmenė buvo žinoma kaip pramonės rajonas, ieškantis naujos krypties. Šiandien jis – vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip regionas gali atgimti, kai susitinka ambicinga verslo vizija ir aktyvi vietos valdžia. Akmenės rajono transformacija neįvyko savaime – tai nuoseklios strategijos, planuotų sprendimų ir pasitikėjimo tarp verslo bei savivaldos rezultatas.

Pasak VMG grupės įkūrėjo ir vienintelio akcininko Sigito Paulausko, Naujosios Akmenės transformacija prasidėjo nuo vienos idėjos – sukurti Lietuvoje tokį pramonės centrą, kuris jungtų aukštos pridėtinės vertės gamybą, žiedinę ekonomiką ir tvarią energetiką.

„Pati mūsų investavimo strategija rėmėsi tuo, kad reikia įkurti didelį industrinį parką, kuriame žaliava – mediena – įgytų didžiausią pridėtinę vertę baigtinių gaminių pavidalu. Norėjome, kad tai būtų visai pramonei atvira platforma“, – teigia S. Paulauskas.

Pasak jo, Naujoji Akmenė buvo pasirinkta ne atsitiktinai – miestui reikėjo didelės pramoninės teritorijos, o savivaldybė pasižymėjo išskirtiniu palaikymu.

„Tokių teritorijų, tinkamų industriniam parkui, tuo metu Lietuvoje buvo vos kelios. Bet Akmenės rajone buvo ir kita svarbi sąlyga – aktyvi, iniciatyvi savivaldybė. Miesto meras ir taryba nuo pat pradžių palaikė projektą, kreipėsi į Vyriausybę, siekė, kad teritorijai būtų suteiktas laisvosios ekonominės zonos (LEZ) statusas. Būtent toks bendras veikimas padėjo projektui įvykti“, – pabrėžia S. Paulauskas.

Šiandien 100 hektarų teritorijoje veikia modernios gamyklos, kuriose kuriamos inovatyvios medžiagos, galinčios pakeisti gelžbetonį ar metalą statybose.

„Mūsų tikslas – gaminti konstrukcines medžiagas, kurios sulaiko anglies dvideginį ir yra tinkamos tiek naujų pastatų statybai, tiek renovacijai. Visa energija – elektra ir šiluma – gaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Šis projektas atitinka visus žaliosios ir žiedinės ekonomikos kriterijus“, – teigia pašnekovas.

Pasiteisino „vieno langelio“ principas

Akmenės LEZ tapo regiono ekonomikos varikliu, jungiančiu verslą, savivaldą ir bendruomenę. Nuo veiklos pradžios 2019 m. į Akmenės LEZ atėjo 8 investuotojai, o preliminari žemės subnuomos sutartis pasirašyta su dar vienu potencialiu.

Bendros pritrauktos investicijos viršija 350 mln. eurų, sukurtos daugiau kaip 770 darbo vietų, o 2024 m. LEZ įmonės sumokėjo daugiau kaip 2,5 mln. eurų GPM ir „Sodros“ mokesčių.

Pasak Akmenės LEZ direktorės Linos Mockutės, sėkmę lemia ne tik investicijų dydis, bet ir bendras požiūris bei organizacinė struktūra. Nuo pat pradžių taikomas „vieno langelio“ principas, kai sprendimus priima kartu Akmenės LEZ, savivaldybė ir investuotojai – tai leidžia greičiau reaguoti į investuotojų poreikius.

„Investuotojams svarbu ne tik mokesčių lengvatos ar paruošta teritorija – jiems reikia matyti, kad regionas gyvas, kad čia yra komanda, kuri ne tik nori, bet ir gali bei moka padėti augti“, – sako L. Mockutė.

Anot jos, tiesioginis Akmenės LEZ poveikis darbo rinkai matomas ir per naujų reikalavimų kompetencijoms, technologijoms ir darbo kultūrai kėlimą. Dėl to, pasak L. Mockutės, natūraliai stiprėja bendradarbiavimas su profesinėmis mokyklomis ir kolegijomis, o ugdymo turinys tampa labiau orientuotas į realius verslo poreikius.

„Šiuo metu Akmenės rajone formuojasi verslo ekosistema, kurioje Akmenės LEZ ir jame veikiančių verslų ir savivaldybės iniciatyvos viena kitą papildo. Tuo pačiu atsiranda galimybė pritraukti ir išlaikyti jaunimą – specialistai, įgiję patirties didmiesčiuose ar užsienyje, renkasi grįžti į regioną dėl modernių darbo vietų ir gerėjančios gyvenimo kokybės“, – sako L. Mockutė.

2025–2027 m. Akmenės LEZ planuoja įgyvendinti 4 naujus investicinius projektus su bendra vertybe daugiau kaip 30 mln. eurų, kurie turėtų sukurti daugiau kaip 200 naujų darbo vietų.

Kurtis nori, bet gyvenamojo ploto trūksta

Ekonominė plėtra Akmenės rajone neišvengiamai kelia naujų iššūkių – pirmiausia būsto trūkumą. Pasak S. Paulausko, dalis darbuotojų šiuo metu kasdien į darbą važiuoja keliasdešimt kilometrų, todėl spartus gyvenamosios infrastruktūros vystymas tampa būtinybe.

„Be naujo gyvenamojo kvartalo regiono augimas bus ribotas. Mūsų planas – kad per 3–5 metus Akmenės rajone atsirastų maždaug 500 naujų butų ir namų. Tik taip galėsime išlaikyti darbuotojus, pritraukti žmones iš kitų regionų ar net iš emigracijos“, – teigia S. Paulauskas.

Ši idėja jau įtraukta į pačios Akmenės LEZ plėtros ir savivaldybės strateginius planus. Numatoma, kad naujasis kvartalas bus modernus, tvarus ir pritaikytas skirtingiems gyventojų poreikiams – nuo nuomojamų butų iki kotedžų.

Pasak Akmenės LEZ direktorės Linos Mockutės, gyvenimo kokybė šiandien tampa svarbiausiu regionų konkurenciniu pranašumu, nes investuotojai ir specialistai renkasi vietas, kur gera ne tik dirbti, bet ir patogu gyventi.

Pranešimas žiniasklaidai