Šią vasarą lietuviški orai šiluma taip ir nelepino – buvo vos keli karštesni savaitgaliai, o jau atėjo metas pasitikti rudenį. Nenuostabu, kad daugelis ima dairytis į keliones svetur, kur garantuotas ne tik geras oras, bet ir komfortas. Turkija, Graikija, Egiptas – vienos labiausiai mūsų tautiečių pamėgtų atostogų krypčių, viliojančios patogiais „viskas įskaičiuota“ pasiūlymais.
Tačiau, pasak profesorės, gydytojos kardiologės Vilmos Dženkevičiūtės, būtent toks atostogų modelis kartais tampa tikrais sveikatos spąstais.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad ilgi skrydžiai, ypač trunkantys 4 valandas ar daugiau, gali būti sudėtingi širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims.
„Tokie skrydžiai sukuria unikalią „trijų veiksnių“ (vadinamosios Virchovo triados) aplinką, didinančią trombozių (kraujo krešulių) riziką.
Pagrindinės rizikos grupės – sergantys širdies nepakankamumu ar išemine širdies liga, turintys ritmo sutrikimų, taip pat tie, kuriems neseniai buvo atliktos širdies ar kraujagyslių operacijos, asmenys, turintys venų išsiplėtimų ar buvusią trombozę, nėščiosios ir moterys, vartojančios hormoninę kontracepciją, nutukimu ar cukriniu diabetu sergantys žmonės ar vyresni nei 65 metų keleiviai, ypač turintys kelias gretutines ligas“, – vardija V. Dženkevičiūtė.
Norint sumažinti riziką, ji rekomenduoja užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą kelias dienas prieš kelionę ir skrydžio metu, vengti alkoholio ir perteklinio kofeino, reguliariai judėti kas 1–2 val., dėvėti nevaržančią aprangą.
„Po skrydžio pirmąsias 24 valandas stebėkite simptomus: ar neatsirado kojų patinimas, skausmas, paraudimas, dusulys, krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies plakimas – atsiradus bent vienam jų, nedelsdami kreipkitės į medikus“, – įspėja profesorė.
Suteikite organizmui laiko prisitaikyti
Karštis skatina kraujagyslių išsiplėtimą, o dėl to sumažėja kraujospūdis ir padidėja širdies apkrova. Intensyviau prakaituodami netenkame skysčių bei elektrolitų, todėl gali sutirštėti kraujas ir padidėti trombozių rizika. Tad atvykus iš vėsaus klimato į karštą svarbu skirti laiko adaptacijai.
„Pirmąsias 2–3 dienas venkite intensyvaus fizinio krūvio ir tiesioginių saulės spindulių, ypač vidurdienį. Gerkite daug vandens, nepamirškite elektrolitų, rinkitės lengvą maistą ir stebėkite savijautą. Pajutę galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą ar dusulį, nedelsdami eikite į vėsesnę vietą“, – pataria V. Dženkevičiūtė.
Atostogaudami šiltuose kraštuose žmonės įprastai deginasi kaitrioje saulėje, o vėliau šoka į baseiną ar eina į šaltai kondicionuojamą patalpą.
Specialistė įspėja, kad tokie staigūs temperatūros pokyčiai gali būti pavojingi: „Patekus į šaltą aplinką ar vandenį kraujagyslės susitraukia ir pakelia kraujospūdį. Tokiu atveju širdis turi akimirksniu prisitaikyti – gali padažnėti pulsas, atsirasti ritmo sutrikimų. Be to, šaltas vanduo gali sukelti vadinamąjį šalto vandens refleksą – staigų įkvėpimą, kvėpavimo sulaikymą ar net paniką.“
„Viskas įskaičiuota“ atostogos: kada komfortas gali tapti iššūkiu širdžiai?
Tokios kelionės vilioja neribotu maistu, gėrimais ir patogumu, tačiau, pasak gydytojos kardiologės, jos gali kelti riziką sveikatai.
„Per didelis kalorijų, riebalų ar druskos kiekis apkrauna virškinimą ir širdį, gali kilti kraujospūdžio svyravimų ar tinimų. Net „nekaltas“ kokteilis ar taurė vyno karštą dieną skatina dehidrataciją ir gali išprovokuoti ritmo sutrikimus („holiday heart“ sindromą), pakelti kraujospūdį ir pabloginti miegą. Be to, alkoholis mažina savikontrolę – lengviau persivalgyti ar per ilgai užsibūti saulėje“, – teigia ji.
Svarbiausia atsakingai pasiruošti
Kardiologė nuramina, kad atostogos šiltuose kraštuose, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, tikrai galimos – svarbiausia atsakingai pasiruošti ir planuoti, kad kelionė teiktų malonumą, o ne taptų sveikatos išbandymu.
„Pasitarkite su gydytoju – aptarkite kelionės kryptį, klimatą, planuojamas veiklas, vaistų režimą, skiepų poreikį.
Jeigu vartojate kokius nors vaistus, pavyzdžiui, cholesterolio kiekį kraujyje mažinančius statinus, turėkite pakankamai vaistų visai kelionei ir dar 2–3 dienoms atsargai, laikykite juos rankiniame bagaže.
Naudokite priminimus telefone, kad nepraleistumėte dozės keičiantis laiko juostoms. Svarbu stengtis išlaikyti panašius intervalus tarp vaistų dozių, jei įmanoma, o svarbiausia – nepraleisti dozės.
Jeigu šalyje, kurioje atostogaujate, laiko skirtumas nedidelis (1–3 val.), toliau statinus vartokite nauju vietos laiku. Jeigu skirtumas didelis (>4–5 val.), pereikite prie naujo vietos laiko pamažu: pirmą ir antrą dieną vaistus vartokite pagal tarpinį laiką“, – pataria ji.
V. Dženkevičiūtė primena, kad norint saugių atostogų svarbu vengti buvimo saulėje ir fizinio krūvio šilumos piko metu nuo 11 iki 16val., vandenį gerti ne tik ištroškus, bet ir profilaktiškai, taip pat riboti gazuotus, saldžius gėrimus ir alkoholį.
„Rinkitės subalansuotą maistą su mažesniu druskos kiekiu ir venkite persivalgymo, ypač vakare.
Nepamirškite papildomų apsaugos priemonių: lengvos, kvėpuojančios aprangos, galvos apdangalo, apsauginių akinių nuo saulės ir aukštos apsaugos saulės kremo (SPF 30+). Juo reikėtų teptis kas 2 valandas.
Pasirūpinkite komfortiškais batais – patogiai vaikščioti be nereikalingo krūvio kojoms“, – pataria ji.
