Rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia daugeliui šeimų tampa nerimo kupinu laikotarpiu. Į darželius ir mokyklas grįžtantys arba pirmą kartą juos pradedantys lankyti vaikai susiduria su nauja aplinka, dienos režimu ir emociniais iššūkiais.
Tuo metu tėvams kyla ne vienas klausimas – kaip užtikrinti vaikų sveikatą, kaip juos paruošti psichologiškai ir kaip patiems išlikti stipriems šiuo pereinamuoju laikotarpiu.
Vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė sako, kad rugpjūčio pabaigoje į vaistines ypač dažnai užsuka tėvai, pirmą kartą leidžiantys vaikus į darželį ar mokyklą.
Jie ieško patarimų, kaip sustiprinti vaikų imunitetą, ko tikėtis per pirmąsias adaptacijos savaites, ir kaip padėti vaikui kuo sklandžiau įsilieti į naują aplinką.
„Dažniausiai tėvai nerimauja, ar mažieji nepradės dažnai sirgti, ar sugebės prisitaikyti prie naujo ritmo, ar pavyks susirasti draugų. Viena mama, planuodama dukros pirmąsias dienas darželyje, klausė, kaip palengvinti adaptaciją“, – pasakoja vaistininkė.
Tėvų klausimai neretai susiję ir su vaikų mitybos iššūkiais – vaikai renkasi tik kelis produktus arba valgo labai mažai. Šią vasarą ypač daug dėmesio sulaukė klausimai apie apsaugos priemones nuo utėlių.
Profilaktinės patikros – būtinos ne tik dėl pažymų
Prieš naujus mokslo metus vaistininkė ragina nepamiršti ir profilaktinių sveikatos patikrinimų. Nors jie būtini norint gauti pažymą ugdymo įstaigai, tokie vizitai gali padėti laiku pastebėti sveikatos sutrikimus.
„Lietuvoje visi vaikai iki 18 metų, taip pat pilnamečiai, besimokantys bendrojo ugdymo mokyklose, turi bent kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją ir odontologą. Tai puiki galimybė iš anksto identifikuoti galimus sveikatos pokyčius ir užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams“, – primena I. V. Aukštikalnienė.
Ji dalijasi atveju, kai vienas tėtis pastebėjo, kad jo sūnus retai sureaguoja pašauktas ir vengia bendravimo su žmonėmis.
„Patariau būtinai užsiminti apie tai gydytojui. Pasirodė, kad tai – ne raidos ar elgesio, o klausos problema. Laiku pastebėjus, galima skirti tinkamą gydymą“, – sako vaistininkė. Ji taip pat primena nepamiršti skiepų pagal nacionalinį kalendorių bei sezoninių vakcinų, pavyzdžiui, nuo gripo.
Imuniteto stiprinimas – ne tik vitaminai
Pasak vaistininkės, stiprus imunitetas pirmiausia formuojamas per kasdienius įpročius: subalansuotą mitybą, visavertį miegą (vaikams – 8–9 val. per parą), buvimą gryname ore ir fizinį aktyvumą. Vis dėlto, artėjant rudeniui, verta į pagalbą pasitelkti ir maisto papildus.
„Vaikams svarbiausi yra vitaminai C ir D, B grupės vitaminai, kalcis, žuvų taukai ir magnis. Šiandien jų formų pasirinkimas – platus: nuo skysčių mažyliams iki guminukų ar kramtomųjų tablečių vyresniems vaikams. Galima rinktis tiek pavienius preparatus, tiek kompleksinius multivitaminus“, – pažymi ji.
Vaistininkė aiškina, kad vitaminas C stiprina imuninę sistemą, mažina nuovargį ir gerina geležies įsisavinimą. Vitaminas D būtinas kaulų, dantų tvirtumui ir imunitetui. B grupės vitaminai palaiko nervų sistemą ir energijos apykaitą, kalcis svarbus kaulų ir raumenų veiklai, o žuvų taukai – smegenų, regėjimo, širdies ir imuninės sistemos funkcijoms. Magnis – svarbus norint sumažinti dirglumą, nerimą, miego sutrikimus.
Tėvai – pavyzdys ir emocinis „skydas“
Rudens sezonui ruošiantis, tėvams svarbu pasirūpinti ne tik vaikais, bet ir savo sveikata.
„Vaikai iš darželių ir mokyklų dažnai parneša virusų, todėl tėvams galioja tos pačios taisyklės: visavertė mityba, miegas, aktyvus gyvenimo būdas ir imuniteto stiprinimas. Suaugusiesiems galima vartoti ežiuolę, cinką, bičių produktus ar reishi grybus“, – pataria I. V. Aukštikalnienė.
Taip pat būtina nepamiršti tinkamos higienos: rankų plovimo, dažnai liečiamų paviršių valymo, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Profilaktiniai skiepai nuo gripo ar COVID-19 – ypač aktualūs suaugusiesiems.
Psichologinis pasiruošimas – ramybės garantas
Vaistininkė pabrėžia, kad psichologinis pasiruošimas yra lygiai toks pat svarbus kaip ir fizinė sveikata.
„Dažnai tėvai labiau jaudinasi nei patys vaikai. Siūlau kuo anksčiau pradėti laikytis būsimo režimo – kada keltis, pietauti, eiti miegoti. Labai svarbu atvirai kalbėtis su vaikais apie jų jausmus ir tai, kas jų laukia rugsėjį“, – sako ji.
Pasak vaistininkės, mažiems vaikams ypač padeda vadinamieji „pereinamieji daiktai“ – pavyzdžiui, mėgstamas žaisliukas, kurį galima pasiimti į darželį. Tėvams ar vaikams, jaučiantiems didesnį nerimą, gali padėti nereceptiniai augaliniai preparatai su melisa, valerijonu ar levandomis – jie veikia švelniai, ramina ir padeda lengviau užmigti.
„Nerimauti prieš naują pradžią – visiškai normalu. Tai patiria ir vaikai, ir suaugusieji. Labai svarbu kalbėtis, dalintis jausmais, ieškoti palaikymo tarp artimųjų. Visgi tėvams reikėtų pasistengti neperduoti savo įtampos vaikams – jie labai jautriai perima emocijas ir dažnai ima nerimauti, net nesuprasdami kodėl. Jei nerimas tampa per stiprus, galima pasikalbėti su specialistu – kartais atviras pokalbis labai padeda“, – pažymi vaistininkė.
Namų vaistinėlė: ką verta turėti?
Artėjant rudeniui, naudinga atnaujinti namų vaistinėlės turinį: pasirūpinti vitaminais imunitetui, preparatais nuo peršalimo, nosies purškalais, gerklės pastilėmis, vaistais nuo temperatūros, taip pat – priemonėmis ramesniam miegui ar nerimui mažinti.
„Greitieji gripo ar COVID-19 testai irgi pravartūs – padeda greitai įvertinti situaciją. O svarbiausia – kurkite saugią, ramią atmosferą namuose. Kasdieniai ritualai, bendri pasivaikščiojimai, pokalbiai ar net trumpas žaidimas prie arbatos puodelio – tai dalykai, kurie vaikams sugrąžina stabilumo ir artumo jausmą“, – apibendrina vaistininkė I. V. Aukštikalnienė.
Pranešimas žiniasklaidai
