Kėdainių jaunimui – šauliško gyvenimo pamokos

Kėdainių SJMC Atvirajame jaunimo centre „Langas“ apsilankė Kėdainių Povilo Lukšio 205-osios kuopos vadas Arvydas Ašmontas ir jaunųjų šaulių būrelio vadovas Dmitrijus Tekunovas. Į susitikimą rinkosi ne tik AJC jaunimas, bet ir Pelėdnagių Atvirosios jaunimo erdvės komanda.

Jaunuoliai sužinojo, kur Kėdainiuose yra artimiausias kolektyvinės apsaugos statinys ir kokią reikšmę jis turi ekstremalių situacijų metu. Jie mokėsi susikrauti išvykimo krepšį, praktiškai išbandė, kaip užkurti laužą be degtukų, susipažino su šaudymo pagrindais – nuo saugaus ginklo laikymo iki taiklaus šūvio.

Dalyviai ne tik praturtino žinias, bet ir sulaukė kvietimo papildyti jaunųjų šaulių būrį.

Mokėsi išgyvenimo įgūdžių

Kėdainių SJMC Neformaliojo suaugusiųjų švietimo skyriaus vedėja Jūratė Vaitonienė pastebėjo, kad bendradarbiavimas su jaunaisiais šauliais visuomet džiugina:
„Šie susitikimai visada būna labai prasmingi ir naudingi – tiek patiems jaunuoliams, tiek visai mūsų bendruomenei”.

Į Atvirąjį jaunimo centrą „Langas“ atvykę jaunieji šauliai mokė praktinių išgyvenimo įgūdžių. Jaunimas išgirdo, kaip elgtis ekstremaliomis sąlygomis nežinomoje vietovėje: kaip pasistatyti palapinę, įkurti ugnį, orientuotis žemėlapiuose be navigacijos ar ryšio priemonių.

Jaunuoliai taip pat diskutavo apie tai, ką būtina turėti namuose ir ką susidėti į kuprinę evakuacijos atveju.

„Dabartiniam jaunimui tai labai aktualu – šių dalykų kasdienybėje jie paprasčiausiai nemato ir neturi galimybės išbandyti. O dabartinė politinė situacija primena, kad tokios kompetencijos gali praversti bet kur ir bet kada. Pasirengimas padeda valdyti stresą, nepasimesti ir padėti ne tik sau, bet ir kitiems”, – sakė J. Vaitonienė.

Gera patirtis

Savo patirtimi su bendraamžiais dalinosi jaunoji šaulė Ela Barkauskaitė, Kėdainių „Aušros“ progimnazijos septintos klasės mokinė. Ji sakė, kad ateityje norėtų tapti karo medike ir teikti pagalbą tiek civiliams, tiek kariams, nukentėjusiems karo zonose.

„Šaulių sąjungai priklausau jau trejus metus.

Mes daug vaikštome po miškus, rengiame stovyklas, mokome žmones užkurti laužą be degtukų, šaudyti.

Jei nakvojame miške, skirstomės į komandas, ieškome vieni kitų, mokomės išgyventi.

Manau, tai labai svarbu kiekvienam moksleiviui ir jaunuoliui.

Patarčiau eiti į šaulius dar ir dėl to, kad susirandi daug draugų, išmoksti bendrauti tarpusavyje, nebijai užmegzti naujų pažinčių.

Stovyklose įsitikinome, kad galima puikiai išgyventi ir be mobiliojo telefono. Be to, tampame labiau disciplinuoti, o tai labai praverčia gyvenime“, – sakė Ela.

Išgyvenimo įgūdžiai ir tarnybos galimybės

Kėdainių SJMC Atvirajame jaunimo centre „Langas“ svečiavęsi A. Ašmontas ir D. Tekunovas atskleidė šauliško gyvenimo detalių.

„Atvykę į šią bendruomenę norime parodyti šauliško gyvenimo elementų, paskatinti jaunimą prisijungti prie jaunųjų šaulių organizacijos, susipažinti su jos veikla, tapti pilietiškais ir užaugti tikrais Tėvynės gynėjais.

Mūsų susitikimai paremti ne vien kalbomis – stengiamės praktiškai parodyti išgyvenimo elementų, pamokyti, kaip užkurti laužą gamtoje, pasigaminti maisto, susipažinti su šaudymo pagrindais.

Kartu su D. Tekunovu vedame jaunųjų šaulių būrelius, važiuojame į mokyklas, kur nuo 5 iki 10 klasių moksleiviai mokosi pilietiškumo ir gynybos įgūdžių. Veiklos įvairios, todėl visus kviečiame prisijungti”, – sakė A. Ašmontas.

„Mūsų tikslas – pristatyti Lietuvos šaulių sąjungą, pasikalbėti su jaunimu ir suteikti informacijos apie galimybes realizuoti save kariuomenėje. Galbūt tarp susirinkusiųjų atsiras potencialių kandidatų, kurie ateityje pasirinks tarnybos kelią”, – pridūrė D. Tekunovas.

Jaunasis šaulys – nuo 11 metų

Pasak A. Ašmonto, rajone šiuo metu yra apie 120 jaunųjų šaulių. Kėdainiuose su jais dirba trys vadovai – A. Ašmontas, D. Tekunovas ir Elona Nagevičienė Šėtoje.

„Šią vasarą paskelbėme kvietimą stoti į jaunųjų šaulių gretas. Jau prisijungė daugiau nei dešimt naujų narių, o iki spalio planuojame surinkti dar nemažai”, – sakė A. Ašmontas.

Į jaunųjų šaulių būrelį gali ateiti ir 9–10 metų vaikai, tačiau oficialiais šauliais jie tampa tik nuo 11 metų, davę pasižadėjimą ir gavę teisę dėvėti uniformą. Jaunųjų šaulių amžius – iki 18 metų, kol jie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose.

„Tai nenutrūkstamas kelias – galima duoti šaulio priesaiką ir tęsti veiklą visą gyvenimą. Vėliau jaunimas rašo prašymus pervesti juos į suaugusiųjų kuopą. Baigę bazinį kursą jie dalyvauja visose kovinio rengimo programose ir kitose veiklose,“ – pridūrė D. Tekunovas.

Vyresniųjų gretos retėja

Pasidomėjus, ar daugėja jaunųjų ir vyresnių šaulių, A. Ašmontas patikino, kad jaunųjų gretos auga – ypač po įvairių renginių vis atsiranda norinčiųjų prisijungti.

Į suaugusiųjų kuopą stojimo bumas jau praėjęs, nors vienas kitas naujokas vis dar ateina.

„Kėdainiai kitoks miestas – masiškai žmonės neina, kaip didžiuosiuose miestuose, kur kas pusmetį susiformuoja po naują kuopą. Mano kuopoje yra 52 suaugę šauliai, tačiau pusė jų – garbingo amžiaus. Labai norėčiau, kad prisijungtų kuo daugiau jaunesnių žmonių, nes reikia pamainos,“ – sako A. Ašmontas.

D. Tekunovas pridūrė, kad dalis jaunuolių pasirenka studijas Karo akademijoje, kiti – privalomąją ar savanorišką karo tarnybą.

„Tie vaikai prisijungia prie krašto apsaugos sistemos, todėl turime nuolat atnaujinti jaunųjų šaulių skaičių. Galime pasidžiaugti, kad planuojame atidaryti ir ketvirtą būrelį Kėdainių mieste”.

Ragino tapti jaunaisiais šauliais

„Turime kompetentingą būrelio vadovą, kurį užsiauginome patys – jis tarnauja profesinėje kariuomenėje. Džiaugiamės, kad praėjusiais metais iš Karo akademijos sulaukėme ypatingo kvietimo ir gavome padėką už tai, kad mūsų kuopa prisideda prie jaunimo stojimo į Karo akademiją”, – pasakojo A. Ašmontas.

Bendraudamas su jaunimu jis kvietė jungtis prie šaulių būrelio: „Turime erdvių, laiko, įvairių renginių ir švenčių. Nešiodami šaulišką uniformą būsite matomi ir gerbiami. Sulaukę 18 metų pereisite į griežtesnes rankas, galėsite sieti savo gyvenimą su Lietuvos kariuomene, stoti į karines mokyklas. Svarbiausia – ugdysite save kaip pilietišką, drąsų ir garbingą žmogų”.

Norint ginti, pirmiausia reikia mokėti ginti

„Jeigu kariuomenė jums nepatiks, niekas jūsų nelaikys, neprivers, bet pirmiausia tai turite išmėginti patys”, – jaunimui sakė A. Ašmontas.

Priminta, kad Lietuvos Respublikos piliečių teisė ir pareiga ginti valstybę nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje: „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga”.

„Norint ginti savo šalį, pirmiausia reikia mokėti ją ginti – naudotis ginklu, atpažinti priešo karinę techniką ir karius, žinoti, kokiais ginklais ginkluotas priešas“, – paaiškino A. Ašmontas.

„Mes norime su jumis apie tai pasikalbėti – galbūt pirmą kartą susipažinsite su ginklu ir pašaudysite. Geopolitinė situacija yra nerami, todėl siekiame, kad jaunimas žinotų, kaip elgtis paskelbus mobilizaciją ar atsiradus svetimos kariuomenės invazijai: kaip apsisaugoti, evakuotis, ką turėti su savimi ir kaip veikti kritinėse situacijose”, – pabrėžė D. Tekunovas.

Jaunųjų šaulių veikla – daugiau nei šaudymas

Kėdainių jaunimui buvo parodyti keli filmai, kurie atskleidė, kodėl verta prisijungti prie Lietuvos šaulių sąjungos. Juose buvo demonstruojama, kad treniruotės apima ne tik šaudymą, bet ir išgyvenimo įgūdžius: kaip susikurti laužą, pasistatyti palapinę, pavalgyti gamtoje ar orientuotis nežinomoje vietovėje.

„Jaunųjų šaulių būrelis yra nemokamas, vyksta šeštadieniais nuo 10 iki 14 val., ir jame mokoma įvairių dalykų – nuo laužų kūrimo, palapinių statymo, ginkluotės, orientavimosi miške iki dalyvavimo renginiuose. Visą galima išbandyti praktikoje. Galime pasidžiaugti, kad į užsiėmimus kas savaitę atvyksta mergaitė ir iš Kauno. Nuo rugsėjo pradėsime naują veiklą, jaunuolius kviečiame prisijungti prie mūsų veiklos ir visa tai patirti patiems,“ – sakė D. Tekunovas.

Pasak D. Tekunovo, tai baziniai dalykai, nuo kurių viskas prasideda: „Niekuomet nežinome, koks bus rytojus – saugus ar nesaugus. Gali būti potvynis ar radiacijos grėsmė. Kol gyvename sąlyginai taikiame pasaulyje, apie tai nesusimąstome. Tačiau jei mokėsime išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, jausimės saugesni ir žinosime, kaip elgtis kritinėse situacijose”.

Jaunuoliai iki 18 metų turi baigti keturias pakopas ir dalyvauti keturiose stovyklose, organizuojamose kariuomenės padaliniuose. Stovyklų metu jie gyvena kareivinių sąlygomis ir mokosi įvairių praktinių įgūdžių, kurie praverčia tiek kasdienybėje, tiek ekstremaliomis situacijomis.

Po užsiėmimų jaunuoliai dalijosi įspūdžiais: jie jautėsi tvirčiau, žinojo, kaip neišsigąsti nelaimės akivaizdoje, pasirūpinti savimi ir artimaisiais bei priimti tinkamus sprendimus.

(A. Raicevičienės ir Kėdainių SJMC nuotr.)