Gyventojams leidžiant laiką prie vandens telkinių, vis dažniau pakrančių savininkams kyla klausimų dėl poilsiautojų priėjimo prie vandens per privačią teritoriją.
Aplinkosaugininkai primena, kad pakrančių savininkai turi užtikrinti prieigą prie tvenkinių, ežerų ar upių visiems poilsiautojams, kaip numatyta įstatymuose. Priėjimai negali būti apriboti.
Žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkų arba naudotojų pareiga leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis pakrantės apsaugos juostomis yra numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.
Vandens telkinių pakrantės savininkai turi užtikrinti laisvą penkių metrų pločio nuo vandens telkinio kranto linijos praėjimą.
Jeigu žemė pirmuosius penkis metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante.
Pakrančių savininkai taip pat privalo neteršti aplinkos ir tausoti gamtos išteklius įstatymų numatyta tvarka.
Pakrančių savininkai turi teisę nustatyti ir kontroliuoti, kas gali patekti į jų privačią teritoriją, kuri ribojasi su vandens telkiniu.
Savininkai gali drausti poilsiautojų prieigą prie vandens telkinio per privatų sklypą arba įrengtą privačią infrastruktūrą (pvz., lieptą) – tokiais atvejais galima patekti tik leidus savininkui.
Savininkams naudinga žinoti, kad leidžiant apsistoti jų privačioje pakrantėje poilsiautojai privalo pasirūpinti susikaupusiomis atliekomis.
Saugomų teritorijų įstatymas numato, kad suteikiama teisė ne tik apsistoti privačioje pakrantėje, be ir negalima teršti aplinkos – susikaupusias arba esančias šiukšles privaloma surinkti ir išvežti.
Pakrančių savininkai turi teisę riboti poilsiautojų buvimo laiką neaptvertoje privačioje teritorijoje, jei pakrantė yra pažymėta kaip privati nuosavybė (Vyriausybės įgaliotų institucijų rekomenduojamu informaciniu ženklu).
Poilsiautojai be savininko leidimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu, t. y. ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo.
Savininkai gali nustatyti privačios teritorijos naudojimo sąlygas, pavyzdžiui, apriboti motorinių transporto priemonių stovėjimo vietas, drausti stovyklavietes ir pan.
Atsakomybė
Jei savininkas pažeidžia teisę naudotis pakrantės apsaugos juosta arba neleidžia praeiti per žemę prie vandens telkinio, jam gali būti skiriami įspėjimas arba bauda – fiziniams asmenims: nuo 30 iki 140 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims: nuo 90 iki 290 eurų.
Aplinkos apsaugos departamentas parengė reikalavimus, kurių reikia laikytis, norint atsakingai leisti laiką gamtoje, kad būtų užtikrinta ne tik poilsiautojų teisė naudotis gamta, bet ir aplinkos apsauga – daugiau informacijos atmintinėje „Poilsiauk atsakingai“.
Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt
Aplinkos apsaugos departamento informacija
