Liepos 12-ąją senasis Kėdainių miesto parkas dar nebuvo regėjęs tiek žmonių – čia jau 28-ąjį kartą vyko legendinis Agurkų festivalis, pritraukęs rekordinį lankytojų skaičių – virš 10 tūkstančių.
Šventė stebino ne tik kulinariniais ir konditeriniais gaminiais iš agurkų, bet ir spalvinga renginių gausa, kuri tęsėsi iki pat vidurnakčio.
Kaip ir kasmet, gerai praleisti laiką rinkosi ne tik kėdainiečiai, bet ir svečiai iš visos Lietuvos. Parkas tiesiog siūbavo nuo legendinių atlikėjų – grupių „Studija“, „Rondo“ ir Džordanos Butkutės dainų.
Naujos idėjos
Kėdainių kultūros centro direktorė Daiva Urbonienė sako, kad kasmet organizuodami Agurkų festivalį, ieško vis naujos temos, idėjos. Šiemet, jau 28-ąjį kartą rengiant šventę, pasirinktas akcentas – legendos.
„Viskas šiemet sukasi apie legendas. Legendinės orientacinės varžybos, legendiniai patiekalai kulinariniame pavelde, legendinė muzikinė programa – „Studija“, „Rondo“, Džordana Butkutė“, – vardija direktorė.
O kas išlieka per tiek metų? Pasak D. Urbonienės, žmonėms vis dar svarbios tradicijos.
„Per tuos 28 metus buvo labai daug visko. Išrinkta dešimt Agurkų karalių – pirmasis karalius šiemet pakviestas į sceną, prisiminėme, apdovanojome. Bet vėliau ši idėja išsisėmė“, – pripažįsta ji.
Kurį laiką vyko šeimininkių varžytuvės, tačiau po parko rekonstrukcijos atsirado naujų iššūkių.
„Parkas pasikeitė – dabar neturime erdvės seniūnijų kiemeliams. Tačiau šeimininkių varžytuvių idėją galvojame sugrąžinti galbūt kitais metais, kai Kėdainiai taps Kultūros sostine. Norėtųsi ir senamiestį labiau įtraukti į šventinį šurmulį – tokių minčių turime“, – dalijasi direktorė.
Šiuo metu teminiams kiemeliams vadovauja kultūros darbuotojai iš Vilainių, Pelėdnagių, Surviliškio seniūnijų. Juodkaimių bendruomenė kvietė susipažinti su edukacija „Prieskonių detektyvas“.
Agurkinis iššūkis – įveiktas!
Kėdainių kultūros centro režisierė Guoda Baltrušaitė paskelbė orientacinių varžybų „Kėdainių legendos: agurkinis iššūkis“ rezultatus. Varžybose dalyvavo net 61 dalyvis – daugiau nei 20 komandų.
„Kadangi festivalio tema – Legendiniai agurkai, varžybų tikslas buvo simboliškai išvesti legendinius agurkus į miestą. Dalyviai turėjo aplankyti kuo daugiau istorinių, bet ne visiems žinomų Kėdainių vietų. Klausimai, atsakymai ir užduotys buvo suslapstyti architektūriniuose objektuose – ten, kur dažnai neužsuka net patys kėdainiečiai, o ką jau kalbėti apie turistus“, – pasakojo organizatorė.
Visos užduotys buvo susijusios su agurkais – kaip daržove ar kaip šventės simboliu.
Dalyviams teko atlikti apie 30 užduočių, o pagrindinis pagalbininkas buvo išmanusis telefonas.
Į varžybas įsitraukė šeimos, jaunimas, vyresni žmonės. „Buvo net keista – dalyvių iš kitų miestų buvo daugiau nei vietinių“, – šypsojosi G. Baltrušaitė.
Startas buvo duotas M. Daukšos viešojoje bibliotekoje, o finišas laukė miesto parke – pagrindinėje Agurkų festivalio erdvėje. Ten komandas pasitiko prizai, o viena linksmiausių užduočių – akla degustacija senamiesčio kavinėje, kur dalyviams teko ragauti… agurkinį sušį!
Prizai – agurkiniai!
III vietą laimėjo komanda „Sloinikai“, pelniusi medalius ir net 10 kg šviežių agurkų, užaugintų ūkyje „Daržovija“.
II vietos laimėtojai – komanda „Dvi draugės“ – išsivežė 20 kg agurkų.
Pirmoji vieta atiteko vilniečių komandai „Žalia rūta“, kuri pelnė aukso medalius ir… 40 kg agurkų!
Nugalėtojų pora – Živilė ir Matas – gyvenime taip pat yra pora. Jie atvyko iš Vilniaus ir Agurkų festivalyje dalyvavo pirmą kartą.
„Sekame Orientacinės.lt, ten ir pamatėme apie šias varžybas. Mėgstame tokio tipo iššūkius. Linksmiausia buvo akla degustacija – reikėjo atspėti agurkinį sušį. Pavyko!“, – džiaugėsi Živilė.
„Įdomu buvo ir su miestu susipažinti – niekada nebuvau buvusi Kėdainiuose“, – pridūrė ji.
„O aš jau esu buvęs, bet vis tiek teko pasukti galvą, ieškant paslėptų objektų, QR kodų“, – sakė Matas.
Paklausti, ką darys su maišu agurkų, pora juokėsi: „Geras klausimas! Gal prašysim tėvų ar močiutės pagalbos. Mano mama jau savų agurkų kibirą priskynė, tai nežinau, kaip reaguos, kai dar šitiek parvešim“, – šypsojosi Živilė.
Skonis, primenantis vaikystę
Agurkų festivalyje sutikta kraštietė, šiuo metu Vilniuje gyvenanti etiketo specialistė ir knygų autorė Alvyda Jasilionytė šventėje lankėsi pirmą kartą – nors, kaip pati sakė, seniai planavo.
„Iš tikrųjų mane paskatino atvykti noras paragauti tų skonių – autentiško kulinarinio paveldo. Atstovėjau eilę, paragavau šviežiai raugintų agurkėlių – labai skanūs! Įsigijau ir dešros su spanguolėmis. Mane visada vilioja gurmaniška virtuvė“, – šypsojosi pašnekovė.
Agurkai jai – daugiau nei tiesiog daržovė.
„Vaikystėje man skaniausi buvo ne pomidorai, ne kopūstai, ne burokėliai, o būtent rauginti agurkai. Tai mano mėgstamiausia daržovė. Šiandien paragavau iš to gražaus kubilo – skonis priminė vaikystę“, – pasakojo A. Jasilionytė.
Agurkinės vaišės iš „Daržovijos“
Vienas iš labiausiai lankytojų traukos sulaukusių Agurkų festivalio kiemelių – Šingalių kaime įsikūrusios įmonės „Daržovija“. Kėdainiečius ir miesto svečius čia vaišino ne tik šviežiai paraugtais ar stipresnio raugo agurkais, bet ir lašinukais su duona, salotomis, šviežiais agurkais. Produkciją buvo galima įsigyti už simbolinę kainą, o laimė galėjo nusišypsoti ir sukančiajam Laimės ratą – jame slėpėsi įvairūs „Daržovijos“ prizai.
Įmonės direktorius Paulius Andrejevas džiaugėsi, kad „Daržovija“ šventėje dalyvauja jau ne vienerius metus.
„Šiemet svečiams siūlėme ne tik paragauti, bet ir išbandyti sėkmę – laimėti mūsų auginamų produktų: agurkų, pomidorų, o šių metų naujiena – agurkų salotos. Taip pat vaišinome šviežiais ir raugtais agurkais, lašinukais, o vaikams – balionus dovanojo mūsų animatoriai. Džiugina puikus oras ir puiki nuotaika“, – pasakojo jis.
„Daržovijos“ šiltnamiai įsikūrę Kėdainių rajone, Šingaliuose, o dar vienas ūkis veikia Anykščiuose. „Dėl plėtros galime pasiūlyti platesnį asortimentą. Be šiltnamių turime ir perdirbimo cechą, kuriame gaminame salotas, raugiame agurkus, kopūstus“, – vardija P. Andrejevas.
Oras spaudžia, rinka diktuoja
Paklaustas apie šių metų agurkų derlių, verslininkas neslėpė nusivylimo: „Šiemet labai prasti metai. Tiek šalčio, tiek lietaus seniai neturėjome. Energetinės sąnaudos spaudžia, vartojimas sumažėjęs, o agurkų kaina – net mažesnė nei pernai. Deja, sąlygas diktuoja ne augintojas, o rinka“.
Pasak direktoriaus, agurkai į Lietuvą vežami ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Rumunijos, o net ir iš Rusijos.
„Mūsų agurkai Kėdainių rajone sodinami sausį, liepą – raunami. Po to – kaita, ir vėl auginame iki lapkričio. O Anykščiuose turime lempas – ten agurkai auga ištisus metus. Išsiplėtusi įmonė per metus užaugina apie 10 tūkst. tonų produkcijos.”
Legendinis svečias – Gian Luca Demarco
Šiemet Agurkų festivalyje šmaikščiai ir nuoširdžiai apie lietuviškos ir itališkos virtuvės skirtumus, žmonių įpročius ir maisto tradicijas pasakojo virtuvės šefas, TV laidų vedėjas Gian Luca Demarco.
„Italijoje nėra pusryčių – tik kava ir saldus bandelės kąsnis. O Lietuvoje pusryčiai tokie sotūs, kad priaugau svorio! Kartais jie sočiau už pietus“, – juokėsi svečias.
Italijoje, anot jo, pietūs trunka dvi valandas, nes per karščius niekas neskuba – šnekučiuojamasi prie stalo.
Gian Luca neslepia meilės lietuviškiems agurkams – ypač raugintiems.
„Pradžioje net negalėjau žiūrėti į raugintus agurkus, bet dabar – be jų neįsivaizduoju. Italijoje konservavimas kitoks, o Lietuvoje probiotikai – iš raugintų daržovių. Sveika, natūralu, tradiciška“, – teigė jis.
Jis pabrėžė, kad lietuviai turi kuo didžiuotis: „Lietuvių virtuvė nuostabi net 9 mėnesius per metus, o 3 mėnesius čia maitinamasi šaltibarščiais! Puoselėjate ir auginate senovines daržoves, tokias kaip juodieji ridikai, krienai, pastarnokai. Vertinate tai, ką patys užauginate – tai tikra vertybė.“
Gian Luca taip pat prisipažino turįs šeimos receptų knygelę, saugomą seife – ją padovanojo krikšto mama.
„Ir mano žmona Eglė turi tokią iš savo močiutės Tai tikrai didelė vertybė“, – sakė jis.
„Vilniuje visi viską nori išbandyti, visko ieško naujo. Jei du mėnesius gamini tą patį patiekalą – žmonės nebeateina.
Italijoje aš grįžtu į tą patį restoraną, randu tą patį patiekalą netgi po 20 metų. Italijoje yra labai didelės virtuvės tradicijos ir jos nesikeičia
Bet su maistu reikia ir lėtumo, ir tradicijų. Lietuvoje užkandis – agurkas, o Italijoje – vynas. Viskas turi savo žavesį. Atvežkit Agurkų šventę į Vilnių“, – ragino charizmatiškasis italas.
Salotų bare – agurkinis padažas
Festivalio lankytojai šiemet buvo nustebinti ypatingu skonių deriniu – salotų bare jiems pasiūlytas legendinio italo Gian Luca Demarco gamintas agurkų padažas.
Legendinės Kėdainių krašto šeimininkės vietoje ruošė trijų rūšių salotas. Jas pagardino itališku padažiuku. Tai graikiško jogurto, tarkuotų agurkų ir mėtų padažas.
„Mėta išryškina skonį, o kartu su agurku – tiesiog tobulas derinys“, – sakė Gian Luca Demarco. Jis netgi patarė rauginti agurkus kartu su mėta.
Virtuvės šefas dosniai dalijosi ir praktiniais patarimais:
- tarkuotas agurkas ir šviežiai kapota mėta turėtų būti maišomi santykiu „sauja ir žiupsnelis“;
- druskos – tik žiupsnis;
- jokiu būdu nenaudoti metalinio šaukšto – tik medinį arba silikoninę mentelę, kad nesusidarytų oksidacija;
- alyvuogių aliejų ir vyno actą dėti mažais kiekiais, gerai išmaišant, kad išlaikytumėte kontroliuojamą konsistenciją: jei per skysta – papildykite agurko, jei per tiršta – jogurto.
„Šis padažas puikiai tinka ne tik salotoms, bet ir burgeriams – vietoj majonezo. Ir skaniau, ir sveikiau“, – šypsodamasis patarė Gian Luca.
Padažas buvo naudojamas ant kopūstų salotų, agurkų ir pomidorų – skoniai tiko tiek lietuviškam, tiek itališkam gomuriui.
Agurkas – daržovė Nr. 1
Salotų bare paragavusios agurkinio padažo, vilainietė Aistė tikino, kad skonis – puikus. „Labai skanu. Namuose darome kažką panašaus – graikiškas jogurtas, tarkuotas agurkas, česnakas. Reikės ieškoti šio recepto ir tikrai pasigaminsime dar kartą“, – šypsojosi moteris.
Aistė prisipažino, kad ypač šiuo metu, kai laukiasi kūdikio, rauginti agurkai – tikras džiaugsmas.
„Namuose jų netrūksta – pas tėvus Josvainiuose auginame agurkus, dabar valgome pilna burna! Mėgstame ir raugintus, ir marinuotus. Bet šiuo metu – rauginti einamiausi, bent jau man“, – šypsodamasi pasakojo ji. Jai pritarė ir vyras Arnoldas.
Tuo metu kėdainietė Kazimiera, paklausta apie padažą, atviravo, kad toks skonis – naujiena.
„Salotas paprastai gardinu tik aliejumi. Bet dabar manau, kad tikrai pabandysime šį padažą ir namuose. Agurkas – mano numeris vienas daržovė“, – sakė ji. Jos vyras Vytautas pridūrė, kad šiuo metu raugintus agurkus dažniausiai perka turgelyje, nes „gatavų dabar tikrai netrūksta“.
Iš Panevėžio į Agurkų šventę su šeima atvykusi Justina džiaugėsi aplinka ir skoniais.
„Šventėje lankomės jau antrus metus – buvome ir prieš penkerius. Kėdainiai labai pasikeitę, išgražėję. Žavi kulinarinis paveldas, ypač autentiški skoniai“, – kalbėjo ji.
Juokaudama Justina prisipažino: „Vieną agurką atsivežėme ir iš namų, bet jūsų – skanesni!“ Moteris pasakojo, kad jų šeima pati augina agurkus, o mama juos marinuoja su garstyčių grūdeliais – tai tapo tradiciniu šeimos receptu.
Festivalyje – agurkų įkvėptos gėrybės
Ne pirmus metus Agurkų festivalyje žalią spalvą puikiai papildė Rositos Liubomirskienės gaminiai iš Surviliškio. Ji pelnytai vadinama bazilikų karaliene – jos šiltnamiuose ir lauke dera net per 200 bazilikų rūšių.
Festivalio lankytojai galėjo paragauti ir įsigyti įvairių produktų, kurių pagrindinis veikėjas – bazilikas: populiariausias šiemet buvo džiovintų pomidorų pesto, taip pat braškių-bazilikų aštrusis džemas, krapų pesto, bazilikų marinatas, aromatinė druska bei šventojo baziliko hidrolatas.
Apie kiekvieną gaminį plačiai pasakojo pati augintoja, kviesdama kiekvieno produkto paskanauti.
Šventės prekeiviai „Šušvės midus“ viliojo agurkinio midaus ir kitų naujienų degustacijomis. Prekybos vietoje „Gurklė“ buvo galima paragauti ledų su agurkiniu pagardu, agurkinių ledinukų, agurkinių zefyrų, agurkinės cukraus vatos bei kt. produktų iš agurkų.
Festivalio dalyviai kvietėsi ne tik ragauti raugintus agurkus pagal įvairius receptus, bet ir derinti juos su tradiciniais užkandžiais – duona, lašiniais, bulvėmis, įvairia mėsa ir kitais gaminiais. Šventės viduryje garavo ir didelis katilas agurkinės sriubos.
Be to, kiekvienas norintis galėjo įsigyti pačių įvairiausių agurkų produktų – pagardų, šokoladų, midaus, muilo ar net rankų kremo. Juk tai ne šiaip šventė, o tikras agurkų festivalis!
Festivalyje buvo galima įsigyti ir ką tik nuskintų, traškių bei skanių agurkų, kuriuos užaugino šventės rėmėjai. Šalia laukė ir linksmybės – buvo galima sukti Laimės ratą. Laimėjus marškinėlius, juos galima buvo patiems dekoruoti bei prisidėti prie grafiti kūrimo, kuris vėliau papuoš fabriko fojė.
Jau metus gyvuojanti Šeimų asociacija „IRVIDORA“ teikia pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, raidos sutrikimais ar autizmo spektro diagnozėmis.
Šiemet asociacija organizavo vaikų stovyklą, kurios dalį finansavimo suteikė savivaldybė, o likusią dalį prisidėjo pati organizacija.
Be tiesioginės pagalbos šeimoms, asociacijos savanorės prisideda ir kūrybinėmis iniciatyvomis – pačių rankomis gamina agurkines žvakes ir muilus, kvepiančius agurkais. Šios originalios prekės ne tik džiugino pirkėjus, bet ir padeda prisidėti prie asociacijos veiklos tęstinumo.
Egzotiniai agurkai ir gurmaniški skoniai
Eglė Valuckaitė–Stašauskienė, ūkio „50 arų darbo ir džiaugsmo“ savininkė, Agurkų festivalyje pristatė išskirtinį stendą su 18 agurkų veislių – tai dalis iš 30 veislių, kurios auga jų 4 arų šiltnamyje. Ne visos veislės pritaikytos lietuviškam klimatui, tačiau ūkyje auginami įvairūs – pliki, dygliuoti, ilgi, trumpi, balti, žali agurkai. Kėdainių mėgėjams pažįstamas „Mirabele“ veislės agurkas.
„Esu egzotikos mylėtoja, todėl mėgstu pūkuotus, melioninio tipo agurkus, kurie turi saldumo ir standumo, – pasakojo Eglė, – buvo kitoks planas, bet vasara truputį pavedė… Kadangi negalime pakviesti į ūkį, tai ūkį atvežėm į Kėdainius“.
Be agurkų, ūkyje auginama net 250 pomidorų veislių, 55 bazilikų rūšys ir daugybė prieskonių – petražolės, krapai, salierai, porai. Visa produkcija perdirbama – gaminami prieskonių mišiniai, džiovinti pomidorai aliejuje, trapučiai su pomidorais.
Ūkio šeimininkė gamina įdomius džemus ir uogienes su serenčiais, citrininiu čiobreliu, tinkančias prie sūrių ar mėsos, balzaminius actus iš uogų, čili padažus, uogų sirupus, iš kurių gaminami kompotai, želė saldainiai.
Pirmasis Agurkų karalius agurkus augina iki šiol
Ant scenos šių metų Agurkų festivalyje buvo pakviestas ir apdovanotas pirmasis Agurkų karalius – Henrikas Brazauskas iš Pelėdnagių.
Karaliumi jis tapo dar 1997-aisiais metais, kai šventė vyko Kėdainių stadione.
Tais metais tarp rajono seniūnijų organizuotos įvairios sportinės rungtys – virvės traukimas, agurkų mėtymas į statinę ir kitos varžybos. Pelėdnagių seniūnija pelnė daugiausiai taškų, o karaliumi išrinko pelėdnagiškį Henriką Brazauską.
Šiuo metu 76 metų vyras sako esantis senjoras, tačiau tebegyvena savo namuose ir… draugauja su agurkais.
„Sau auginam, tik apie 10 daigų“, – šypsodamasis trumpai atsakė Henrikas. Anksčiau agurkų plotai siekė apie 50 arų – darbas, pasak jo, buvo nelengvas, ypač šalia pagrindinio užsiėmimo.
O kas buvo sunkiau – auginti ar parduoti?
„Pardavimo problemų tada nebuvo – iš vietos suskintus agurkus iškart paimdavo. Pirmieji agurkai kainuodavo apie 8–10 litų už kilogramą“, – prisiminė vyras.
Įdomu, kad šiemet balandžio viduryje, prieš Velykas, pirmieji agurkai turėjo panašią kainą – apie 9–10 eurų už kilogramą.
Anksčiau raugdavo agurkus, tačiau dabar jau to nedaro, mat parduotuvėse pasirinkimas labai platus.
„Daugiau mėgstame valgyti šviežius agurkus, bet iš tiesų labiau mėgstu pomidorus – jų auginame apie 50 daigų“, – atviravo pirmasis karalius.
Henrikas taip pat pasidalijo, kad į Agurkų šventę ateidavo ne visada, gal 2-3 kartus buvo. Šiemet po ilgokos pertraukos vėl apsilankė.
„Dar turiu daug darbų – auginame paukščius: antis, vištas, žąsis. Iš viso apie 200 sparnuočių“, – pridūrė jis.
Po šiltu vasaros dangumi
Senajame miesto parke, po šiltu vasaros dangumi, iki pat vidurnakčio netilo legendinių atlikėjų dainos, o susirinkę žmonės skirstėsi kupini geros nuotaikos ir nepamirštamų įspūdžių.
Festivalio metu lankytojai ne tik mėgavosi muzika, kartu šoko, bet ir entuziastingai dalyvavo smagioje viktorinoje – spėliojo, kiek kalorijų slypi 100 g agurkų (15 kalorijų), kokia žuvis kvepia agurkais (stinta) bei kuris tradicinis saldumynas labiausiai primena agurką (šakotis).
Galbūt ne vienas pagalvojo, kokia įdomi ir įvairi gali būti ši, rodos, tokia paprasta daržovė – agurkas.
(A. Raicevičienės nuotraukos)
