Šią savaitę Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos Vainikų padalinys nusidažė sodriomis spalvomis – joje pirmąją autorinę piešinių parodą „Kūrybos spalvos“ pristatė jaunoji menininkė Ema Navickaitė.
„Prasidėjus vasaros atostogoms, radau laiko atidaryti savo parodą, kad Vainikų gyventojai galėtų pasigrožėti mano darbeliais. Čia – mylimiausi mano sukurti piešiniai Dailės mokyklos būrelyje ir Josvainių gimnazijos dailės pamokose“, – sako beveik dvi dešimtis darbų eksponuojanti vienuolikmetė Ema.
Talentas pasirodė anksti
Emos mama Kristina Navickienė prisimena, kad jau nuo mažens buvo gana ryškus jos dukros polinkis į meną, o ypač – piešimą ir spalvinimą.
Dar darželyje vienos iš auklėtojų buvo pastebėta, kad Ema turi talentą piešti.
„Pas mus namie visada buvo pilna spalvinimo knygučių. Kai važiuodavom į miestą, visada grįždavau namo su nauja spalvinimo knygute. Vėliau pradėjau piešti ant baltų lapų“, – pasakoja Ema.
Paklausta, iš ko paveldėjusi tokį puikų talentą, jaunoji menininkė svarsto, kad greičiausiai susirinko net trijų artimų žmonių meninius sugebėjimus.
„Aš iš tėvų pasiėmiau po vieną talentą: dainavimo talentas iš mamos, piešimo talentas – iš tėčio. Mama sakė, kad ir jos močiutė, mano prosenelė, irgi labai gražiai piešdavo“, – pasakoja Ema.
Proveržis – pradėjus mokytis piešimo paslapčių
„Pradžioje delsėme dailės mokytis rimčiau, bet praėjusį rudenį, Emai einant į ketvirtą klasę, užsirašėme į dailės pamokas. Tai – pradinio ugdymo programa, du kartus per savaitę pamokas veda iš Kėdainių dailės mokyklos atvykstanti mokytoja Inga Čičinskė. Per tuos metus Ema įdėjo labai daug pastangų – ir štai turime gana neblogus pirmųjų metų rezultatus“, – sako jaunosios mainininkės mama K. Navickienė.
„Aš iš tėvų pasiėmiau po vieną talentą: dainavimo talentas iš mamos, piešimo talentas – iš tėčio. Mama sakė, kad ir jos močiutė, mano prosenelė, irgi labai gražiai piešdavo“, – pasakoja Ema.
Proveržis – pradėjus mokytis piešimo paslapčių
„Pradžioje delsėme dailės mokytis rimčiau, bet praėjusį rudenį, Emai einant į ketvirtą klasę, užsirašėme į dailės pamokas.
Tai – pradinio ugdymo programa, du kartus per savaitę pamokas veda iš Kėdainių dailės mokyklos atvykstanti mokytoja Inga Čičinskė.
Per tuos metus Ema įdėjo labai daug pastangų – ir štai turime gana neblogus pirmųjų metų rezultatus“, – sako jaunosios mainininkės mama K. Navickienė.
Naujausi Emos kūriniai pirmiausia eksponuojami ant Navickų šeimos namų virtuvėje esančio šaldytuvo.
„Ne tik šaldytuvas, bet ir visi namai pilni Emos darbų – jų išmesti neleidžia širdis, nes jie tikrai labai gražūs.
Kas be ko, per kiekvieną mamos ir tėčio gimtadienį dovanos iš Emos būna piešinių pavidalu. Su Ovidijumi visada gauname naują piešinį su savimi“, – pastebi K. Navickienė.
Mama didžiuojasi ir skatina nepasiduoti
Paklausta, ar jaudinosi atidarydama pirmąją savo parodą „Kūrybos spalvos“ ir plačiai atskleisdama unikalų savo pasaulio matymą, Ema tikina ypatingo jauduliuko nejautusi.
„Širdelė labai džiaugėsi ir visai nesijaudino.
Daugiau jaudinausi, kai prieš mėnesį buvo pristatyta dailės būrelio pusmečio darbų paroda Josvainių gimnazijoje.
Per tą pristatymą į gimnaziją atvažiuoja dailės mokyklos direktorė, pavaduotoja. O kai pamačiau mamą ir tėtį – labai mano širdis pumpavo“, – pasakoja Ema.
Autorinė paroda Vainikų bibliotekoje – trečiasis svarbus jaunosios menininkės gyvenimo įvykis per vienerius metus.
Neseniai mergaitės talentas buvo įvertintas gabiausių Kėdainių krašto mokinių apdovanojimuose. Kėdainių arenoje ant scenos mergaitė lipo kaip talentinga jaunoji dailininkė.
Tuo tarpu 2024 m. Panevėžyje vykusiame XII Tarptautiniame vaikų ir jaunimo miniatiūros konkurse jos darbas „Žuvis“ pelnė garbingą 2-ąją vietą.
„Aš tikrai labai didžiuojuosi savo dukra. Kartais negaliu patikėti, kad tada, kai Ema būrelį buvo pralankiusi keturis mėnesius, jos darbas jau keliavo į aukšto lygio konkursą. Emos rezultatai nesiskiria nuo kitų mergaičių, kurios būrelį lankė bent porą metų. Tas man sako, kad tie piešinukai gražūs ne tik man, kaip mamai, bet ji iš tiesų turi talentą“, – pasakoja K. Navickienė.
Jau nuo kitų mokslo metų pradžios Ema keliaus ne tik į Josvainių gimnazijos penktąją klasę, bet ir į Kėdainių dailės mokyklą, kur pradės pagrindinio ugdymo programą.
„Vaiką tenka ir motyvuoti, ir palaikyti, ir pastumti į priekį, nes būrelyje yra taisyklės, reikia dirbti pagal temas, su skirtingomis technikomis, o mūsų Ema labai nori viską daryti laisvai. Šiuo klausimu tai ji tikrai labai mėgsta laisvę“, – juokiasi K. Navickienė.
Prieš miegą – ne pasaka, o pieštukai
Vienuolikmetė Ema – aktyvi, drąsi ir labai energinga mergaitė. Kaip gi jai pavyksta susikaupti ir kuriam laikui nurimti, gilinantis į piešinį?
„Aš atsisėdu, ką nors pagalvoju ir pradedu susikaupti. Tada vieną minutę ar kažkiek minučių būnu susikaupusi, kad nupieščiau ir nuspalvinčiau“, – pasakoja Ema.
Mamos ir dukros duetas turi savitą ritualą, kurį taiko kiekvieną vakarą – nusiprausus ir ruošiantis kristi į patalus, kol mama užbaiginėja paskutiniuosius namų ruošos darbus, jaunoji menininkė sėda prie rašomojo stalo piešti.
„Mane piešimas ramina. Kai piešiu, man tikrai būna labai ramu. Jeigu man būna bloga diena arba supykstu, man reikia nusiraminti piešiant. Todėl ir piešiu kasdien. Dažniausiai piešiu žmones. Kol kas man sunkiau nupiešti atskiras kūno dalis – rankas, nosis, kojas ir plaukus. Yra dar kur tobulėti“, – sako Ema.
Vainikų bibliotekoje atidarytą Emos Navickaitės piešinių parodą „Kūrybos spalvos“ apžiūrėti galima iki liepos 25 dienos.
