Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui išplėsti kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą. Jis nuo liepos 1 d. išaugs 1 151 km, įtraukiant 21 krašto kelių ruožą, tad bendras mokamų kelių ilgis šalyje sieks 2 851 km, vakar paskelbė Susisiekimo ministerija.
Tačiau susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ramina – lengvųjų automobilių vairuotojų mokestis nepalies.
Du naujai apmokestintų krašto kelių ruožai veda per Kėdainių rajoną – tai keliai Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė (0–45,136 km) ir Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys (0–53,409 km).
Ministerijos teigimu, sprendimas priimtas siekiant kurti tvarų kelių infrastruktūros finansavimą ir labiau subalansuoti krovininio transporto eismo srautus, nes į sąrašą įtrauktais kelių ruožais vyksta intensyvus krovininio ir komercinio transporto eismas.
Skelbiame visą Lietuvos krašto kelių sąrašą, kurie bus apmokestinti nuo liepos 1 d.:
Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai (16,3–162,869 km);
Nr. 107 Trakai–Vievis (0–17,498 km);
Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė (0–53,281 km);
Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys (0–106,175 km);
Nr. 125 Biržai–Raubonys (0–19,893 km);
Nr. 128 Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus (0–44,187 km);
Nr. 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė (0–80,798 km);
Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus (5,82–60,146 km);
Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija (2,48–57,029 km);
Nr. 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai (2,623–43,79 km);
Nr. 135 Lazdijai–Akmeniai (0–9,259 km);
Nr. 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas (0–57,828 km);
Nr. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai (5,84–61,067 km);
Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė (0–45,136 km);
Nr. 146 Raseiniai–Šilinė (0–34,92 km);
Nr. 150 Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys (0,029–67,221 km);
Nr. 163 Ežerė–Mažeikiai (0–9,209 km);
Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė (0–142,011 km);
Nr. 166 Plungė–Vėžaičiai (0–36,306 km);
Nr. 190 Biržai–Germaniškis (0–21,616 km);
Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys (0–53,409 km).
„Mokamų kelių tinklo plėtra padės kurti tvarų kelių finansavimo modelį. Jis leis Lietuvoje geriau prižiūrėti kelius, ilgainiui ne tik juos gerinti, bet ir plėsti tinklą. Mažės sunkiasvorio transporto žala nepritaikytiems rajoniniams keliams. Be to, taip užtikrinsime sąžiningesnes taisykles, nes visiems vežėjams naudojimasis keliais kainuos vienodai“, – ministerijos pranešime cituojamas susisiekimo ministras.
Susisiekimo ministerijos teigimu, 2024 m. pradžioje tik 56,4 proc. krašto ir 57,4 proc. rajoninių kelių atitiko kokybės reikalavimus, o blogos techninės būklės tiltų ir viadukų skaičius išaugo nuo 108 iki 119.
Be to, fiksuojami augantys transporto srautai: lengvųjų automobilių skaičius didėja apie 3–4 proc., o krovininių – apie 4–6 proc. kasmet.
Šie rodikliai, pasak Susisiekimo ministerijos, signalizuoja apie augantį kelių infrastruktūros naudojimą, kuris lemia blogėjančią kelių būklę, o tai patvirtina būtinybę ieškoti papildomų finansinių išteklių kelių infrastruktūrai gerinti.
Dabar komercinio transporto priemonių valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis – 1 700 km. Iš šio mokesčio per metus surenkama apie 70 mln. eurų.
