Praėjusią savaitę Lenkijos valstybiniame Aušvico muziejuje vyko tradicinis „Gyvųjų maršas“. Šio tarptautinio renginio metu dalyviai iš viso pasaulio, kartu su Holokausto liudininkais, kasmet praeina simbolinį kelią nuo buvusios nacių įkurtos koncentracijos stovyklos „Aušvicas I“ iki „Aušvico-Birkenau“ vietos, kuri žinoma kaip žmonių koncentracijos ir masinių žudynių vieta.
Jausmai – slogūs ir dviprasmiški
Holokausto aukoms ir kovai prieš nacizmą atminti skirtas renginys šiemet sulaukė gausios delegacijos iš Lietuvos.Tarp jų – ir Josvainių gimnazijos direktorius Ovidijus Kačiulis.
Kraštietis į nacių okupuotoje Lenkijoje įsteigtą koncentracijos ir mirties stovyklą Aušvicą vyko kartu su Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatu.
Tai buvo pirmas kartas, kada Josvainių gimnazijos direktorius turėjo galimybę savomis akimis išvysti vietą iš kraupiausių žmonijos istorijos laikotarpių paminklų.
1940–1945 m. Aušvice buvo nužudyta mažiausiai 1 100 000 žmonių.
„Mintys – labai slogios. Kitokios ir negali būti, kai atvažiuoji į stovyklą, kurioje žuvo šitiek nekaltų žmonių. Ten lankantis savo akimis ir širdimi liudiji vietovės cinišką žiaurumą, kuris sunkiai suvokiamas“, – pasakoja kraštietis O. Kačiulis.
Pasak jo, vaikštant po koncentracijos stovyklą, lydi reto kraupumo reginiai. Pavyzdžiui, dvi tonos žmonių plaukų.
„Žydus kirpdavo ne dėl higienos, o tam, kad jų plaukus galėtų perdirbti į audinį. Iš tų plaukų siūdavo, pavyzdžiui, uniformas kareiviams, – įspūdžiais dalijosi O. Kačiulis. – Labai stipri patirtis pamatyti išdėliotus daiktus, akinius, dantų šepetėlius, išrikiuotus buities reikmenis su žodžiais sunkiai apsakomu cinišku skrupulingumu.“
Istorija linkusi rimuotis
Josvainių gimnazijos direktoriaus teigimu, patirtis koncentracijos ir mirties stovykloje Aušvice ne tik sukrečia, bet ir priverčia permąstyti tam tikrus dalykus.
„Lankydamasis ten supranti, kad tai nėra tik kraupi istorija, kuri nutiko prieš 80–85 metus. Tu susiduri su realybe, kad žmonija nepasimokė, kad tokie patys baisūs dalykai vyksta ir po šiai dienai. Kad tas pats genocidas vyksta taip netoli nuo mūsų, Ukrainoje“, – pasakoja O. Kačiulis.
Būtent dėl istorijos dėsningumo kartotis, pasak kraštiečio, prasminga, kad Aušvicą ir panašias vietas aktyviausiai lankytų jaunimas.
„Renginyje buvo tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio – Europos, Šiaurės, Pietų Amerikos. Tarp visų jų jaunimas, sakyčiau, sudarė du trečdalius. Ir tai labai teigiamai nuteikia.
Pirmiausia jaunimui vertinga atvykti dėl to, kad savomis akimis pamatyta vietovė atrodo visai kitaip negu vadovėlinis istorinis įvykis.
Na o antra ir svarbiausia – jaunimui reikia leisti pamatyti ir pajusti todėl, kad pasaulio valdymas yra būtent jaunų žmonių rankose. Jie bus tie lyderiai ir vadovai, kurie privalės užkirsti kelią, kad tokie baisumai kaip genocidas nebepasikartotų“, – įsitikinęs O. Kačiulis.
„Gyvųjų marše“ iš viso Lietuvai atstovavo apie 100 dalyvių. Tarp jų – Josvainių gimnazijos, LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijos ir Kėdainių profesinio rengimo centro atstovai.
Pasak Josvainių gimnazijos direktoriaus O. Kačiulio, bus ieškoma resursų kitąmet „Gyvųjų marše“ sudalyvauti gausiai jo atstovaujamos gimnazijos delegacijai su jaunimu priešakyje.
Josvainiuose – Tolerancijos centro įsteigimas
Josvainių gimnazijoje taip pat puoselėjamas Holokausto aukų atminimas.
Balandžio viduryje šioje švietimo įstaigoje pasirašyta istorinė sutartis tarp direktoriaus O. Kačiulio ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovo Ronaldo Račinsko.
„Šia sutartimi Josvainių gimnazijoje oficialiai įsteigėme Tolerancijos ugdymo centrą. Jis skirtas atminti Holokausto aukoms ir gilesniam šios temos gvildenimui. Tolerancijos ugdymo centrų tinklas veikia nuo 2003 m., o centras Josvainiuose – jau 179-as Lietuvoje“, – sakė Josvainių gimnazijos direktorius O. Kačiulis.
