Technologijos ir nuotolinio darbo galimybės keičia mūsų požiūrį ne tik į darbą, bet ir į poilsį. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad net 60 proc. lietuvių įsitraukia į darbinę veiklą kelionių metu.
Nors tai gali atrodyti kaip neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, ekspertai primena: psichologinė kaina – gana didelė.
Per atostogas dirba beveik kas dešimtas
El. paštas, susirašinėjimai su kolegomis ar dokumentai šiandien lengvai pasiekiami išmaniajame telefone, todėl vis sunkiau atskirti, kada baigiasi darbas ir prasideda asmeninis laikas.
Pasak kelionių organizatoriaus ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovės Ingos Aukštuolytės, tyrimo rezultatai atskleidžia šiuolaikinę tendenciją – darbas ir poilsis vis dažniau persipina.
„Keliautojai vis rečiau visiškai atsiriboja nuo darbo net ir atostogų metu. Tyrimo duomenimis, tik 38 proc. respondentų teigia niekada nedirbantys per atostogas. Likę 62 proc. vienaip ar kitaip įsitraukia į darbinius reikalus: 27 proc. tai daro retkarčiais, 15 proc. – dažnai, o net 7 proc. prisipažino, kad darbas yra įprasta jų atostogų dalis“, – vardija I. Aukštuolytė.
Anot jos, situacija tampa dar įdomesnė analizuojant, kaip tokios „darbo atostogos“ paveikia žmonių poilsį.
„Tik 23 proc. apklaustųjų teigia, kad darbas neturi jokios neigiamos įtakos jų atostogoms. Tai rodo, kad net ir nedidelis įsitraukimas gali sumažinti atsipalaidavimo galimybes, o tai ilgainiui veikia žmonių gebėjimą atsikratyti streso ir kokybiškai pailsėti“, – sako I. Aukštuolytė.
Atostogos – būtinos gerai emocinei sveikatai
Medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė pastebi, kad gebėjimas atsitraukti nuo darbo atostogų metu – ne tik privilegija, bet ir būtina geros emocinės sveikatos sąlyga.
Visgi daugeliui žmonių tai kelia sunkumų, nes poilsiui trukdo ne tik darbo pareigos, bet ir vidinės nuostatos.
„Kai žmogus nuolat jaučia pareigą būti pasiekiamas net ir atostogų metu, tai dažnai rodo, kad jo vertės jausmas stipriai susijęs su darbo produktyvumu.
Kai darbas tampa savastimi, atostogos gali kelti net vidinį diskomfortą. Sustojimas tuomet prilygsta praradimui – tarsi dingsta aiškus vaidmuo ir kontrolė“, – aiškina psichoterapeutė.
Pasak jos, tokie žmonės net ilsėdamiesi jaučia kaltę ar nerimą, tarsi kažką praleido ar nespėjo padaryti. Ilgainiui toks nuolatinis įsitempimas be poilsio gali virsti lėtiniu stresu ar net perdegimu.
„Organizmui būtini poilsio ciklai – kai jų nepaisome, kaupiasi įtampa, mažėja atsparumas, atsiranda nerimas, nemiga, fiziniai negalavimai“, – sako psichoterapeutė.
Gebėjimas ilsėtis lemia darbo kokybę
Pasak V. Bartkutės-Vyšniauskienės, atostogų trukmė yra itin svarbi atkuriant psichologinę pusiausvyrą. Šis laikotarpis turi būti pakankamai ilgas, kad žmogus galėtų visapusiškai atsitraukti nuo darbų.
„Kiekvienam dirbančiam žmogui būtina bent kartą per metus išeiti mažiausiai dviems nepertraukiamoms atostogų savaitėms. Tai – pakankamas laikas, per kurį galima atsitraukti nuo darbinių rūpesčių.
Tačiau jei žmogus jaučia stiprų išsekimą, gali prireikti ir trijų savaičių ar net viso mėnesio“, – teigia psichoterapeutė.
I. Aukštuolytė pastebi, kad lietuviai, siekdami išvengti perdegimo, išties mažina tempą, investuoja į kokybišką poilsį.
„Vis daugiau žmonių renkasi ilgesnes atostogas, aukštesnės kategorijos viešbučius, nori kuo mažiau rūpesčių ir daugiau komforto, tad kelionės planavimą patiki kelionių organizatoriams.
Kaip rodo keliautojų apklausos duomenys, 37 proc. lietuvių atostogauja užsienyje du kartus per metus ir dažniau. Matome, kad noras atostogauti yra stiprus, tik dar reikia išmokti nuraminti mintis apie darbą“, – kalba „Tez Tour“ atstovė.
Anot V. Bartkutės-Vyšniauskienės, šiandien dažnai vyrauja klaidingas požiūris į atostogas – žmonės skiria laisvą laiką įvairioms seniai atidėliotoms užduotims atlikti.
Visgi ji ragina atostogų metu pamiršti vidinį kritiką ir ilgiausius darbų sąrašus, o dienas leisti taip, kaip iš tikrųjų norisi – be kaltės jausmo mėgautis saule, šiltu baseino vandeniu ar neskaičiuojant laiko vaikščioti jūros pakrante.
Tokios akimirkos, pasak psichoterapeutės, yra būtinos emocinei ir psichinei sveikatai atkurti.
Be jūsų darbai nesustos
Psichoterapeutė pastebi, kad mintys apie darbą atostogų metu dažniausiai aplanko tuos, kuriems sunku pasitikėti kolegomis ir kurie tiki, kad jiems išvykus darbo procesai sustos.
Ji pabrėžia, jog daugelis žmonių – ypač lyderiai ir vadovai – dažnai jaučia atsakomybę už visos komandos rezultatus ir baiminasi, kad be jų darbas nebus tinkamai atliktas.
„Baimė, kad be jūsų darbas nesiklostys sklandžiai, yra visiškai nepagrįsta – nebent jums sunku pasidalyti atsakomybėmis.
Tačiau jei pasitikite kolegomis ir turite aiškų darbų pasiskirstymą, atostogos tampa tikru poilsiu, padedančiu atsigauti tiek fiziškai, tiek psichologiškai“, – sako ji.
Atostogų metu – jokio kompiuterio ir el. pašto
Norint kokybiškai pailsėti, svarbu nustatyti aiškias ribas, padedančias atsitraukti nuo darbo.
Psichoterapeutė rekomenduoja į atostogų lagaminą nesidėti darbo kompiuterio, o telefone laikinai atsijungti nuo el. pašto – kitu atveju, taip bus palaikoma „pasiekiamumo“ iliuzija, kuri trukdys atsipalaiduoti.
„Nuolatinis el. pašto ar darbinių įrenginių tikrinimas sukuria įspūdį, kad vis dar esate darbe ir turite reaguoti. Atsitraukimas nuo šių darbo įrankių mažina stresą ir leidžia psichologiškai atsipalaiduoti“, – aiškina ji.
Anot psichoterapeutės, dar vienas itin veiksmingas būdas atsitraukti nuo darbų – rinktis atostogų kryptį, kur yra didelis laiko skirtumas. Tai padeda natūraliai išvengti darbo įsitraukimo realiuoju laiku.
„Esant dideliam laiko skirtumui, kolegų darbo valandos dažnai nesutampa su jūsų dienotvarke, todėl taip atsiranda daugiau erdvės asmeniniam laikui ir tikram poilsiui“, – sako V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Pranešimas žiniasklaidai
