Ligonio sakramentas – ne mirties nuosprendis

Prieš šešis dešimtmečius Ligonio sakramentas buvo vadinamas Paskutiniuoju patepimu. Ir nors nuo tų laikų prabėgo nemažai laiko, ši sąvoka vis dar gaji žmonių mintyse. Jie vis dar mano, kad, jei jau ateis kunigas patepti aliejumi, tai jau ruoškis anapilin. Kam iš tiesų skirtas šis sakramentas, dvasininkai priminė minint Pasaulinę ligonių dieną.

Popiežius Jonas Paulius II 1992 metais vasario 11-tąją paskelbė Pasauline ligonių diena. Tądien visi kviečiami melstis už sergančius žmones, kurie dėl negalios ar prastos sveikatos būklės yra „įkalinti“ namuose, lovose ar savo pačių kūnuose su ribotomis galimybėmis pasirūpinti savimi, aplankyti juos ir pagal išgales paremti finansiškai, kad jie sustiprėtų ir įgytų daugiau vilties pasveikti. Taip pat meldžiamasi už ligonius slaugančius artimuosius, gydytojus ir slaugytojus, kad šie atsakingai suteiktų ligoniui reikalingą pagalbą.

Šią dieną bažnyčioje teikiamas Ligonio sakramentas, klausomasi išpažinčių, kalbamos specialios maldos, kunigas aliejumi patepa žmogaus kaktą, barzdą ir delnus, prašydamas Dievo panaikinti tai, kuo žmogus nusikalto mintimis, žodžiais ar darbais. Priėmus Komuniją suteikiamas palaiminimas ir visuotiniai atlaidai. Nors tokios apeigos bažnyčioje vyksta tik kartą metuose, Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje susirinko nedidelė grupelė parapijiečių. Kunigas Sigitas Bitkauskas svarstė, kad, jei tai nebūtų darbo diena, norinčiųjų priimti Ligonio sakramentą gal būtų ir daugiau. Kita vertus, dažnu atveju žmonės šį sakramentą suvokia klaidingai ir baiminasi jį priimti.

„Kiekvienas žmogus turi kažkokių negalavimų, todėl ir prašome Dievo stiprinti mus ligoje, kančioje ar negalioje. Ligonio sakramentas yra stipri dvasinė pagalba. Aš ir savo praktikoje turiu pavyzdžių, kuomet sunkiai sirgę žmonės, kai priėmė šį sakramentą, ėmė sparčiai sveikti ir gyveno dar ne vienerius metus. Bet žmonės kažkodėl mano, kad tai reikalinga tik mirštančiajam, todėl ir kviečia kunigą, kai ligoniui jau visai prastai būna. O iš tikrųjų Ligonio sakramentą galima priimti, kai žmogus sunkiau suserga ar laukia sudėtinga operacija. Dažnai žmonės atidėlioja kreiptis šio patarnavimo, bet kartais nutinka taip, kad ir nebespėjama…

Tie, kurie yra labiau sąmoningi tikėjime, pasirūpina priimti šį sakramentą, kol dar yra pilno suvokimo, gali atlikti išpažintį, priimti Komuniją ir patikėti savo likimą Dievui. Ligonio sakramentas įsteigtas tam, kad Dievas suteiktų sveikatą ir sustiprintų, o jei jau lemta mirti, kad žmogus į Amžinybę iškeliautų Viešpaties paguostas ir vienybėje su Juo.

Kas supranta šio sakramento svarbą, kviečia kunigą į namus, ligonines ar slaugos namus. Dažniau tenka vykti pas senyvus žmones, pas visai jaunus dar neteko važiuoti. Jei gimsta koks silpnas kūdikėlis, tuomet kunigas kviečiamas jį pakrikštyti.

Ligonio sakramentas, esant reikalui, gali būti priimamas ne vieną kartą gyvenime, tačiau tik kartą metuose. Bet galiu pasakyti, kad žmonės, bent jau mūsų parapijoje, retai naudojasi šia dvasine pagalba“, – sako Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebonas Sigitas Bitkauskas.

Sakramentas padėjo ne vien ligoniui

„Ligonio sakramentą esu priėmusi du kartus. Vieną kartą, kai ilgai sirgau plaučių uždegimu ir vis negalėjau pasveikti, kitą kartą – prieš sunkią operaciją. Abiem kartais pasitikėjau Dievo globa ir nenusivyliau. Šis sakramentas sustiprina ir išlaisvina, labai nuramina širdį. Rekomenduoju ir kitiems nebijoti ligoje pasinaudoti šia antgamtine pagalba“, – ragina Zita.

„Kai mama susirgo nepagydoma liga ir gulėjo ligoninėje, kita pacientė ėmė svarstyti, gal reikėtų priimti Ligonio sakramentą ir paprašyti artimųjų, kad pakviestų kunigą į palatą. Su mama pakalbėjome, kad gal ir jai vertėtų pasinaudoti šia proga. Ir nors nebuvo drąsu laukti kunigo, ėmė kažkoks nepaaiškinamas jaudulys, kai atėjo dvasininkas ir pradėjo melstis, apėmė ramuma. Buvo ir graudulio, bet jis išsisklaidė.

Kitą kartą kunigą kviečiau prieš pat mamos mirtį. Jos gyvybė jau geso, bet kai į palatą atėjo kunigas, ji pastebimai pažvalėjo, atidžiai išklausė maldas. Pati tegalėjo melstis jau tik mintimis. Ir po daugiau nei valandos ramiai iškeliavo. Nors širdį spaudė didžiulė netektis, pasijutau rami, kad mama į Amžinybę išėjo su Dievo palaiminimu.

Ligoninės personalas į kunigo atėjimą reagavo be jokios nuostabos. Paprašius atnešė žvakę ir apeigoms netrukdė.

Kunigus ligoninėje yra tekę matyti ir Kaune, ir Kėdainiuose. Pamenu, vienais metais kunigas kartu su caritietėmis ėjo į palatas, ir tiems, kas norėjo, teikė Ligonio sakramentą“, – pasakojo Virginija.

Dvasininkai teigia, kad dėl Ligonio sakramento suteikimo reikia kreiptis tiesiogiai į kunigą (didesnėms ligoninėms yra paskirti kapelionai) arba į parapijos raštinę.

Ragina lankyti ligonius ir juos remti

2025-ieji metai yra paskelbti Jubiliejiniais metais, kuomet tikintieji ne tik raginami lankyti jubiliejines šventoves, bet ir būti vilties piligrimais, nešti viltį tiems, kam jos labai reikia, taip pat ir ligoniams, atlikti gailestingumo darbus. Tiek dvasininkai, tiek sveikatos specialistai sako pastebintys, kad žmonės nepakankamai rūpinasi ir savo pačių fizine ar dvasine sveikata, apleidžia ir sergančius savo artimuosius, šie galiausiai patenka į slaugos namus ar ligonines. Visa priežiūra paliekama personalui, o po to piktinamasi, kad ne viskas laiku sužiūrėta.

Reikia nepamiršti, kad ligoniai turi daug poreikių: juos reikia ne tik pavalgydinti, nuprausti, sušukuoti, bet ir paduoti vaistus, pakeisti sauskelnes ir pan. Neretas ilgisi švelnaus žodžio, apkabinimo, laukia nesulaukia iš užsienio grįžtančių vaikų ar tame pačiame mieste gyvenančių brolių, seserų, anūkų…

Yra ligonių, kurie neišgali nusipirkti sau reikalingų vaistų ar gauti kitų paslaugų, todėl popiežius Pranciškus ragina visus padėti sergantiesiems ir finansiškai.

^{Bažnyčioje Ligonio sakramentas teikiamas tik minint Pasaulinę ligonių dieną (L. Pranckevičiūtės nuotr.)}