Ateinantys metai Kėdainių miesto istorijoje bus ypatingi ir išskirtiniai – 2026 metais Kėdainiai taps Lietuvos kultūros sostine. Tad miesto ir rajono kultūros darbuotojams šie metai kupini didelių iššūkių, intensyvaus pasiruošimo bei… malonaus jauduliuko, belaukiant išskirtinių renginių bei įvykių pilnų metų.
Kuo mes nustebinsime Lietuvą? Kokie išskirtiniai ir grandioziniai renginiai mūsų laukia? Kaip Kėdainiai šiam unikaliam įvykiui ruošiasi? Apie tai sutiko papasakoti vieni iš šventės organizatorių: Kėdainių rajono savivaldybės vicemerė Danutė Mykolaitienė, Kėdainių kultūros centro projektų vadovė Daiva Burinskytė-Valdmonė bei Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Įgyvendinimui – per 800 tūkst. eurų
„Padarytas didelis, visos darbo grupės darbas, kuri rengė paraišką ir ją apgynė. Laiko turėjome nedaug, vos vieną mėnesį. Šiam projektui įgyvendinti numatyta skirti 819 400 eurų, 150 000 skirs Kultūros ministerija“, – sakė D. Mykolaitienė.
„Kėdainių kronikos kultūros ženkluose“ – toks užkoduotas pavadinimas apims visų ateinančių metų kultūrinius renginius bei įvykius.
Pasak vicemerės, Lietuvos kultūros sostinės laikotarpiu kėdainiečiai ir miesto svečiai bus kviečiami keliauti laiku iš praeities, per dabartį, į ateitį.
Laiko etapai užkoduoti trijuose ženkluose: Pradžios ženklas, žymintis praeitį nuo miesto įkūrimo iki šių dienų, Eigasties ženklas, žymintis šių dienų Kėdainių kultūrines ir socialines aktualijas, bei Augties ženklas, žymintis inovacijas, augimą, plėtrą, svajones.
D. Mykolaitienė teigė besitikinti, kad kūrybinis bendradarbiavimas įgyvendinant numatytas veiklas tarp savivaldybės kultūros, švietimo, viešųjų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, taip pat verslo kurs ilgalaikes partnerystes ir bendruomeniškumą.
„Programą turime, tačiau norime parengti išskirtines jos išpildymo idėjas, rasti įdomius sprendimus, kad kėdainiečiai bei miesto svečiai Kėdainius pamatytų įdomiai, originaliai. Kultūros sostinė bus puiki galimybė bendrystei.
Net neabejoju, kad kiekvienas kultūros sostinės veiklose ras sau artimų dalykų. Kultūros sostinė lai atneš mums visiems tvarius santykius, vienybę, sutelktumą ir bendrystę“, – šypsojosi D. Mykolaitienė.
D. Burinskytė-Valdmonė: „Norime, kad kėdainiečiai aktyviai įsitrauktų į renginius – būtų ne tik stebėtojai, bet ir dalyviai.“
– Ar seniau būta teiktų paraiškų dėl Kėdainių pretendavimo į kultūros sostinės vardą? Ar šis kartas buvo pirmasis? Ir lemtingas? – „Kėdainių mugė“ paklausė Kėdainių kultūros centro projektų vadovės D. Burinskytės-Valdmonės.
– Mano žiniomis, anksčiau tokių paraiškų į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją teikta nebuvo. Šis kartas buvo pirmas ir, labai džiaugiuosi, kad lemtingas.
Manau, kad reikšmingiausias veiksnys, lėmęs sėkmę, buvo tas, kad nuoširdžiai norėjome tapti Lietuvos kultūros sostine. Buvo parengta tikrai puiki paraiška, joje daug turiningų renginių.
Tad galime tik pasidžiaugti, kad paraiška buvo puikiai įvertinta ir Kėdainiams pavyko iškovoti teisę 2026 metais tapti Kultūros sostine, aplenkiant Šiaulius.
– Kokia buvo paraiškos rengimo komanda? Ar visuomet darbas buvęs sklandus, ar buvo lengva rasti kompromisų?
– Mero potvarkiu buvo sudaryta Kėdainių rajono savivaldybės paraiškos rengimo, projekto „Lietuvos kultūros sostinė“, įgyvendinimui skirta darbo grupė, kurią sudarė 16 narių iš įvairių Kėdainių miesto ir rajono kultūrinių organizacijų. Susirinkimuose dalyvavo savivaldybės, Kėdainių kultūros centro, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos, Kėdainių krašto muziejaus, VšĮ „Genas Kėdainiai“, Kėdainių muzikos mokyklos, Kėdainių dailės mokyklos, Akademijos kultūros centro atstovai.
Kadangi darbo grupė buvo sudaryta iš savo srities profesionalų, turinčių savo nuomonę ir atitinkamą darbo patirtį, darbas buvo pakankamai sklandus.
Žinoma, diskusijų būta, tačiau tai visiškai normali komandinio darbo dalis. Jos reikalingos išvystyti bendrai projekto idėjai ir turiniui.
– Kokie pagrindiniai, įspūdingiausi renginiai numatomi? Kokius Jūs išskirtumėt kaip pačius įdomiausius? O gal bus tokių, kurie pareikalaus ir didžiulių įgyvendinimo pastangų bei resursų?
– Projekto veiklų organizatoriai 2026 metams yra paruošę 33 skirtingus renginius ir veiklas, iš jų 14 renginių organizuos Kėdainių kultūros centras.
Taigi, projekto programa išties išradinga ir įspūdinga. Kai kurie vyksiantys renginiai tęstiniai, kiti – visiškai nauji.
Galiu išskirti 2026 metų Kultūros sostinės atidarymo renginį „Kultūros ženklai. Iš praeities, per dabartį, į ateitį“, jį organizuos Kėdainių kultūros centras, bei uždarymo renginį – Šviesų festivalį „Kėdainių kronikos kultūrų ženkluose“, jo organizatorius – VšĮ „Genas Kėdainiai“.
Šviesų festivalio metu numatyta rodyti misteriją „Ateities kodas“. Ją kurs Kėdainių muzikos mokykla, dalyvaus profesionalūs menininkai, mėgėjų meno kolektyvai, muzikos mokyklos mokiniai ir aktyvus Kėdainių miesto ir rajono jaunimas.
Šie renginiai tikrai pareikalaus daug resursų ir pastangų, tačiau tikimės, kad rezultatai pateisins lūkesčius.
Žinoma, kad bus ir įvairių susitikimų, plenerų, koncertų. Labai norime, kad kėdainiečiai aktyviai įsitrauktų į renginius – būtų ne tik stebėtojai, bet ir dalyviai.
– Kas dar, be Kėdainių kultūros centro, yra atsakingas už projekto įgyvendinimą? Kokios organizacijos, įstaigos, galbūt ir verslo ar pavieniai asmenys?
– Projekto programoje numatytus renginius/veiklas sutiko remti produkcija, prekėmis, paslaugomis ar pinigine išraiška 20 verslo organizacijų, įsikūrusių Kėdainių krašte.
Partneriais tapo 23 organizacijos, kurios sutinka organizuoti arba bendradarbiauti organizuojant paraiškoje numatytus renginius, arba juose dalyvauti.
Lietuvos kultūros sostinės projekto „Kėdainių kronikos kultūros ženkluose“ renginių ir veiklų organizatorių yra 10.
Tai Kėdainių kultūros centras, Kėdainių krašto muziejus ir jo padaliniai: Daugiakultūris centras, Tradicinių amatų centras Arnetų name, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, Kėdainių r. sav. M. Daukšos viešoji biblioteka, Kėdainių muzikos mokykla, Kėdainių dailės mokykla, VšĮ „Genas Kėdainiai“ ir Kultūrinių iniciatyvų grupė „Kvadratas“.
Bus stiprinami ryšiai su Kėdainių užsienio miestais partneriais: Zemerda (Vokietija), Svaliovu (Švedija), Kohtla Jervė (Estija), Brodnica (Lenkija), Lobezu (Lenkija), Melitopoliu (Ukraina), Telaviu (Sakartvelas), Feltičeniu (Rumunija), Daugpiliu (Latvija).
Jų delegacijos kartu su geriausiais mėgėjų meno kolektyvais bus kviečiami dalyvauti festivalyje „Suvienyti miesto“, kuriame vyks kultūriniai mainai, bus pristatyta Kėdainių miesto istorija, dabarties aktualijos ir ateities vizija, festivalyje bus atskleidžiama įvairių šalių kultūrų įvairovė ir savitumas.
Projekto „Kėdainių kronikos kultūros ženkluose“ ambasadoriais sutiko tapti iš Kėdainių kilę ar kitokį ryšį su Kėdainiais turintys profesionalūs menininkai, žurnalistai, nuomonės formuotojai ir kiti visuomenės veikėjai, kurie sutiko dalyvauti programos renginiuose, reikšmingai prisidėti prie programos viešinimo ir reklamos kampanijos.
– Tikriausiai jau pradėjote žingsnis po žingsnio ruoštis būsimiems kultūriniams renginiams. Kokius pagrindinius pasiruošimo iššūkius išskirtumėte?
– Kol kas vienas iš didžiausių iššūkių bus su renginių organizatoriais sudėlioti visų renginių/veiklų kalendorių taip, kad išvengtume didžiųjų renginių dubliavimosi tą pačią dieną.
Dar vienas didžiulis darbas yra reklamos kampanijos rengimas. Ji turi būti efektyvi, informatyvi.
Svarbu, kad visa Lietuva žinotų, jog Kėdainiai 2026 metais taps Lietuvos kultūros sostine.
Taip pat iki 2026-ųjų Kėdainių kultūros centre turi būti įkurta gatvės teatro trupė, kuri aktyviai dalyvaus kultūros sostinės renginiuose.
Mintys apie Kultūros sostinės renginius sukasi nuo tos minutės, kai išgirdome džiugiąją žinią, skelbusią, jog Kėdainiams pavyko iškovoti teisę 2026 metais būti Kultūros sostine.
Iššūkių laukia nemažai, tačiau jie labai įdomūs ir tikrai, visiems susitelkus, bus įveikti.
Kėdainiai turi turtingą kultūrinį potencialą. Dabar belieka jį išnaudoti ir parodyti, kad esame atviri kultūrai ir mokame ja mėgautis.
– Gal prie pasiruošimo veiklų bei įgyvendinimo bus galima prisijungti ir pavieniams kėdainiečiams?
– Kultūros sostinės atidarymo renginio „Kultūros ženklai. Iš praeities, per dabartį, į ateitį“ ir Kėdainių muzikos mokyklos kuriamos misterijos „Ateities kodas“ kūrybiniuose procesuose bus kviečiami dalyvauti aktyvūs kėdainiečiai.
Tai bus neįkainojamos patirtys drąsos nestokojantiems savanoriams, kurie turės galimybę dirbti kartu su įvairių meno sričių profesionalais.
2026 metais, kai Kėdainiai taps Lietuvos kultūros sostine, bus gausūs renginių ir įvairių veiklų, taigi papildomų rankų tikrai reikės.
Manau, ieškosime motyvuotų savanorių, o jais tapti galės įvairaus amžiaus Kėdainių miesto ir rajono gyventojai.
Direktorius Rimantas Žirgulis: „Renginių ambicingumas priklausys nuo finansavimo dydžio”
Pasiruošimo ypatingiems metams nuotaikomis gyvena ir Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Pasak pašnekovo, muziejus į Kultūros sostinės šurmulį įsilies su jau tradicija tapusiais renginiais: „Radviliada“ bei Č. Milošo festivaliu.
Pastarieji renginiai vyksta jau ne vienerius metus ir jau spėję tapti miesto renginių vizitine kortele.
Kitais metais 6-asis „Česlovo Milošo festivalis 2026“ bus skirtas 115–oms Nobelio premijos laureato ir Kėdainių krašto garbės piliečio gimimo metinėms.
O 12-ojo festivalio „Radviliada 2026“ pagrindinis akcentas – šalių ir tautų, kurių bendruomenės gyveno Kėdainiuose – Škotijos, Vokietijos, Lenkijos ir Izraelio – muzikantų ir menininkų pasirodymai.
„Gyveno ir rusėnai bei baltarusiai, bet jų atstovų festivalyje nebus. Ateinančiais metais, tikimės, „Radviliada“ bus išskirtinė ir ambicinga, nes planuojame sulaukti skirtingų tautų atstovų pasirodymų. Tiesa, visa tai bus tik kitais metais, turime paruošti įdomią ir turiningą programą ir šių metų „Radviliadai““, – sakė muziejaus direktorius.
Pasak R. Žirgulio, su kiekvienais metais organizuojant renginius kyla ir apetitas: kaskart norisi parodyti vis įspūdingesnių pasirodymų, pasikviesti garsesnių atlikėjų bei muzikantų.
„Tačiau visa tai kainuoja. Ir kainuoja nemažai. Šį rudenį teiksime finansavimo paraišką Kultūros tarybai. Tikimės, kad ji bus patvirtinta ir gausime norimas sumas. Atsižvelgdami į gautą finansavimą, atitinkamai dėliosime ir renginių programas“, – pabrėžė direktorius.
Labai realu, kad Kėdainiams tapus 2026 metų kultūros sostine, ta proga pirmą kartą pavyks surengti ir vargonų muzikos festivalį. Tačiau tam pirmiausiai reikia atitinkamų erdvių.
Todėl tikimasi, kad jau kitais metais Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje po visų remontų ir atitinkamų darbų, atsiras nauja vargonų muzikos salė, kurioje gaus vargonai, prie kurių įsigijimo piniginėmis aukomis prisidėjo ir patys kraštiečiai.
