Penktadienį įvykusiame Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje tarybos mažuma pateikė du pasiūlymus, kurie buvo nesavalaikiai, todėl taryba jiems nepritarė.
Pasak tarybos daugumos, klausimą dėl galimybės gyventojams pasikeisti atliekų konteinerius į mažesnius ir pagal tai perskaičiuoti kintamąją mokesčio už atliekų tvarkymą dalį bus tikslinga svarstyti kitų metų pradžioje.
Taip pat nepritarta sprendimo projektui įtraukti į strateginį kitų metų savivaldybės veiklos planą techninio projekto „Aušros“ progimnazijos baseino renovacijai parengimą už 80 tūkst. Eur. Greičiausiai tas techninis projektas nugultų į stalčių. Tad ateityje bus sprendžiama, ar renovuoti LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijos baseiną, ar ieškoti finansavimo statyti dar vieną baseiną Kėdainiuose.
„Projekte trūko aiškumo, skyrėsi komitete ir taryboje grindžiami argumentai“
Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Liberalų frakcijos narė Sandra Barzdienė:
„Šiais metais įvyko esminiai pokyčiai – perėjimas prie naujos Atliekų tvarkymo informacinės sistemos ir naujos metodikos, kuri dar tik dabar išbandoma praktikoje.
Dėl to kol kas sunku objektyviai įvertinti, kokį realų poveikį pasiūlyti pakeitimai turės rinkliavos administravimui ir atliekų surinkimui.
Racionaliau būtų prie šio klausimo grįžti kitų metų pradžioje, sausio ar vasario mėnesiais, kai bus matomi pirmieji naujosios metodikos įgyvendinimo rezultatai.
Siūlymui įtraukti į rajono kitų metų strateginį veiklos planą „Aušros“ progimnazijos baseino techninio projekto rengimą už 80 tūkst. eurų nepritarėme pirmiausiai todėl, kad sprendimo projekte trūko aiškumo, skyrėsi komitete ir taryboje grindžiami argumentai.
Projektas reikalauja reikšmingų investicijų, kurios šiai dienai nėra užtikrintos. Nacionalinė sporto agentūra turi patvirtinusi strategiją, tačiau nėra aiškių gairių ir finansavimo intensyvumo.
Šiuo metu ties klausimu susilaikiau, nes sprendimas dėl tokio pobūdžio projekto turėtų būti grindžiamas išsamia ilgalaikio finansinio poveikio analize, aiškiu ir tvariu finansavimu.
Šiai dienai trūksta aiškumo ir sutarimo, kokiu keliu keliauja Kėdainiai baseino klausimais.
Manau, kad tik turėdami aiškumą, kad galime gauti finansavimą per ministeriją ir valstybės investicijų programą ar agentūrą.
Turime daug įsipareigojimų gyventojams dėl vandentiekio, kanalizacijos, kelių infrastruktūros ir daug kitų svarbių gyventojams klausimų, todėl parengti dar vieną techninį projektą, kuris pasens ir nuguls į stalčių, nematau poreikio.”
Brangūs mažumos pasiūlymai – nepakeliami rajono biudžetui
Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Liberalų frakcijos seniūnas Virmantas Pikelis:
„Šiandien posėdis išsiskyrė tuo, kad buvo svarstomi tarybos mažumos darbotvarkės du klausimai.
Vienas iš jų – buvo siūloma koreguoti atliekų tvarkymo taisykles. Siūlymas iš tiesų yra geras ir diskutuotinas.
Mūsų frakcija susilaikė ir nepritarė šitam pasiūlymui, o motyvai buvo labai paprasti.
Apie tai buvo diskutuota ir tvirtinant dabar galiojančias taisykles, kurios įsigaliojo tik šių metų balandį. Didžiausias pokytis jose yra tai, kad mokestis paskaičiuotas ir išdalintas tiek įmonėms, tiek gyventojams taip, kad subalansuotų savivaldybės patiriamas išlaidas visai atliekų surinkimo sistemai.
Reikia paminėti, jog keleri metai iki patvirtinant naujas taisykles buvo tokia sistema, kurioje savivaldybė dengė pakankamai didelę dalį atliekų surinkimo kaštų iš rajono biudžeto, nes iš gyventojų nebuvo surenkama pakankamai mokesčio, kiek kainuodavo ta paslauga.
Apie gyventojų apmokestinimą priklausomai nuo konteinerio dydžio daug diskutavome, bet tos sistemos rengėjai ir konsultantai, kurie yra savo srities ekspertai, rekomendavo, kad prie apmokestinimo priklausomai nuo konteinerio dydžio sugrįžtume maždaug po metų.
Kadangi reikia įsivertinti, kaip veikia nauja sistema, ir po metų, matant skaičius, grįšime prie diskusijos.
Iš viso konteinerių pakeitimo kaina rajone būtų apie 150 tūkst. Eur. Kiek gyventojų pareikštų norą susimažinti konteinerius, kol kas niekas negali pasakyti. Koks kaštų skirtumas ateitų į biudžetą, taip pat šiandien niekas negali pasakyti.
Todėl mūsų siūlymas – sulaukti metų pabaigos. Savivaldybės administracija įvardijo, kad aiškūs skaičiai, kiek bus mokesčio surenkama pagal veikiančią naują mokesčio sistemą, matysis kitų metų sausio vidury. Tuomet matysis, kiek savivaldybė patyrė sąnaudų, kiek surinko mokesčio ir ką turėtume koreguoti.
Ar reikės koreguoti? Greičiausiai – taip, gali būti, kad ir ne vieną dabar veikiančių taisyklių punktą. Įvertinę, matydami pilną vaizdą, galėsime imtis korekcijų.
Antras siūlymas iš mažumos taryboje darbotvarkės buvo sprendimo projektas – vadovaujantis atlikta galimybių studija, kurioje buvo pristatyta „Aušros“ baseino renovacija, parengti techninį projektą ir kitų metų strateginiame plane numatyti 80 tūkst. Eur techninio projekto parengimui.
Nesakome, kad nenorime, jog kėdainiečiai turėtų modernų baseiną su poilsio erdvėmis.
Bet faktas, kad baseino klausimas priklauso nuo finansavimo šaltinių.
Su frakcijos kolegomis rimtai domėjomės. Veikiančio baseino renovacija galėtų būti dalinai finansuojama per Nacionalinę sporto agentūrą, bet sužinojome, kad šiais metais panašiems objektams skirtos sumos neviršija 500 tūkst. Eur.
Vien iš galimybių studijos matyti, kad renovacija galėtų kainuoti daugiau kaip 2 mln. Eur, neįvertinus inžinerinės infrastruktūros (šilumos, vandentiekio ir nuotekų tinklų) iškėlimo ir automobilių parkavimo vietų įrengimo. Faktas, kad tai dar išaugintų tą menamą sąmatą.
O jei Sporto agentūros prisidėjimas būtų tik 500 tūkst. Eur, tai iš biudžeto tektų rasti 3, o gal ir daugiau milijonų eurų tam, kad „Aušros“ progimnazijos baseinas būtų praplėstas įrengiant SPA zoną. Savivaldybės biudžetui tai – per didelė našta.
Kitų miestų pavyzdžiai rodo, kad pasinaudojus kitais finansavimo šaltiniais vos ne už tą pačią kainą, kartais gal net ir už pigiau, galima pastatyti kompaktišką naują modernų baseiną. O padarius techninį projektą už 80 tūkst. klausimas nebūtų išspręstas.
Dar nėra patvirtintos gairės, pagal kurias į savivaldybę galėtų ateiti finansavimas – ar iš Sporto agentūros, ar iš Valstybės investicijų programos, kaip naujam statomam objektui. Jos geriausiu atveju gali būti patvirtintos apie kitų metų kovą, kai kuriais atvejais gal tik antrą kitų metų ketvirtį.
Todėl mes ir siūlome sulaukti, kol pradės dirbti nauja Vyriausybė, ministrai, tuomet aktyviai domėtis, kokie bus galimi finansavimo šaltiniai. Tada, įvertinus visas galimybes, bus galima priimti sprendimus.
Be to, ir sprendimo projektas įtraukti techninio projekto rengimą į strateginį planą yra nesavalaikis. Strateginis planas bus tvirtinamas kitų metų vasarį, savivaldybės tarybos kolegijoje svarstomas šį gruodį.
Valdančiosios daugumos idėja ir sumanymas buvo įsivertinti galimybę renovuoti ar statyti naują baseiną. Todėl ir buvo atlikta galimybių studija.
Mes lyginamės su mažesniais miestais ar miesteliais, kurie per pastaruosius keletą metų pasistatė naujus baseinus. Jeigu Kėdainiuose iš viso nebūtų baseino, tikriausiai eitume tuo pačiu keliu ir dėtume visas pastangas, kad atsirastų mieste baseinas. Tačiau šiandien Kėdainiuose yra du veikiantys baseinai. Tad tas klausimas nėra pirmo būtinumo.
Taip, būtų gerai modernus ir naujas, bet pradžioje įvertinome tai, ką turime, galimybių studija į kai kuriuos klausimus atsakė. Dabar lieka išlaukti patvirtintų gairių – tiek veikiančių objektų renovacijai, tiek naujų statybai – ir tada galėtume priimti galutinius sprendimus, kuriuo keliu turėtume eiti.“
Prioritetai – baseinui ar gyventojų aplinkai?
Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis:
„Žinome, kokia situacija yra valstybėje – ateina nauja valdžia.
Sulaukime, gal tikrai Valstybės investiciniai fondai bus palankūs ir galėsime pretenduoti į finansavimą.
Buvo paminėtos 10 savivaldybių, kurios statėsi naujus baseinus. Statėsi tos savivaldybės, kurios išvis baseinų neturėjo.
Noriu priminti, kad savivaldybėje yra suburta Sporto taryba, kurioje baseino klausimas nėra apsvarstytas.
Jeigu dabar renovuotume „Aušros“ baseiną, iš Sporto agentūros gautume tik apie 500 tūkst. Eur, visi kiti milijonai būtų iš savivaldybės biudžeto. Tai žiūrėkime, kur yra mūsų prioritetai.
Vidutiniškai 8 žmonės per dieną ateina į „Aušros“ progimnazijos baseiną. Tai pasirinkite, kam prioritetą skirtumėte: šitam baseinui renovuoti ar Šėtos, Akademijos, Josvainių gimnazijų sporto aikštynams ir stadionams, kai kurių net neįmanoma stadionais pavadinti, renovuoti?
O žvyruotos gatvės mieste, dar šiandien esančios? O daugiabučių kiemai? Ką mes pasakysim Chemikų, Mindaugo, S. Jaugelio Telegos, Smilgos, Lukšio, Liepų alėjos, Daukšos gatvių gyventojams, skyrę milijonus ne jų kiemų tvarkymui, bet baseino renovacijai? O žvyruotos gatvės Babėnuose?.. Čia ne apie gyventojų gerovę mes šnekame?
Šiandien aš nepritarčiau šiam (baseino renovacijos techninio projekto rengimui – red. past.) sprendimo projektui, bet tai nereiškia, kad šitą klausimą išbraukiame visam laikui.“
