Kėdainių rajono savivaldybė paskelbė tris pretendentus, iš kurių bus išrinktas vienas – Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos laureatas. Apdovanojimas laureatui bus įteiktas Kėdainių miesto šventės metu pirmą rugsėjo savaitgalį.
Šiais metais Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos skyrimo komisijai pateiktos trijų pretendentų kandidatūros.
Lietuvos rašytojų sąjunga pristatė pretendentę Birutę Jonuškaitę – prozininkę, vertėją, poetę, eseistę, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkę.
B. Jonuškaitė, gimusi ir augusi lietuvių šeimoje Lenkijoje, visuomet suprato šių dviejų šalių kultūrinio dialogo svarbą ir būtinybę. Tai liudija ne tik iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą išverstos knygos, išleistos grožinės literatūros ir publicistikos knygos, bet ir jos iniciatyva organizuojamas Abiejų Tautų Respublikos literatūros seimelis, vykstantis Krasnagrūdoje, Lenkijoje, esančiame Česlovo Milošo tetų dvare.
B. Jonuškaitės proza, poezija ir publicistika spausdinama įvairiuose kultūros leidiniuose. Ji išleido 25 autorines bei iš lenkų kalbos išvertė 38 knygas. Nuo 1980 m. rinko medžiagą apie Česlovą Milošą, viena pirmųjų išvaikščiojo jo vaikystės takais Šeteniuose ir dar iki Nepriklausomybės atgavimo išspausdino straipsnį „Česlovas Milošas ir Lietuva“ bei pirmoji paskelbė romano „Issos slėnis“ ištraukos vertimą į lietuvių kalbą „Santaroje“.
B. Jonuškaitė – daugelio literatūrinių premijų laureatė, pelniusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premiją, 2020 m. už pastarųjų metų kūrybą jai skirta Baltijos Asamblėjos premija, o už pokalbių knygą „Laikas ir likimai“ – Vlado Šlaito premija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už publicistikos kūrinius. Birutės Jonuškaitės apsakymai ir poezija išversti į anglų, prancūzų, baltarusių, vokiečių, ukrainiečių, lenkų, gruzinų, rusų, kroatų, slovėnų, slovakų, čekų ir ispanų kalbas.
Reginą Lukminienę pristatė Kėdainių krašto muziejus.
R. Lukminienė – knygos „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“ (2021 m.) autorė, Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė.
Knygos sudarytoja daugiau kaip dvidešimt metų fiksavo vietinių gyventojų prisiminimus, pasakojimus apie jų šeimų likimus ir tradicinį gyvenimo būdą, eilinius ir stebuklinius nutikimus, sekamas pasakas ir daugybę kitų sakytinės tautosakos liudijimų, kurie knygoje sukuria savitą krašto gyvenimo panoramą.
Per ilgus metus susikaupusi kraštotyrinė medžiaga nugulė į 712 puslapių apimties knygą ir tapo prieinama visiems. Pagrindinė knygos siužetinė linija – praėjusio amžiaus pirmosios pusės Kėdainių krašto žmogaus iš kartos į kartą perduodama gyvenimiška patirtis.
Archajiškos atminties nuotrupos, iškalbios prisiminimų miniatiūros ir net ilgos asmeninės pateikėjų vaikystės bei jaunystės istorijos įdomios ir siurbte įsiurbia į praėjusio laiko realijas. Tai ir gyvenamosios aplinkos objektai, praktinis ir dvasinis santykis su jais, senieji šeimos, darbo, švenčių papročiai, seniai užmiršti ritualai, tautosaka, liaudies medicina, tikėjimai.
Palyginti nesenuose prisiminimuose atrandami ne tik krikščioniškos, bet ir senovinės baltiškosios pasaulėžiūros tradicijos liekanų, retų smulkiosios tautosakos kūrinėlių, pasakojimuose daugybė „senažodžių“.
Tai etnografinė Kėdainių krašto tarpukario buities ir būties išklotinė. Ši kraštotyrinė medžiaga, supažindinanti su Kėdainių krašto nematerialiuoju paveldu, jo tapatumo ženklais, tapo tolesnių etninės kultūros tyrimų šaltiniu.
Josvainių kultūros centras pristatė Rytą Tamašauską
R. Tamašauskas – kraštotyros leidinio „Josvainių krašto vardynas“ (2020 m.) rengėjas. Knygos idėja gimė dar 2013 m. Rytui Tamašauskui pradėjus rinkti medžiagą. Ilgas ir kruopštus darbas sugulė į kraštotyros leidinį „Josvainių krašto vardynas“. Knyga leidžia atverti plačią istorinę perspektyvą, sužinoti apie vietovardžių kilmę, pavardžių formavimąsi, rekonstruoti kai kuriuos istorinius fragmentus, senosios mitologijos reliktus.
„Josvainių krašto vardyne“ sukaupta ir publikuojama vertinga medžiaga apie Josvainių krašto vietovardžius ir asmenvardžius, kuri aprėpia duomenis beveik iš viso rajono, todėl svarbi ne tik Josvainių krašto visuomenei, besidominčiai gimtinės istorija, pavadinimais ir asmenvardžiais, bet ir kitiems Kėdainių rajono žmonėms. Tai vertingas leidinys, iš kurio galima susidaryti vaizdą ne tik apie vietų vardus, bet ir apie Kėdainių krašto praeitį.
Autoriaus pateikiama medžiaga – kruopščiai atrinkta iš daugiakalbių šaltinių, mokslinių tyrimų, senųjų bažnyčių, ypač Josvainių, metrikų, dvarų dokumentų, teismų knygų, kryžiuočių kronikų, rankraščių, archyvinių, istorinių duomenų, kraštotyros leidinių ir kt., klasifikuota, aiškinta, sieta su istoriniu vardynu, pateikiamos įžvalgos, aiškinama vardų etimologija, skelbiamos nuorodos į minimas vietoves, apžvelgiant platų gyvenamųjų vietų istorinį kontekstą.
Šis ir enciklopedijos, ir mokslinės studijos bruožų turintis veikalas jau kuris laikas funkcionuoja kaip rimtas ir papildomas informacijos šaltinis, yra naudojamas vardyno tyrėjų. Didžioji dalis asmenvardžių, vietovardžių, istorijos faktų knygoje yra skelbiami pirmą kartą. Knyga iliustruota vertingomis iliustracijomis.
Už ilgametę aktyvią veiklą, skirtą vardynų tyrimams ir jų skaidai Rytas Tamašauskas yra įvertintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos diplomu (2021 m.). Šiais metais Ryto parengtas leidinys „Josvainių krašto vardynas“ geriausiu pripažintas VI-ojo Valstybinės lietuvių kalbos instituto organizuojamo nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ suaugusiųjų kategorijoje.
Premijos laureatą rinks Kėdainių rajono savivaldybės mero potvarkiu sudaryta 7 asmenų komisija. Numatomas komisijos posėdis rugsėjo 2 d.
Komisijos sudėtis: Valentinas Tamulis, Kėdainių rajono savivaldybės meras, komisijos pirmininkas; Danutė Mykolaitienė, Kėdainių rajono savivaldybės vicemerė; Jolanta Donskienė, Leonido Donskio fondo direktorė; Giedrė Kadžiulytė, knygų leidėja ir redaktorė, leidyklos „Apostrofa“ direktorė; Donatas Puslys, publicistas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas; Kęstutis Stadalnykas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus patarėjas; Rimantas Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius.
Šiemet šeštą kartą bus išrinktas Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos laureatas.
2011-ais metais ši premija buvo skirta archeologui Algirdui Juknevičiui; 2016-tais – mokslininkėms istorikei Vaidai Kamuntavičienei ir menotyrininkei Laimai Šinkūnaitei; 2019-tais – poetui ir vertėjui Vytui Dekšniui; 2021-ais – redaktorei, leidėjai, kultūros renginių organizatorei Giedrei Kadžiulytei, o 2023-iais metais -humanitarinių mokslų daktarei, kultūros istorikei Margaritai Matulytei.
(„K. m.” archyvo nuotr.)
