Šeštadienis, 21 gruodžio, 2024
1.4 C
Kėdainiai
PradžiaIš arčiauKrematoriume – vienuoliktoji paroda

Krematoriume – vienuoliktoji paroda

-

Lapkričiui persivertus į antrą pusę, artėjantis susikaupimo bei ramybės Advento laikotarpis ir skaidrus Šventų. Kalėdų laukimas leidžia kasdienybės mažmožiuose įžvelgti Gyvenimo ir Amžinybės gelmę, prisiliesti prie savo esmės. Būtent tokią nuotaiką perteikia Kėdainių krematoriume atidaryta vilniečių menininkų šeimos – Irenos Žukauskytės ir Edvino Galvanausko – autorinės juvelyrikos ir mažosios plastikos paroda „Virš vakaro tylos“.

Irenos Žukauskytės juvelyrika tarsi amuletai.
Irenos Žukauskytės juvelyrika tarsi amuletai.

Specialiai šios erdvės temai sukurti darbai, skirti Anapilin išėjusiųjų relikvijoms saugoti, dvelkia subtiliu sakralumu, atliepiančiu tiek krikščioniškąją, tiek baltiškąją lietuvių kultūrą.

I. Žukauskytės sukurtos brangiausiems prisiminimams saugoti miniatiūrinės sidabro dėžutės, liturgines taures primenantys indai, įkvėpti menininkės pamėgtų pakabukų-amuletų su po stiklu įrėminta Šv. Agotos duonele, žiedai ir auskarai – viskas skrupulingai „apkaišyta“ šventumą ir skaistumą simbolizuojančiais atpažįstamais ženklais, tokiais kaip lelija, rūta, kadagys, rožančius… Kiekvienam kūriniui autorė parinko ir ranka užrašė Sigito Gedos eiles, kuriomis sakosi gyvenanti jau pusmetį.

Irenai Žukauskytei parodą pristatyti padėjo krematoriumo vadovai Vidas Andrikis ir Vytenis Labanauskas.
Irenai Žukauskytei parodą pristatyti padėjo krematoriumo vadovai Vidas Andrikis ir Vytenis Labanauskas.

Sakralumu persmelkta juvelyrika paraleliai pasakoja ir menininkės kūrybinių ieškojimų istoriją per temas bei formas, gimusias iš jos sapnų, vizijų, vaikystės pievų platumų. „Kažkada, į kelionę išleisdama dukrą, pagaminau jai žiedą-medalioną su Šv. Agotos duonele, kad saugiai grįžtų namo, tada ir prasidėjo pakabukų-medalionų su šios duonelės gabalėliu laikotarpis, – kūrybines metamorfozes atskleidžia menininkė. – O šį pavasarį susimąsčiau, kad turbūt ne veltui žmonės senovėje nešiodavo medalionus su jiems brangių žmonių relikvijomis: plaukų garbana ar kremuotų palaikų pelenų žiupsneliu, turėjo ir šventųjų relikvijų garbinimo papročius. Pabandžiau savo kūryboje atgaivinti šią primirštą tradiciją. Kas žino, gal ji ras vietą ir mūsų amžiuje?“

Su juvelyrės tema organiškai susisieja ir E. Galvanausko mažoji plastika, smulkiomis detalėmis labai artima juvelyrikai. „Mums visiems reikalinga dvasinė ramybė, o angelai, ne plevenantys kažkur virš mūsų, bet stovintys greta – ant lauko akmenėlių, tarsi laiko už rankos, žadėdami būti šalia ir sunkią akimirką, ir padėti rasti ramybę širdyje“, – apie savo skulptūras pasakoja autorius, pridurdamas, jog lauko akmenys šioms skulptūroms buvo rinkti Kėdainių krašte, netoli sakralios vietos – Paberžės.

Naujoji paroda sudomino nemažą būrį kraštiečių.
Naujoji paroda sudomino nemažą būrį kraštiečių.

Paroda „Virš vakaro tylos“– vienuoliktoji autorinė paroda, atidaryta Kėdainių krematoriume. Čia savo darbus eksponavo tapytojai Valentinas Ajauskas, Giedrė Riškutė-Kariniauskienė, Ričardas Garbačiauskas, keramikas Algimantas Patamsis pristatė autorinę ir urnų parodas, keramikė Nomeda Marčėnaitė – savo kurtų urnų pirmąją parodą, o menininkas Vaidotas Žukas – keraminius pano. Krematoriumo erdves puošė ir menininkų grupės „Lietis“ metalo plastika bei fotografės Aušros Barysienės meninės fotografijos.

Taip pat skaitykite