„Aš gyvenu Karūnavos kaime ir jaučiu mėšlo ir srutų kvapą nuo galvijų ūkio, kuris yra už kelių kilometrų. Nedažnai, bet jaučiu. Nepasakokite man, kad gyvendama už 250 m nuo jūsų planuojamo objekto, kai bus pilamos srutos ir mėšlas į atviras aikšteles, aš kvėpuosiu grynu oru – šią savaitę, svarstant biometano gamybos įrenginių Šingalių kaime projektinį pristatymą, sakė Josvainių seniūnijos Karūnavos kaimo gyventoja. – Aš dabar rytais išeinu į savo kiemą atsigerti kavos, tvarkyti sodybos, pasimėgauti grynu oru ir pan. O jei bus pastatyta ši įmonė, man teks kvėpuoti srutų ir mėšlo smarve.“
Kėdainių rajono savivaldybės svetainėje paviešinus informaciją apie numatomus Šingalių kaime (už UAB „Kėdainių konservų fabriko“ Josvainių link) statyti biometano gamybos inžinerinius statinius, Josvainių seniūnijos gyventojai suprato, jog netoliese gali atsirasti dar vienas nemalonių kvapų šaltinis.
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Kėdainių r. savivaldybės salėje projektuotojai pristatė biometano gamybos statybos projektą.
Pristatyme dalyvavo Keleriškių, Vainikų, Šingalių, Galulaukių, Josvainių bendruomenių atstovai, Josvainių seniūnijos seniūnas Algimantas Sirvydas, vicemerės Virginijas Baltraitienė ir Danutė Mykolaitienė, tarybos narės Adelė Štelmokienė ir Erlenda Turskienė, savivaldybės administracijos specialistai.
Visų nuomonė buvo vieninga: dar vienos smarvę skleisiančios įmonės toje vietoje neturi būti.
Gyventojams pritaria ir valdžios atstovai
Savivaldybės vadovai susirūpinę, kad netoli miesto neatsirastų dar vienas nemalonių kvapų skleidėjas, nes vakarinėje miesto dalyje gyvenantys kėdainiečiai bei Josvainių seniūnijos gyventojai jau kenčia dėl nemalonių kvapų, sklindančių nuo Josvainių kiaulių komplekso, „Krekenavos agrofirmos“, Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginių bei cukraus fabriko.
„Per didelė kvapų koncentracija vienoje vietoje!“ – projektuotojams akcentavo Josvainių seniūnijos gyventojai. Pastačius dar vieną kvapus skleidžiantį objektą smarvė dar labiau sustiprėtų.
Gyventojai tikina, kad pablogės jų gyvenimo kokybė, kris ir jų turimo nekilnojamojo turto vertė. Kas valandą kaimų keliais srutas, mėšlą ar kitas žemės ūkio atliekas biometano dujoms išgauti vežantis transportas pablogintų ir taip prastą kelių būklę. Be to, keliai būsią ir teršiami vežant mėšlą ir srutas.
„Pilnai palaikau visus seniūnijos gyventojus, – sakė Josvainių seniūnijos seniūnas Algimantas Sirvydas. – Šiandien atvažiuotumėte į Josvainius, visi jums tą patį pasakytų: kartais reikia užsidaryti langus dėl smarvės. Kvapų koncentracija ir taip didelė, o čia ateina dar vienas kvapą skleidžiantis objektas. Šiandien pravažiuoja per Josvainių miestelį mašina, vežanti gyvulius, kvapas toks pasklinda, kad baisu. Mes nė vienas šito š nebenorime. Norime gražiai gyventi.“
Pasak vicemerės Virginijos Baltraitienės, kad biometano dujų gamyba yra pažangu, niekas nekvescionuoja, visi tai supranta, tačiau nesutinkama, kad įrenginiai būtų statomi būtent šioje užsakovo pasirinktoje vietoje.
„Kalbame, kodėl būtent šioje vietoje statoma įmonė, kur ir taip yra didelė nemalonių kvapų koncentracija dėl aplink veikiančių kvapus skleidžiančių kitų įmonių“, – akcentavo vicemerė.
Biometano dujų įrenginių statytojų atstovai tikina, kad vieta Šingalių kaime pasirinkta dėl turimo žemės sklypo ir dėl galimybės prisijungti prie dujų vamzdžio.
Kėdainių rajono savivaldybė išsiuntė raštą Aplinkos ministerijai dėl galimai nesaugios ir gyvenimą galinčios pabloginti situacijos.
Kas suplanuota
UAB “Savas metanas” planuojamos ūkinės veiklos vieta nuo Kėdainių miesto nutolusi apie 4,2 km atstumu. Privažiavimas į sklypą suplanuotas nuo Mantviloniai–Plaktiniai–Paliepiai, į kurį patenkama nuo krašto kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai.
Biometano gamybos įrenginiams suprojektuoto sklypo plotas 2,64 ha. Artimiausi trys gyvenamieji namai yra nutolę skirtingomis kryptimis – Karūnavos kaime apie 260 m ir 290 m, Šingalių kaime – apie 260 m atstumu nuo planuojamos biometano dujų gamyklos sklypo ribos.
Žaliavas biodujų gamyboje sudarysią žemės ūkyje susidarančios atliekos: gyvulių mėšlas (karvių mėšlas ir srutos, galima alternatyva kiaulių srutos), bioskaidžios augalinės kilmės atliekos (runkelių šaknelės, griežiniai), energetiniai augalai (šiaudai, atsijos).
Žaliavos bus tiekiamos iš aplinkinių ūkių ir įmonių sunkiasvorėmis mašinomis.
Mėšlas bus vežamas tam pritaikytomis dengtomis priekabomis, o srutos autocisternomis, t.y. taip, kaip daro ūkininkai veždami mėšlą ir srutas aplinkinių laukų tręšimui.
Cisternomis atvežtos skystos žaliavos iškart būsiančios perpumpuojamos į maišymo rezervuarą. Kietos frakcijos žaliavos – išverčiamos tiesiai į maišymo rezervuarus.
Paaiškėjo, kad 9 traktoriai ar mašinos per dieną biometano gamybai atvežtų žaliavą, t. y. kas valandą – po automobilį srutų, mėšlo ar kitų „kvapių“ atliekų.
Už sklypo ribos apie 50 m atstumu praeina magistralinio dujotiekio tinklai. Pasak projektuotojų, pagamintos biodujos bus išvalomos dujų valymo stotyje, suslegiamos ir tiekiamos į AB „Amber Grid“ magistralinius dujotiekio tinklus.
Planuojama, kad vidutiniškai bus pagaminama iki 486 Nm³ išvalytų biodujų (biometano) per valandą. Per metus planuojama pagaminti ir į dujų tinklus patiekti iki 4,26 mln. Nm³ išvalytų biodujų (biometano).
Planuojamas pelnas – apie 700 tūkst. Eur per metus, o planuojama investicija į objektą – apie 12 mln. Eur, iš kurių dalis būtų ES paramos lėšos. Pasak įmonės atstovo, planuojama įdarbinti 4 darbuotojus.
Ne pirmas atvejis Kėdainių rajone
Buvęs rajono meras Saulius Grinkevičius prisimena, kad Kėdainių rajone toks atvejis – ne pirmas.
Šalia Tiskūnų danai yra planavę statyti didžiulį kiaulių kompleksą. Kartu su gyventojai pavyko tada jų „neįsileisti”.
Buvo ir šalia Aristavos karvių fermų sugalvota biometano gamybos įmonę statyti ir dar papildomai žaliavos – srutų, mėšlo ir t.t., vežtis. Tada sukilę aristaviečiai tą projektą sustabdė.
„Kai dirbau meru, teko nemažai „pakariauti“ su tuometiniais Josvainių kiaulių komplekso savininkais dėl skleidžiamų kvapų.
Ir su „Krekenavos agrofirma“ teko tartis dėl jų skleidžiamų kvapų suvaldymo.
Lyg jau pavyko kažkiek pristabdyti kvapų skleidėjus, o čia – nauji atsiranda,- sako S. Grinkevičius, verslininkas, Kėdainių r. savivaldybės tarybos narys.- Taip, verslas gali kurtis. Bet taip – kad negadintų kitų žmonių gyvenimo kokybės.
Šiuo atveju nuoširdžiai palaikau ir josvainiškius, ir Vainikų, ir Keleriškių, ir kitų aplinkinių vietovių gyventojus.
Kažkas darys sau bizniuką, o keli šimtai, su josvainiškiais – ir keli tūkstančiai, žmonių gyvens diskomforte? Kur matyta? Taip neturi būti.“
