Karo pabėgėlė iš Ukrainos Hanna Ishchenko, nuo 2022-ųjų lapkričio dirbusi Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Odontologijos skyriuje gydytoja odontologe, palieka darbą šioje įstaigoje ir Kėdainius.
,,Šis sprendimas man pačiai buvo labai skaudus ir netikėtas, o kartu ir lengvas – išvykstu į Vokietiją pas sūnų, pas kelių mėnesių anūkėlę, kurios dar nemačiau. Noriu būti arčiau savo šeimos. O iš Lietuvos išsivežu didžiulę Lietuvos žmonių meilę, kurie mane, karo pabėgėlę iš Mariupolio priglaudė, globojo ir suteikė galimybę dirbti mano mėgstamą darbą,“ – graudindamasi kalbėjo Hanna Ishchenko.
Vasario 16-oji – Lietuvoje didelė šventė
,,Lietuva man tapo artima, tarsi šeima. Neturėsiu pakankamai laiko, kad galėčiau kiekvienam lietuviui padėkoti už viską, ką man davėte.
Vasario 16-oji – Lietuvoje didelė šventė. Žinau, kad ši šventė bus tikrai graži ir verta pagarbos.
Telaimina jus Dievas. Tegul Lietuva visada klestės, o svarbiausia, jus saugo NATO.
Tai Europa! Ir aš pati noriu gyventi Europoje,” – sakė Hanna Ishchenko, sunkiai apsisprendusi palikti Lietuvą ir išvykti į Vokietiją, kur šiuo metu gyvena jos sūnus su šeima.
,,Lietuva – tai žmonės, jūs man tapote beprotiškai brangiais ir artimais, tarsi šeimos nariais. Sprendimas išvykti man buvo labai sunkus, tarsi koks kirminas įlindęs širdyje tebegraužia ir nuolat ,,krebžda“: ,,Neišvažiuok.“
Man labai širdį skauda ir ašaros byra pagalvojus, kad teks palikti šį kraštą, kurį jau spėjau pamilti, ir kurį drąsiai galiu vadinti mano Lietuva.
Su dideliu dėkingumu atsisveikinu su jumis, – nuoširdžius padėkos žodžius, atsisveikindama su darbo kolegomis, išsakė Hanna.
Paklausta, ar ir Vokietijoje, į kurią išvyksta, ji galėsianti užsiimti gydytojo odontologo praktika, Hanna teigė, jog gydytojo odontologo licencija ten patvirtinama per aštuonis mėnesius ir jau gali eiti į darbą. Bet pirmiausia – turi mokytis tos šalies kalbą. ,,Teks pradėti nuo nulio mokytis vokiečių kalbą, kaip mokiausi ir lietuvių kalbos,“ – šyptelėjo ji.
Ir liūdi, ir džiaugiasi
Kai su Hanna kalbėjomės jai priėmus sprendimą išvykti, ji nuoširdžiai prisipažino nemieganti naktimis ir ištisai verkianti.
,,Tai ir atsisveikinimo, ir džiaugsmo ašaros. Dievas veikia paslaptingais būdais. Šis sprendimas – išvykti iš Lietuvos buvo labai sunkus ir tuo pačiu labai lengvas. Esu ir mama, ir močiutė, o mano širdis ir mintys šeimoje. Tik dar reikia visokių dalykų padaryti.
O svarbiausia, ką dar noriu suspėti – su visais atsisveikinti.
Aš einu namo iš darbo per savo mėgstamiausią senąjį parką su minaretu ir atsisveikinu su kiekvienu… Su mano gulbėmis ir antimis. Su mylinčiomis, įvairaus amžiaus poromis, su mamytėmis ir tėveliais ir su jų mažyliais vežimėliuose. Su sutiktais šunimis ir jų šeimininkais. Su senamiesčio katėmis. Su mano Kėdainiais, kurių negaliu nemylėti kaip ir visos Lietuvos ir čia gyvenančių lietuvių. Tokių šiltų, geranoriškų ir mielų žmonių niekada nebuvau sutikusi, nors niekada niekur nebuvau išvykusi prieš karą.
Man ir namuose, Mariupolyje, prie šiltos Azovo jūros buvo labai gera… Buvau nuvykusi atsisveikinti ir su Kaunu, buvau cerkvėje, nes Kėdainiuose ji retai dirba,“ – dalinosi dabartinėmis emocijomis Hanna.
Esanti dėkinga už prieglobstį ir suteiktą darbą
Ji sakė labai džiaugiasi, kad Lietuva vertina darbščias ukrainiečių pabėgėlių rankas ir dar vieneriems metams pratęsė lietuvių kalbos egzaminą atitikties sertifikatui gauti.
H. Ishchenko kalbėjo apie empatiškus ir stiprius, užsigrūdinusius Lietuvos žmones, juokavo, kad net klimatas priverčia juos būti stipriais – čia žiūrėk lyja, tą pačią dieną pradeda snigti, šalti ir vėl pasirodo saulė ir viską nutirpdo.
,,Aš jau spėjau aplankyti gražiausias Lietuvis vietas, su ežerais, miškais, miestais.
Bet Lietuva – tai žmonės, kurie priėmė mane benamę, sugniuždytą, palaužtą, bet kartu ir labai stiprią.
Tai karas mus padarė tokiais. Lietuva davė ne tik prieglobstį, bet ir darbą. Su dėkingumu širdyje išsivežu jūsų dalelę širdies.
Dėkinga esu pirmajai savo mokytojai Lietuvoje Giedrei ir Daliai Kasteckaitei. Ji mokė ne tik lietuvių kalbos, bet ir šios gražiosios šalies papročių.
Dėkinga savo pirmosios darbovietės ,,Rivonoje“ merginoms, kurios man nuoširdžiai daug padėjo ir draugiškai ištaisydavo mano klaidas,“ – sakė dėkinga tiems, kuriuos pažinojo.
Lietuvių kalbos nepamirš
,,Neturiu pakankamai dienų, kad galėčiau padėkoti kiekvienam lietuviui, kuriuos turėjau laimę pažinti. Ir tas sąrašas būtų be pabaigos. Kaip man buvo sunku įsiminti neįprastus lietuviškus vardus ir pavardes – tai man vis dar sunkus darbas.
Ypač dėkinga Odontologijos skyriaus kolegoms, kurie švelniai, atkakliai ir kantriai taisė mano lietuviškų žodžių tarimą.
Drįstu manyti, kad aš tikrai rūpėjau, kitaip jiems būtų tas pats, kokiomis galūnėmis užbaigiu žodžius.
Aš čia buvau labai laiminga, juk svarbiausia – dirbau mylimą darbą, kurį dirbu daugiau nei 32-eji metai.
Kaip aš galėsiu pamiršti kolegas, kurie man darbe ir kavos padarydavo, ir valgyt atnešdavo, manydami, kad aš neturiu ką valgyti.
Nepamiršiu ir jūsų kalbos, aš jau dabar lietuvių kalbą su ukrainiečių maišau. Į Lietuvą, kaip į svečius aš būtinai sugrįšiu,“ – žadėjo atsisveikindama ir Kėdainius paliekanti gydytoja odontologė iš Ukarinos Hanna Ishchenko.
Atsisveikino su kolegomis
Vasario 15-ąją ji atsisveikino su darbo kolegomis Kėdainių PSPC. Gėlės, kurias dovanojo įstaigos administracija bei kolegos iš Odontologijos skyriaus, aišku nuvys, bet dovanotą molinį angelą ji sakė būtinai vešis su savimi, kad jis toliau ją saugotų ir primintų laiką praleistą čia.
,,Turbūt likimas taip jau sudėliojo, kad gavome didelę dovaną ir jūs, ir mes – susitikti ir susipažinti. Aplinkybės buvo sudėtingos, ypatingai jums, bet mes tikrai jus pamilome, jumis džiaugėmės ir tikrai labai liūdna, kad jūs atsisveikinat su mumis. Labai suprantame situaciją ir iš visos širdies linkime suburti savo šeimą, saugoti ją ir mylėti. Linkime paties geriausio,“ – atsisveikindama su Hanna įstaigos vardu kalbėjo direktorė Joana Kleivienė.
,,Labai gaila, kad išvykstate, bet jei ten, kur būsite, bus blogai, mes visada lauksime sugrįžtant. Ačiū, kad jūs padovanojot dalelę savo širdies, savo šypseną, savo optimizmą ir linkime jums geros kloties gyvenime,“ – su ašaromis akyse linkėjo Odontologijos skyriaus kolegos.
Viršelio nuotr.: Hannai – atsisveikinimo gėlės nuo Kėdainių PSPC administracijos. (A. Raicevičienės nuotr.)
