Kėdainių daugiakultūriame centre atidaryta Tautinių bendrijų tarybos pirmininko litvako Daumanto Levo Todeso projekto paroda „Mozės klajonės“ . Paroda veiks iki kovo 7 d. Parodoje eksponuojami darbai simbolizuoja ir amžinybę, ir laiko trapumą, atsidavimą lemčiai ir pasipriešinimą, aklumą ir regėjimą, pasiaukojimą ir tikėjimą.
Išsaugotas Mozės veidas
Pasak parodos sumanytojo, gyvenimas pilnas atsiminimų ir netikėtumų. Rengti šį projektą paskatino plungiškio, Žemaitijos istorijos puoselėtojo, tautodailininko, žydo 11989-aisiais pastatyta ant Jazminų kalno Plateliuose (Plungės r.). Ilgainiui skulptūra sutrešo ir nuvirto, bet išliko viršutinė skulptūros dalis – Mozės veidas, kurios išmatavimai 55×23 cm. 2018 m. skulptūrą „Platelių Mozė“ atkūrė Antanas Vaškys.
,,Mozės veidą metus laiko teko konservuoti, kad jį galima būtų kažkur tai eksponuoti. Tas, kuris konservavo, atiduodamas man šią skulptūros dalį, pasakė: ,,Šimtą metų stovės, bet į lauką nenešk”,- pasakojo Daumantas Levas Todesas. – Šimtas metų yra smulkmena. Nutariau, kad reikia pagaminti bronzinius liejinius. Tarp bronzos liejinių yra pilamas gipsas. Ir jeigu vandalai nepasikėsins, jie išliks praktiškai amžinybę.
Mano draugų tarpe labai daug menininkų, dailininkų, aktorių. Nutariau paprašyti jų ištapyti šitas galvas, kad kiekvienas perskaitytų savo Mozę. Taip šiai skulptūrai suteikti antrą gyvenimą. Mano draugai labai gerai priėmė šitą idėją,“ –
Pranašas Mozė, vienas žymiausių Biblijos personažų, išvedęs žydus iš Egipto nelaisvės ir paskelbęs Dekalogą – Dešimtį Dievo įsakymų. Istorikai ginčijasi, ar Mozė iš tiesų gyveno, tačiau bet kuriuo atveju jis – vienas ryškiausių Senojo Testamento veikėjų.”
Leidosi į Mozės paieškas
D. L. Todesas pakvietė įvairių šalių menininkus projektui „Mozės klajonės“ sukurti savitą meno kūrinį, remiantis išlikusiu J. Bunkos skulptūros fragmentu. Parodoje pristatomos daugiau nei dvidešimties skirtingų menininkų kūrybinės šio fragmento interpretacijos.
Apie šį projektą D. L. Todesas rašo: „Kiekvienas turime savo dykumą, kurioje gimstame ir kurios vaizdas mums tėra iliuzija. Kiekvienas gimdamas gauname vardą, religiją, tautybę – be galo daug dalykų, kurių negalime pasirinkti, ir su jais tapatinamės.
Kiekvieno mūsų tikslas tokiose aplinkybėse – išlaisvinti savo protą bei leistis į Mozės paieškas. Kas gali, Mozę randa savyje. Kas negali, randa artimoje aplinkoje. Kas neranda – lieka dykumoje.
Mozės paieškos reiškia kiekvieno mūsų gyvenimo tikslo ir prasmės ieškojimą. Visi pagal savo aplinką, gebėjimus, supratimą turime rasti savo misiją, kurią privalome įgyvendinti šiame gyvenime. Tai – mūsų išėjimas iš dykumos.
Visgi, beieškodami prasmės bei tikslo, privalome atrasti ir save, tačiau tame paieškų kelyje negalime griauti to, ką jame randame“.
Kiekvienas darbas turi savo pasakojimą
Apie kiekvieną iš tų darbų Daumantas Levas Todesas turi savo pasakojimą. Darbai pasak jo, yra tris kartus ,,distiliuojami.“ ,,Pirmą kartą yra ,,distiliuojami“ menininko, antrą kartą – mano, o trečias ,,distiliatas“ yra žiūrovo.
Parodoje eksponuojami darbai simbolizuoja ir amžinybę, ir laiko trapumą, atsidavimą lemčiai ir pasipriešinimą, aklumą ir regėjimą, pasiaukojimą ir tikėjimą,“ – apibendrina jis.
Simboliški ukrainiečių darbai
Viduriniosios kartos ukrainiečių menininkė Natasha Yurchenko-Borisova šiuo metu kuria ir gyvena Kijeve. Natasha Borisova Bunkos portreto interpretacijoje pasitelkia originalias netoli jos namų nukritusios raketos skeveldras Kijeve.
Kūrinyje „Einančiųjų į Golgotą Mozė“ panaudotas raketos žiedas, kuris pakeičia erškėtrožių vainiką, o skeveldros simbolizuoja akmenis ir spyglius. Golgota – tai kankinimo, kančių vieta, iš kurios turi išvesti Mozė.
Kitoje kūrinio pusėje ant postamento vaizduojamos žmonių figūros iš nugaros su Ukrainos vėliavomis ir Dovydo žvaigžde.
Kitas Ukrainos menininkas, dizaineris, skulptorius ir iliustratorius Pinhas (Pavel) Fishel yra baigęs Nacionalinę dailės ir architektūros akademiją, atlikęs menininkų stažuotę Jeruzelės universitete.
Menininkas yra žinomas dėl savo eksperimentavimo tapybos, grafinio dizaino ir skulptūros srityse. Šio menininko kūrinyje „Mozė apkasuose“ galva yra įspraudžiama į metalinę stačiakampę dėžę taip paryškinant slapstymosi ir vilties išsaugojimo motyvą.
Šis Mozė vaizduojamas sėdintis bunkeryje ar tanke, o jo svarbiausia užduotis – išvesti žmones iš apkasų ir karo. Metalas naudojamas kūrinyje iššaukia šaltumo, nejaukumo jausmą ir intuityviai kuria karo pojūčių foną.
Kėdainiečiai galės savaip interpretuoti
,,Prieš pusantrų metų man teko lankytis Žiežmarių sinagogoje ir matyti šią parodą, pagalvojau, kad labai norėčiau, kad ji atvyktų ir į mūsų sinagogą. Aš džiaugiuosi, kad pavyko atsivežti šią parodą, kuri, manyčiau labai įdomi ir įspūdinga.
Pirmiausia, jos originalas Jakovo Bunkos sukurtas žemaitiškas Mozė. Įdomu, kad žydas kūrė Mozę, kaip žydišką personažą, tačiau naudodamas lietuvių kryždirbystės tradicijas.
Daumantas išgelbėjo pagrindinę dalį šitos skulptūros ir dabar pagal šitą Mozės veidą įvairių tautybių garsūs menininkai jį interpretuoja.
Galima pamatyti Mozės veidus, padarytus įvairiomis technikomis.
Naudojamos įvairios spalvos, parodoje daug filosofinės prasmės. Kolekcijos iniciatorius apie tai daug kalba ir pasakoja.
Manau, kad kėdainiečiams bus įdomu lankyti šią parodą, apžiūrėti eksponatus ir kiekvienas sau galbūt galės interpretuoti ir permąstyti Mozės klajones ir žydų tautos istoriją, ir galbūt lietuvių ir žydų santykius, ir holokaustą ir viską kartu.
Mums yra malonumas ir garbė turėti šią ir žydišką, ir giliai filosofinę parodą, kuri jau yra apkeliavusi ne vieną pasaulio šalį. Esam už tai dėkingi.
Kadangi pačioje parodoje labai ryški Ukrainos tematika, tai ir gėlės jums skirtos Ukrainos spalvų. Tikėkimės, kad viskas baigsis gerai ir, kaip sakote, šviesa nugalės tamsą, – dėkodamas parodos sumanytojui sakė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Parodos dalyviai: Jakovas Bunka, Adomas Jacovskis, Ewa Polkhe, Solomonas Teitelbaumas, Ilja Bereznickas, Raimondas Savickas, Leo Ray, Dimitrij Gutov, Madara Gulbis, Daiva Kairevičiūtė, Matvei Vaizberg, Algirdas Mikutis, Antanas Vaškys, Mindaugas Šnipas, Tatjana Kazimierėnienė, Aleksandra Jacovskytė, Vladimir Cesler, Pinchas Fišel, Natalija Borisova, Nataša Gerasimenko, Lilia Tatarinova, Juozas Kalinauskas, Aloyzas Janušauskas, Rimas Keturka.
Viršelio nuotr.: Parodos mecenatas ir iniciatorius Daumantas Levas Todesas atidarymo metu apie kiekvieną iš parodos eksponatų turėjo savo pasakojimą. (Kėdainių krašto muziejaus nuotr. / fotografas A. Barzdžius)
