Taupyti priversti žmonės imasi įvairiausių priemonių

Sunkmetis vis labiau varo į kampą – galą su galu sunkiai besuduriantys žmonės taupo kaip tik išmanydami, kartais – net savo sveikatos ar saugumo sąskaita. Specialistai ragina nepamesti sveiko proto, nes beribis taupymas gali atnešti dar didesnių bėdų.

Į aukštumas kopianti infliacija ir kone kasdien didėjančios maisto bei kitokių prekių, taip pat paslaugų kainos nemažą dalį žmonių verčia peržiūrėti savo kasdienius vartojimo įpročius ir kai ko atsisakyti. Pakalbinti kraštiečiai pripažįsta, kad teko imtis pačių įvairiausių taupymo priemonių, pirmiausia atsisakyta ne pirmo būtinumo dalykų.

„Taip anksčiau mėgdavau nuvažiuoti į operą ar kokį teatrą, kartais ir į kokį koncertą, bet šiemet prieš Kalėdas jau nebeteks niekur išvažiuoti, tą malonumą reikės nukelti, nes šventinių renginių kainos yra kosminės. Labai mėgstu ir knygas, bet jas nebūtina pirkti – galima iš bibliotekos pasiimti. Labai dėl to neketinu liūdėti, gal sunkmetis amžinai nesitęs“, – viltingai kalba Eglė.

„Nors aš esu dirbanti pensininkė, vis tiek taupau. Brangesnių dalykų kartais tenka atsisakyti, bet drabužius dar įperku. Kai reikia, ir į kirpyklą nueinu, plaukų nedažau, apkerpa trumpai, tai daug nesumoku. Neseniai buvau ir į Birštono sanatoriją nuvykusi – dviem dienoms už 90 eurų. Anksčiau iš Kėdainių į sanatorijas ar į kokius renginius pilni autobusai važiuodavo, dabar jau taip nėra. Jaučiasi, kad žmonės taupo ir apriboja savo poreikius“, – sako Zina.

„Man bendradarbė patarė vaistus pirkti elektroniniu būdu, ir tikrai, taip pirkti yra kur kas pigiau nei pačioje vaistinėje. Kas mėnesį sutaupau ir 20, ir 30 eurų, nes vaistų vartoju nemažai“, – apie surastą išeitį pasakojo Valda.

„Dabar dažnai nei masažais pasilepinsi, nei su draugėmis po restoranus palakstysi. Jei sugalvojam kur nors toliau pakeliauti, kooperuojamės, bandome važiuoti vienu automobiliu. Labai neįprasta, bet ką darysi, algų dvigubai juk niekas nekelia“, – guodžiasi Austėja.

Atsisako ir grožio paslaugų

Individualia veikla užsiimanti kosmetikė Ligita pasakojo, kad klienčių gretos praretėjo, ir paslaugų užsisakoma mažiau.

„Anksčiau moterys dažnai ateidavo ir manikiūro, ir pedikiūro pasidaryti, ir antakių pasidažyti. O dabar pedikiūro dažniausiai atsisako, antakius irgi rečiau dažo. Tampa vis sunkiau išlaikyti savo verslą, klienčių ieškau ir per socialinius tinklus, ir per visus pažįstamus“, – tvirtina Ligita.

Paklausta, kaip sekasi gyvuoti per sunkmetį, kirpėja Sandra rodo tuščią kėdę.

„Matote, laukiu klientų. Jau per karantiną daug kas pasikeitė. Kai kas nusipirko kirpimo mašinėles ir įprato kirptis namuose. Kirpykloje klientų padaugėja, kai žmonės gauna pinigų arba prieš pat šventes. Atrodo, laukia visi paskutinės savaitės, o tada vienu metu sugriūva, net nespėji visų aptarnauti. Dažniausiai ateina nuolatiniai klientai. Vieni vyrai nori kas mėnesį apsikirpti, kiti – rečiau, kai plaukai jau būna gerokai paaugę. Kainų kol kas nedidinau, vyriškas kirpimas kainuoja nuo 5 iki 12 eurų, bet, kaip bus po Naujųjų, dar nežinau. Jei žymiai kils visi mokesčiai, tai ir mes savo paslaugas turėsim branginti“, – sako kirpėja Sandra Žukauskienė.

„Būna, kad moterys nusiperka dažų ir bando pačios dažyti plaukus namuose, bet kartais po tokių eksperimentų plaukai nudega arba nusidažo margai, tada vėl ateina pas mus, prašo padėti“, – apie dažnokai pasitaikančias situacijas kalba kirpėja Elena.

Pokyčiai buityje

„Esu girdėjusi tokių absurdiškų taupymo būdų, kad, atrodo, nė nesugalvotum taip. Pavyzdžiui, norėdami mažiau išnaudoti elektros, iš šaldytuvo išsuka lemputę arba prie lango laiko šviestuvus su saulės baterijomis, kad vakare galėtų jais pasišviesti. Ko tik nesugalvoja žmonės. Ačiū Dievui, man dar nėra taip striuka su pinigais. Bet irgi turiu taupyti. Rečiau naudojuosi plaukų džiovintuvu, o skalbyklę nustatau ekonominiu režimu, skalbiu tik tada, kai prisirenka daugiau skalbinių“, – dėsto Jadvyga.

„Aš viena gyvenu, tai per televiziją tik žinias pasižiūriu, namie viena lemputė dega ir šaldytuvas veikia. Daugiau nieko nejungiu. Taupau, nes vaistams kiek reikia pinigų. Nuo Naujųjų pensijos gal kiek pridės, bet tada mažiau už šildymą kompensuos. Sunkiai žmonės dabar išgyvena. Maistas kiek kainuoja“, – guodžiasi lančiūnavietė Stasė.

„Atsisakiau elektrinio virdulio, nes labai daug elektros „ima“. Ir vonioje rečiau maudomės, lendam po dušu. O mano kaimynė tai tebesimaudo vonioje, o tada vandens neišleidžia – neša į tualetą. Va taip žmonės ir gyvena“, – apie įvairius taupymo būdus pasakoja senjorė Teodora.

Kai už lango žiema, norisi šilčiau apsirengti, bet ne visi išgali nusipirkti naujų striukių ar kelnių, tad keliauja į dėvėtų drabužių parduotuves arba neša jau turimus daiktus į siuvyklą persiūti.

„Anksčiau būdavo taip – žmogus pavasarį susitvarko spintą ir atneša visą krūvą drabužių, nesvarbu, nešios ar ne, o dabar jau pagalvoja, ar verta taisyti seną daiktą, ar geriau per išpardavimą nusipirkti naują. Mes savo įkainių nekėlėme, pavyzdžiui, striukei užtrauktuką pakeisti kainuoja 15 eurų (be užtrauktuko), kelnes palenkti nuo 5 iki 7 eurų. Yra klientų, kurie jau daug metų naujus drabužius pas mus siuvasi, ateina ir naujų.

Neretai klientai užplūsta prieš šventes, tarkim, Vėlines ar prieš Kalėdas, kai prasideda vakarėliai, vaikų karnavalai, žmonės apsižiūri, kad reikia kokią suknelę paplatinti ar pasiaurinti, kažką palenkti, perdaryti. Stengiamės darbą atlikti per savaitę, kartais užtrunka kiek ilgiau. Bet jei vaiko striukei užtrauktukas išplyšo, o vaikas turi tik vieną striukę, tai meti viską ir taisai“, – apie darbo kasdienybę pasakoja siuvėjos Erika ir Aušra.

Akcijų medžioklė

Kainos taip sparčiai kyla, kad žmonės yra priversti „medžioti“ nuolaidas. Daugelis ieško, kur galėtų pigiau įsigyti batų, drabužių, elektronikos ar kitokių prekių, vis daugiau asmenų stabteli ir prie nukainotų maisto produktų…

„Gali išgyventi be kelionių, renginių ar kokių brangių šampūnų, bet be maisto – ne. Paskelbia, kur kas pigiau, ir leki. Rytais parduotuvėse randi duonos, sūrio ar kitų produktų su 30 ar net 70 proc. nuolaida. Jei tinka, nusiperki.

Tik labai žeidžia, kad kai kurie prekybininkai yra nesąžiningi. Buvo, parsinešiau nukainotą agurką – taip stipriai buvo įvyniotas į maistinę plėvelę, kad nepajutau, kad jis toks sukiužęs, kad net pirštas lenda. Taip užgavo širdį tas verslininkų godumas, kad tik parduot, kad tik pasipelnyt, nesvarbu, kad tas produktas jau tik į šiukšlių dėžę išmesti tinkamas“, – nelinksma istorija pasidalijo Valerija.

„Matom, kad ir duona, ir kiti produktai žiauriai pabrango, bet perkam, valgyti tai reikia. Kol dar dirbam, išgyvenam“, – sakė Gija.

„Būna, ateina žmonės, prašo 200 ar 300 gramų mėsos arba kokius 2 kepsnelius pasverti, o būna ir tokių, kurie iškart savaitei ar mėnesiui prisiperka. Jei žmonės iš kaimų yra, negali dažnai atvažiuoti“, – kalbėjo Gitana, prekiaujanti šviežia mėsa.

„Kai rengiame draugų vakarėlį, tai dabar jau užsisakom mažiau maisto. Pavyzdžiui, 2 picas valgom trise. Bet taip dar geriau, nepersivalgai, nereikia likučių išmesti, ir pinigų truputį susitaupo, nereikia tėvų dažnai melžti“, – juokiasi moksleivių grupelė.

Neverta taupyti sveikatos ar saugumo sąskaita

Pamatę, kokių taupymo būdų imasi tautiečiai, specialistai griebiasi už galvų, nes taip žmonės gali pakenkti sau ar aplinkiniams. Pavyzdžiui, jei žmogus valgo vienodą menkavertį maistą, jis rizikuoja nualinti savo organizmą, o tada jokie maisto papildai nei gydytojai gali nebepadėti. Sveikatai atstatyti prireiks dar daugiau lėšų, nei buvo sutaupyta, tad medikai ragina bent jau maistui per daug netaupyti.

„Sveikatai galime pakenkti ir mažiau šildydamiesi patalpas. Žmonės taupo, peršąla, o tada turi pirkti brangių vaistų“, – rūpintis sveikata pataria gydytojai.

Aplinkosaugininkai pastebi, kad, išaugus malkų ir kitokio kuro kainoms, žmonės ima deginti visokias atliekas, klijuotą ar dažytą medieną (pvz. langų rėmus), baldus, tokiu būdu į aplinką pasklinda toksiškų medžiagų, o tai vėlgi neigiamai veikia žmonių sveikatą.

Kitų sričių meistrai sako, kad, taupydami pinigus, žmonės nepasirūpina susitvarkyti elektros instaliacijos, vairuotojai važinėja nudėvėtomis padangomis arba atideda būtiną automobilio remontą.

„Remontai brangiai kainuoja, bet rizikuoti saugumu tikrai nereikia, nes gali ir pats užsimušti, ir kitą sužeisti. Jei jau girdi, kad kažkas automobilyje kleba, dunksi, reikėtų iškart sutvarkyti, nes tai prie gero nepriveda. O jei neturi pinigų remontui, geriau jau pasivaikščioti pėsčiomis nei važinėti netvarkingu automobiliu“, – pataria Sigitas.

L. Pranckevičiūtės nuotraukos