Mirė mano senelis. Po jo mirties mano tėvas nespėjo priimti senelio palikimo ir mirė nepraėjus trims mėnesiams nuo senelio mirties. Ar galiu priimti tiek tėvo palikimą, tiek senelio palikimo dalį, kurią turėjo paveldėti tėvas?

Jeigu po senelio mirties nėra suėjęs trijų mėnesių terminas jo palikimui priimti, tuomet vaikaitis gali priimti senelio palikimą atstovavimo teise pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnį. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Paveldėjimas atstovavimo teise galimas tik pagal įstatymą, t. y. jeigu senelis savo turto nepaliko testamentu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.58 straipsnyje yra įtvirtinta paveldėjimo transmisija, kuri reiškia, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą trjų mėnesių terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Toks paveldėjimo būdas galimas paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Pažymėtina, kad mirusio įpėdinio įpėdinių teisė priimti palikimą, t. y. teisė paveldėti transmisijos būdu, yra savarankiška jų teisė, t. y. mirusio įpėdinio įpėdiniai gali tiek priimti mirusio įpėdinio nepriimtą palikimą, tiek tokio palikimo nepriimti, o priimti tik palikėjo paliktą turtą. 

Atsižvelgiant į tai, kad paveldėtojo tėvas mirė nesuėjus trims mėnesiams po senelio mirties, paveldėtojas gali rinktis bet kurį iš šių paveldėjimo būdų, tačiau jeigu senelis būtų palikęs savo turtą mirusiajam tėvui testamentu, paveldėtojas galėtų paveldėti savo senelio turtą tik transmisijos būdu.