Kokiais atvejais yra mokama nedarbingumo išmoka?

Ligos išmoka skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Ligos ir nedarbingumo išmokos tikslas yra kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.

Jeigu asmuo neturi reikiamo draudimo stažo, tačiau yra dirbęs užsienyje, nedarbingumo ir ligos draustumo laikotarpiai bus įskaitomi teritoriniam „Sodros“ padaliniui pateikus prašymą ir draustumą įrodančius dokumentus. Tačiau, apskaičiuojant ligos pašalpos dydį, bus vertinamos tik Lietuvoje gautos pajamos. Ligos išmoka nėra rūšiuojama pagal ligas ir visų susirgimų atvejais yra apskaičiuojama pagal tą pačią tvarką. Jos dydis priklauso nuo asmens gaunamo darbo užmokesčio. Už pirmas dvi ligos dienas pašalpą (80–100 proc.) moka darbdavys, nuo trečiosios – 80 proc. dydžio išmoką moka „Sodra“. Ligos pašalpa negali būti mažesnė ar didesnė nei nustatytos ribos. Minimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos pašalpos dydis – 5,3 Eur, maksimalus – 54,25 (kai mokama 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio), 67,81 Eur (kai mokama 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio). 

Ligos pašalpa mokama tiek laiko, kiek žmogus dėl ligos jį gydančio gydytojo ar gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu yra nedarbingas, t. y. turi nedarbingumo pažymėjimą. Ligos pašalpa mokama iki darbingumo atgavimo ar darbingumo lygio nustatymo dienos, kurį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Donata Slavinskaitė,
teisininkė, advokato padėjėja, mediatorė
Mob. tel: +370 672 26 990,
J. Basanavičiaus g. 47C, LT-57284 Kėdainiai