Rugsėjo 28 d. dalyvaudama Kėdainių apygardos kandidatų į Seimą debatuose Kėdainių arenoje su nuostaba ir liūdesiu klausiausi oponentų nuomonių apie kaimiškąsias vietoves ir kaimo mokyklas. Pavyzdžiui, kad baigusieji studijas ir mokyklas prastais rezultatais turėtų gauti paskyrimus ir vykti dirbti į kaimą. Tarsi kaimas būtų tremtis, kur turi būti siunčiami visi nevykėliai. Aš manau, kad kaimo vietovės turi didelį potencialą, o žmonės čia gali oriai gyventi, dirbti ir užsidirbti.

Lyginti – neteisinga

Nustebino ir kito kandidato mintys, esą kaimo vietovėse esančiose mokyklose nėra galimybių vaikams susitikti su žymiais žmonėmis ir pavėžėjimas iki miesto mokyklos šią problemą išspręstų. Po tokių žodžių jau nebestebina, kodėl viena po kitos uždaromos ar tyliai numarinamos kaimo mokyklos.

Neteisinga lyginti kaimą ir miestą, ypač šiuo laikotarpiu, kai dėl pandemijos buvo pradėtas taikyti nuotolinis mokymasis ir darbas, dar labiau ištrynęs ribas tarp miesto ir kaimo. Daugeliui miesto žmonių gyvenimas kaime tampa patrauklesnis dėl lėtesnio gyvenimo tempo, todėl „nurašyti“ kaimą yra trumparegiškas ir siauras požiūris, neatitinkantis šiandienos aktualijų, kai technologijos ir asmenybės nulemia gyvenimo kaime kokybę.

Kaimas turi potencialą

Nenuvertinkime fakto, kad kaimo vietovėje mūsų rajone gyvena daugiau kaip pusė gyventojų. Tai – kuriantys, dirbantys, bendraujantys ir savo lūkesčius turintys žmonės. Todėl siekiant dar didesnio šių vietovių patrauklumo turi būti sukurta tinkama infrastruktūra, nes jaunų žmonių nepritrauksi be elementarių patogumų, mokyklų, darželių.

Daugeliui atrodo, kad kaime gyvenantis ir ūkininkaujantis žmogus yra savotiškai „nurašytas“ jam primenant, kad jo vieta ūkyje ir Seime vietos yra tik tiems, kurie daug ir gražiai kalba. Ir net nesigilinant į kaimiškų vietovių problemas, geriausiu atveju pasiūlant sunkiai besiverčiantiems žmonėms pašalpas, o ne galimybę užsidirbti ir dirbti. Aš esu tikra, kad kaimo vietovės turi didelį potencialą. Kaime žmonės taip pat gali oriai gyventi, dirbti ir užsidirbti.

Lengviau – susibūrus

Tai pasiekti lengviau susibūrus į bendruomenę, todėl noriu pasidžiaugti neseniai susikūrusia Gineitų kaimo, kuriame gyvenu, bendruomene. Jos vadovė Sandra Dargužienė, būstinė įregistruota jaunojo ūkininko Vytauto Andrišiūno senelių gimtinėje. Bendruomenės tikslas – ne tik ruošti bendrus projektus, bet ir atstovauti savo kaimui siekiant pagerinti buitį. Ateities planuose – kaimo muziejus ir poilsio vieta Camino LITUANO keliu keliaujantiems piligrimams. Susitikimas su šiais žmonėmis praplečia akiratį ir įneša gaivumo.

Kėdainių kraštas garsus savo istorija ir unikaliais išlikusiais gamtos kampeliais, ne vien dirbamais laukais ir pramone. Jau dabar galime džiaugtis tokių žmonių kaip Kristina Sabaliauskaitė, Darius Mažintas, Rūta Meilutytė, Arūnas Gelūnas ir kitų apsilankymu bei dėmesiu mūsų kraštui. Manome, kad tai tik pradžia, ir sieksime, kad žmonėms čia gyventi būtų gera. Ir kad funkcionieriai, svarstant ateities kaimo viziją, nesakytų: „Čia ne pageidavimų koncertas“, „Kėdainiai ne Kaunas“, „nieko negalime pakeisti“, kaip teko išgirsti Kėdainių r. sav. teritorijos Bendrojo plano keitimo konkretizuotų sprendinių viešame svarstyme.

Vilma Živatkauskienė, LR Liberalų sąjūdžio kandidatė į LR Seimą Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 43

Politinė reklama bus apmokėta iš LR Liberalų sąjūdžio rinkiminės sąskaitos. Užs. Nr. 82

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.