„Oktoberfestas“ – ne tik vienas didžiausių, bet ir populiariausių festivalių pasaulyje. Nors šis renginys prasidėjo 1810 m. Miunchene kaip vestuvių šventė, šiandien jis yra tapęs pasauliniu fenomenu, kasmet pritraukiančiu milijonus lankytojų iš visų pasaulio kampelių – 2023 m. „Oktoberfesto“ šventėje apsilankė 7,2 mln. žmonių.
Ši šventė, kurios tradicijos užgimė prieš daugiau nei 200 metų, suteikia unikalią galimybę patirti autentišką Bavarijos kultūrą – nuo tradicinių valgių bei gėrimų iki gyvos muzikos, šokių ir spalvingų paradų. Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpold, kurio protėviai buvo šio festivalio pradininkai, dalijasi 6 faktais apie „Oktoberfestą“.
- „Oktoberfesto“ gėrimai ne visada buvo pilstomi į stiklinius bokalus.
Stikliniai bokalai pradėti naudoti 1892 m. Iki to laiko gėrimai buvo patiekiami akmens masės bokaluose.
„Tradiciniai šventės bokalai buvo gaminami iš akmens, tačiau 1970 m. jie visiškai išnyko. Jų atsisakyta dėl kelių priežasčių: akmens masės bokalai buvo dažnai vagiami šventės dalyvių kaip suvenyrai, taip pat dėl vėliau atsiradusių modernių pilstymo technologijų būdavo nepatogu juos pildyti. Tačiau kai kurie restoranai iki šiol naudoja tradicinius akmens masės bokalus, nes jie ilgiau išlaiko gėrimą šaltą“, – pasakoja Jo Karališkoji Didenybė.
- 1896 m. „Oktoberfesto“ festivalyje dirbo garsus mokslininkas.
Dar vienas mažai kam žinomas faktas – garsus mokslininkas Albertas Einsteinas 1896 m. vienoje festivalio palapinių padėjo įrengti apšvietimą.
Prieš išgarsėdamas, A. Einsteinas dirbo elektriku savo tėvo įkurtoje elektros inžinerijos įmonėje, kuri buvo viena pirmųjų įmonių, atvedusių elektrą į Miuncheno miestą. Tad vienas pirmųjų A. Einsteino darbų buvo būtent Miuncheno „Oktoberfeste“.
- Nors „Oktoberfestas“ neturi nieko bendra su religija…
Kasmet pirmąjį „Oktoberfesto“ ketvirtadienį vienoje festivalio palapinių vyksta mišios.
„Kadangi Bavarija buvo ir yra daugiausia katalikiška šalis, kasmet pirmąjį „Oktoberfesto“ ketvirtadienį vienoje festivalio palapinių vyksta pamaldos.
Jos organizuojamos tam, kad visi darbininkai turėtų galimybę sudalyvauti mišiose, nes sekmadienį jie dirba ir negali apsilankyti bažnyčioje“, – teigia Bavarijos princas.
- Visi festivalio gėrimai atkeliauja tik iš Miuncheno alaus daryklų.
Anot Jo Karališkosios Didenybės, anksčiau festivalio produkcija buvo gabenama iš įvairių Bavarijos vietų, ne tik Miuncheno, o daugiausia iš miestų, esančių prie Izaro upės, nes krovinius patogu gabenti vandeniu.
„Kadangi „Oktoberfestas“ – nacionalinė šventė, iš pradžių nebuvo jokių ribojimų, susijusių su šventinių gėrimų kilmės vieta. Tik po Vokietijos lapkričio revoliucijos 1918 m. atsirado taisyklė, kad visi festivalio gėrimai turi būti gabenami tik iš Miuncheno teritorijoje esančių daryklų, nes miestui tuo metu trūko pinigų.
Atsidėkodami Miuncheno bravorai dvejus metus finansavo „Oktoberfesto“ šventę. Kitoms darykloms, esančioms už Miuncheno miesto ribų, prekiauti savo produkcija šiame festivalyje neleista. Įdomu tai, kad ši tvarka galioja iki šiol“, – pasakoja jis.
- Miunchene iš viso organizuojami du „Oktoberfestai“.
Nors „Oktoberfestas“ – vienas garsiausių festivalių pasaulyje, nedaugelis žino, kad šalia didžiojo festivalio vyksta ir antrasis – „Oide Wiesn“. Bavarijos princas atskleidžia, kad nuo 2010 m. pietinėje Theresienwiese dalyje organizuojama nostalgiška šventė, kurios akcentas – autentiškos Bavarijos tradicijos.
„Į šį festivalį galima patekti sumokėjus nedidelį įėjimo mokestį, tačiau už tai lankytojai gauna galimybę pasinerti į tikrą istorinę atmosferą: klausytis pučiamųjų muzikos, dalyvauti senovinėse pramogose, taip pat aplankyti kas antrus metus čia vykstančią žemės ūkio parodą. Tai puikus pasirinkimas ieškantiems autentiškos patirties, kai pagrindinės gėrimų palapinės perpildytos“, – dalijasi jis.
- Festivalyje iki šiol tęsiama nuo 1811 m. gyvuojanti tradicija.
„Oktoberfestas“ – senas tradicijas turintis festivalis, tačiau, kaip atskleidžia Bavarijos princas, kai kurios jų bėgant metams išnyko, o kitos tęsiamos iki šių dienų.
„Nuo 1918 m. iki Antrojo pasaulinio karo pradžios festivalio žirgų lenktynių finišo tiesės centre stovėjo karališkoji palapinė. Kartu su festivaliu vykdavo ir didelė žemės ūkio paroda, į kurią suvažiuodavo ūkininkai iš visos Bavarijos ir su pasididžiavimu demonstruodavo savo produkciją. Už įvairius laimėjimus ir produktus Bavarijos karalius juos apdovanodavo prizais.
Viena seniausių išlikusių festivalio tradicijų – bavariško šaudymo varžybos, vykstančios jau nuo 1811 m. Vienos varžybos vyksta su šautuvais, kitos – su arbaletais. Varžybos vyksta dviejose palapinėse: „Schützenzelt“ (šaudymas iš šautuvų) ir „Armbrustschützenzelt“ (šaudymas iš arbaletų)“, – pasakoja jis.
Šaltinis: pranešimas žiniasklaidai
