„Via Lietuva“ duomenimis, praėjusiais metais 37 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių šalyje neatitiko dangos būklės indekso reikalavimų. 2022-aisiais šis rodiklis siekė 39 proc., praneša „Via Lietuva” (buvusi LAKD – Lietuvos automobilių kelių direkcija).
Nors, įmonės teigimu, tai rodo, kad dėl efektyvesnio planavimo, praėjusiais metais valstybinės reikšmės kelių tinklo būklė neblogėjo. Vis dėlto, didelė dalis kelių siekia kritinę ribą, todėl nedidinant finansavimo artimiausiais metais kelių infrastruktūrai prognozuojamas kelių būklės blogėjimas.
Bendras, neatitinkančių kokybės kriterijų, valstybinės reikšmės kelių procentas pernai sudarė 37 proc., tai reiškia, jog beveik 4 iš 10 Lietuvos kelių yra blogos būklės.
Iš viso blogos būklės valstybinės reikšmės kelių pernai šalyje buvo daugiau nei 6 tūkst. km.
Kartu su keliais, kurie šiuo metu siekia kritinę ribą ir jų netvarkant šių kelių kokybė ims sparčiai blogėti – valstybinės reikšmės kelių tinkle skaičiuojama netoli 8,5 tūkst. km.
Pagal „Via Lietuva“ skaičiavimus, šiuo metu bendras lėšų poreikis, siekiant sutvarkyti daugiau nei 6 tūkst. km blogos būklės valstybinės reikšmės kelių, yra 5,4 mlrd. eurų.
Norint sutvarkyti ir tuos kelius, kurie šiuo metu yra ties kritine riba (būklė dar patenkinama, tačiau jų netvarkant – keliai ims sparčiai blogėti), bendras lėšų poreikis yra 6,5 mlrd. Eur.
Daugėja blogos būklės tiltų
Blogos būklės tiltų, kurių skaičius nuolat auga ir šiuo metu siekia 109, sutvarkyti iki patenkinamos būklės reiktų dar apie 470 mln. eurų.
Tuo tarpu norint sutvarkyti visus tiltus, kurių būklė jau dabar yra bloga ir tuos, kurie yra teis kritine riba – reikalingos apie 1 mlrd. Eur siekiančios investicijos.
„Via Lietuva“ šiuo metu valdo daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, apie 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių, virš 5 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros.
Lyginant su 5 kartais dydžiu už Lietuvą didesne Lenkija ir ten veikiančia valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą prižiūrinčia organizacija, „Via Lietuva“ valdo 1,2 kartais didesnį kelių infrastruktūros tinką su daugiau nei 4 kartais mažesniu iš valstybės skiriamu finansavimu.
Šaltinis: „Via Lietuva”
(„K. m.” archyvo nuotr.)
