Kėdainių cukraus fabrike, AB ,,Nordic Sugar Kėdainiai“, įsibėgėja cukraus gamybos sezonas. Cukraus gamintojai džiaugiasi geru šiųmečiu cukrinių runkelių derliumi, o tai reiškia – ir būsimais didesniais produkcijos kiekiais. Tačiau įmonės vadovams iškilo naujų iššūkių.
Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) atlikus tyrimus, nustatyta, jog AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ Taršos leidime leistini kvapo emisijos rodikliai viršijami trijuose taršos šaltiniuose. Įmonei surašytas patikrinimo aktas ir duotas nurodymas iki 2025 m. sausio 4 d. pašalinti nustatytus pažeidimus.
Su „Kėdainių muge“ kalbėję AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ generalinė direktorė Eglė Adomavičienė ir fabriko vadovas Arvydas Pretkelis neslepia nuostabos bei susirūpinimo dėl tyrimo rezultatų. Bet galutinių išvadų dar teks palaukti. Įmonės prašymu NVSC pakartos tyrimą, laukiama dar vienos akredituotos laboratorijos iš Latvijos tyrimo.
Per 1 000 tonų cukraus per dieną
Šiuo metu Kėdainių cukraus fabrike jau pagaminta maždaug ketvirtadalis suplanuoto produkcijos kiekio. Planuojama, kad gamyba vyks iki sausio pabaigos.
„Šie metai šiek tiek dosnesni žaliava, cukrinių runkelių derlius, pradiniais vertinimais, šiemet yra didesnis, o runkelių cukringumas yra 1,2 procento aukštesnis nei pernai“, – pasidžiaugė įmonės generalinė direktorė.
AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ gamybos sezono metu pagamina 1 000 t cukraus per dieną. Kasdien į įmonę atvežama 7–8 tūkstančiai tonų runkelių.
Žaliavos tiekėjai – ne tik Kėdainių krašto ūkininkai
Pasak E. Adomavičienės, šiemet cukrinių runkelių supirkimo kaina ūkininkai neturėtų skųstis.
„Supirkimo kaina reflektuoja į cukraus kainą rinkoje. Tuo metu, kai buvo sudaryti kontraktai su žaliavos tiekėjais, cukraus kaina buvo tikrai aukšta, todėl šiais metais supirkimo kainos taip pat yra gan aukštos“, – sakė generalinė direktorė.
Kėdainių krašto ūkininkai, kaip žaliavos tiekėjai, AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ yra svarbūs, tačiau nėra dominuojantys tiekėjai Kėdainių fabrikui. Runkeliai čia atvežami iš visos Lietuvos tradicinių cukrinių runkelių augintojų regionų – Suvalkijos, Panevėžio ir Šiaulių rajonų. Keleri metai fabrikas jau turi keletą žaliavos tiekėjų iš Latvijos.
Rinka – Baltijos šalys
„Mūsų produkcijos pagrindinė rinka yra Lietuva, Latvija ir šiek tiek Estija, – atskleidė E. Adomavičienė. – Maždaug per pusę – maisto pramonės įmonės ir mažmeninė prekyba. Fasuojame cukrų po 1 kg ir patenkiname dalį tų rinkų poreikio. Baltijos rinkoje cukrumi prekiauja ir kiti cukraus gamintojai, matome ir daug atkeliaujančio cukraus iš Ukrainos, Lenkijos, Vokietijos.“
Ar sunku konkuruoti rinkoje su atvežtine produkcija? „Tai nėra kažkas naujo, tokia konkurencija buvo visą laiką, – sako AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ generalinė direktorė. – Konkuruojame kokybe, lankstumu, gebėjimu greitai sufasuoti, pristatyti laiku, jei prireikia didelių kiekių. Manome, kad esame geresni nei mūsų konkurentai ne tik kaina.“
Mados cukraus pramonei įtakos nedaro
– Kokią įtaką jūsų verslui turi dabar skleidžiama nuomonė apie neigiamą cukraus poveikį žmogaus organizmui? Ar tai pajuto cukraus pramonė? – klausiame įmonės vadovės.
– Mes matome, kad cukraus suvartojimas labiau koreliuoja su gyventojų skaičiumi, o cukraus suvartojimas nelabai daug kinta.
– Jūs kavą su cukrumi geriate?
– Taip, su cukrumi. Kai žmonės sako, kad nevartoja cukraus vien nedėdami jo į kavą, tai yra saviapgaulė. Nes cukraus gauname iš daug kur kitur, jo yra duonoje, jogurtuose, gėrimuose, padažuose ir kituose gatavuose produktuose.
Mes nesiginčijame su tais sveikatos žinovais, bet sakome, kad svarbiausia yra subalansuotumas visame kame. Aišku, jei yra nesaikingai vartojama cukraus, yra blogai. Bet lygiai tą patį galima pasakyti apie bet ką kita. Svarbiausia juk yra suvartotų kalorijų ir judėjimo jas deginant balansas.
O kadangi mes gaminame cukrų, mes žinome, kad tai yra natūralus produktas, iš tikros daržovės pagamintas, seniai patikrintas ir atpažįstamas organizmo produktas.
– Įdomus yra vienas niuansas, – E. Adomavičienę papildė fabriko vadovas direktorius Arvydas Pretkelis. – Cukrus ir druska yra pagrindiniai natūralūs konservantai. Visa kita – cheminiai konservantai.
Dėmesys darbuotojams ir aplinkai
Kėdainių cukraus fabrikas buvo pastatytas 1969 metais ir paleistas 1971 metais. Fabrikui jau daugiau kaip 50 metų. Šiuo metu fabrike nuolat dirba apie 230 darbuotojų.
Pasak pašnekovų, AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ akcininkai turi modernų požiūrį į cukraus pramonę, rūpinasi, kad fabrikas atsinaujintų ir teikia pirmenybę ne tik našumui, bet ir labai galvoja apie kuo mažesnį poveikį aplinkai.
Fabriko vadovas A. Pretkelis teigė, jog nemažai dėmesio skiriama darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, kad jie darbe jaustųsi šiuolaikiškai, nors amžiumi tai sena įmonė, vietomis aplinka gal ir ne taip naujoviškai atrodo.
„Turime ir senos, ir naujos įrangos, – neslepia fabriko vadovas. – Anksčiau investicijos buvo nukreiptos į pačios gamyklos modernizavimą – modernizuotas runkelių padavimas, nuo 2019 m. turime savo katilinę su minimaliais tam tikrų teršalų išmetimais į aplinką, kūrenamą dujomis ir biodujomis (pačių pasigamintomis). Pernai turėjome investiciją į dujų surinktuvą (surenkamos gamybos proceso metu pasigaminančios dujos, kurias sudegina mūsų katilinė).“
Bekvapės maisto pramonės nėra
Šių dienų aktualija Kėdainiuose – kvapai. NVSC išvadose pateikta, jog kvapo viršijimas iš trijų šaltinių yra nustatytas ir AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ gamykloje. Kaip tie kvapai cukraus gamybos procese susidaro, iš kur jie sklinda? Ar iš viso maisto pramonė gali dirbti be kvapo?
AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ vadovai primena, kad tada, kai buvo pastatytas Kėdainių cukraus fabrikas, didžioji dalis pramonės įmonių buvo statomos už miestų. Nes nuo pat pradžių buvo galvojama, kad maisto pramonė turi organikos kvapą. Laikui bėgant, miestai ir gyvenvietės priartėjo prie jau veikiančių fabrikų.
„Mūsų fabrike yra perdirbami cukriniai runkeliai – organinis daiktas, kuris tiek kaitinamas, tiek kažkur laikomas, skleidžia kvapą. Tas kvapas suintensyvėja tam tikrais periodais, o gamybos metu Kėdainių gyventojai jį turbūt jau atskiria. Visi žinome, kaip kvepia runkelis – kaip sakoma, „šutinami burokai“. Tai yra cukraus fabriko kvapas. Kai kam gal jis primena močiučių kaimą, kai ką jis gal erzina. Bet mums iš tikrųjų yra labai svarbu, kad to kvapo būtų kuo mažiau,“ – neslepia generalinė direktorė.
Gamybos procese virimo būdu iš runkelių išgaunamas cukrus, atsiranda vanduo, kurio dalis yra išgarinama. Garinimo metu uždarose talpose yra garinamas vanduo iš runkelių. To vandens aušinimo metu dalis garų patenka į išorę.
„Tie garai visiškai nėra nuodingi, jie skleidžia organinį kvapą, – tikina fabriko vadovas A. Pretkelis. – Kaip, pavyzdžiui, namie verdant bulves pasklinda kvapas. Sveikatai poveikio jis neturi, tai yra tik pojūtis.“
Runkelių nuoplovų kvapą pavyko sumažinti
„Mūsų tikslas yra mažinti kvapus ir įtaką aplinkai, – sako A. Pretkelis. – Pirmas dalykas, pabaigus gamybą, viskas išplaunama, išvaloma. Taip pat ir teritorija. Kad žiemai viskas liktų kuo švariau. Nes runkelis yra organika ir kad neliktų rūgimo produkto. Porą metų tai sėkmingai darome ir tai turi didelę įtaką kvapų mažinimui.“
Kaip aiškino fabriko vadovas, gamybos metu cukraus fabrike susidaro runkelių plovimo žemės – kas lieka nuo runkelių atvirose tranšėjose. Tarp jų patenka šiek tiek žolių, runkelių gabaliukų ir tas procesas šiek tiek generuoja organikos kvapą. Per metus įvyksta organiniai procesai – viskas išrūgsta ir kvapo nelieka. Tada nuoplovos nusausinamos, paliekama padžiūti, o jau tada vežant į laukus kvapo praktiškai nėra.
Dveji metai jau jaučiama, jog yra efektas. Praėjusią vasarą dėl to gyventojų nusiskundimų fabrikas jau negavo.
„Turime rasti sprendimus, kad galėtume įvykdyti reikalavimus“
Lietuvoje šiuo metu įteisinta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamojoje aplinkoje – aštuoni europiniai kvapo vienetai. Žmogaus uoslė jaučia kvapą jo koncentracijai siekiant nuo vieno kvapo vieneto.
„Stengiamės daryti viską, kad tų kvapų sumažėtų. Tačiau dar negirdėjau cukraus pramonėje metodo, kad būtų visiškai bekvapė gamyba, – sako AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ generalinė direktorė E. Adomavičienė. – Mūsų darbuotojai yra tie patys Kėdainių gyventojai, jie teigia, kad nebėra to kvapo, koks būdavo seniau. Mums jie yra geriausi indikatoriai.“
Įmonės vadovai patikino, jog tų pačių savininkų cukraus fabrikai veikia ir kitose Europos šalyse, gamybos technologija panaši, visur lieka panašūs kvapai.
Paklausti, ar tiesa, jog dabartiniai cukraus fabriko savininkai yra kategoriški prieš „susitarimus“ su institucijomis, įmonės generalinė direktorė E. Adomavičienė patvirtino, kad dar įmonę perėmus pirmiesiems investuotojams iš Danijos, jų pozicija buvo griežta: „Turime įvykdyti visus reikalavimus, o ne bandyti juos apeiti.“
Ir taip iš tikrųjų AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ vyksta. „Tai vakarietiškas požiūris, – sako E. Adomavičienė. – Ir didžioji dauguma mūsų darbuotojų tą situaciją taip mato, nes yra daug geriau eiti miegoti ramia sąžine. Ir aš manau, kad mūsų įmonės ir mūsų darbuotojų vertybės šiuo klausimu sutampa. Pas mus dirba žmonės, kuriems nepriimtinas sukčiavimas.“
