2001 m. spalio 20 d. Kėdainiuose buvusio Kėdainių krašto mu­ziejaus neatpažįstamai rekonstruotose patalpose duris atvėrė Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija.

20-tąjį gimtadienį minintį muziejų drąsiai galima vadinti unikaliu kultūros ir meno židiniu Kėdainiuose, o čia eksponuojamos visame pasaulyje garsių menininkų parodos lankytojams būna tarsi šventė.

Jubiliejaus proga mūsų pokalbis su muziejaus-galerijos direktore Dalia Minkevičiene-Jazdauskiene apie jos tetos menininkės, filantropės Janinos Monkutės-Marks įgyvendintą svajonę ir neįkainojamą dovaną Kėdainiams – šiuolaikišką, gyvybingą ir aktyvų muziejų, dovanotą jos darbų kolekciją, apie čia organizuojamas išskirtines parodas, susitikimus, muziejaus svečius, narių bendruomenę bei norą sulaukti kuo daugiau lankytojų.

Nusprendė savo darbus dovanoti tik Kėdainiams

Priminkite, kokie ryšiai Jus siejo su Janina Monkute-Marks?

– Janiną pirmą kartą pamačiau 1974 metais atvykusią į Vilnių. Tai buvo pirmieji amerikiečių vizitai į Lietuvą, tuomet visi, atvykę iš tos šalies, buvo sekami ir stebimi. Iki to pasimatymo ją pažinojau tik iš laiškų ir nuotraukų. Ji labai norėjo pamatyti visus savo gimines ir Lietuvą. Prisimenu Janiną labai inteligentišką, elegantišką, stilingą, ji man padarė labai didelį įspūdį. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę aš beveik kasmet lankydavausi Amerikoje. Janina buvo menininkė: tapytoja, grafikė ir tekstilininkė. Buvo sukūrusi daug meno kūrinių, jų beveik nepardavinėjo, tik iš pradžių, kol įgavo pripažinimą, todėl savo darbų turėjo labai daug.

Muziejaus įkūrėja Janina Monkutė-Marks vilki savo siūtais tautiniais rūbais (iš kairės), šalia muziejaus direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė.

Kaip Janinai kilo noras ne tik dovanoti savo meno kūrinius, bet ir muziejų įkurti?

– Bendraujant su Janina, jos kalboje vis jautėsi didelė nostalgija Lietuvai, tėvynės ilgesys. Vieną kartą ji man sako: ,,Pasitariau su vyru Ira ir noriu padovanoti didelę dovaną Lietuvai – visus savo meno kūrinius. Dovanosiu tik Kėdainiams“. Nors jos darbų turi Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniuje ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune. Kėdainiai buvo Janinos Monkutės-Marks jaunystės miestas, iš kurio ji emigravo, palikusi savo šeimą: tėvus, seserį ir brolį. Pirma idėja buvo padovanoti savo darbus savivaldybei, ir viskas. Bet jai rūpėjo dar įkurti meno centrą. Prasidėjo apie dvejus metus trukusios, nelabai sėkmingos patalpų paieškos. Mane vis įkalbinėjo, kad eičiau dirbti į muziejų. Aš žadėdavau padėti, bet nedirbti. Man buvo labai baisu, nes nieko toje srityje nežinojau, bet po dvejų metų įkalbinėjimo tapau muziejininke. Aš negalėjau ir neturėjau moralinės teisės atsakyti Janinai, nes visą gyvenimą ji padėjo mano mamai ir mano šeimai, išgyvenant man sunkius gyvenimo etapus.

Mokėsi muziejininkystės meno

Papasakokite, kaip vis tik per trumpą laiką Jums pavyko tapti muziejininke?

– Teko daug skaityti, važiuoti į kursus ir mokytis muziejininkystės meno. Mano devizas: ,,Viskas pasiekiama darbu“ ir aš juo vadovaujuosi iki šiol. Buvo labai sunku, nes toks muziejus, kaip mūsų, buvo vienintelis Lietuvoje, nebuvo iš ko mokytis: pačios autorės padovanoti meno kūriniai, nupirktas pastatas, žemė ir muziejus išlaikomas vienos Marksų šeimos iš JAV. Tuo laiku Kėdainių krašto muziejus kraustėsi į kitas patalpas ir pastatas liko labai apgailėtinos būklės, bet labai gražioje vietoje, su didele erdve ir parku. 2000 m. Janina Monkutė-Marks įsteigė pelno nesiekiančią organizaciją ir, įsigijusi buvusio Kėdainių krašto muziejaus pastatą, įkūrė jame savo vardo muziejų, taip pat buvo nupirkta ir 80 arų žemės aplink muziejų. Taip muziejus ir žemė aplink jį tapo privati valda, nors iki šiol dar atsiranda žmonių, nežinančių, kad tai privatu. Susitvarkėme aplinką, teritorijos ribas apsodinome krūmeliais (nenorėjome apsitverti tvora), suorganizavome porą skulptūrų simpoziumų, pasipuošėme skulptūromis. Parke šalia muziejaus augo labai seni medžiai, dalis jų išliko iki šiol. Muziejaus pastatas turi savo istoriją – jam jau 200 metų, jo savininkai buvo bajorai Kognovickiai.

Kaip sekėsi muziejaus įrengimo darbai, nusipirkus pastatą?

– Nupirkus pastatą, prasidėjo jo rekonstrukcijos bei statybos darbai. Labai norėjosi išsaugoti jo autentiškumą ir išlaikyti senąją dvasią. Iš išorės pastatas beveik nesikeitė, tik atkurti lenkti langai, kokie buvo iš pradžių. Viduje buvo atliekamas remontas, pritaikant salių erdves parodoms eksponuoti. Iš tiesų, prasidėjo mūsų vargeliai. Janina norėjo, kad eksponavimo salės atitiktų pasaulinius reikalavimus, nes jau galvojome apie tarptautines parodas. Tuo laiku nebuvo nei pakabinimo sistemų, nei tinkamų lempų meno kūriniams apšviesti. Viską reikėjo užsakyti iš užsienio: Vokietijos, Čekijos, JAV.

Janinos Monkutės-Marks gobelenų ekspocicija iš kolekcijos ,,Dovana tėviškei“.

Pirmoji paroda ,,Dovana tėviškei“

Kokia buvo pirmoji muziejuje eksponuota paroda?

– Maždaug per metus muziejaus remontas buvo atliktas, labai gerai remonto darbus atliko UAB ,,Laugina“. Tuomet iš Amerikos atplaukė Janinos meno kūriniai: tapyba, grafika ir tekstilė. Jai vadovaujant per abu muziejaus aukštus pradėjome eksponuoti Janinos darbus. Per dvi savaites paroda buvo paruošta. Tai buvo pirmoji jos dovanotų darbų paroda „Dovana tėviškei“. Į atidarymą planavo atvykti apie 80 svečių iš JAV, bet po rugsėjo 11-osios tragedijos iš JAV atvyko tik Janinos sūnūs Paul, Peter, Danny ir Sigi su žmona Liz.

Ar pamenate muziejaus atidarymo dieną?

– 2001 m. spalio 20 d. vyko muziejaus-galerijos atidarymas. Buvo labai gražus šeštadienio vakaras, dalyvavo daug garbingų svečių. Pirmą kartą į Kėdainius atvyko Amerikos ambasadorius Lietuvoje John Tefft ir ponia Mariella Tefft, gausus Seimo narių ir kitų kviestinių svečių būrys. Muziejaus atidarymo dieną Janina sakė: ,,Mano sieloje šiandien – šventė. Mano dovana tėviškei tapo realybe. Grįžau namo, kur tėvų kapai, kur numylėtas Nevėžis, kur mylėta, svajota, padangėm skrajota.“

Kitą dieną muziejus atvėrė duris visiems kėdainiečiams, jų buvo nesuskaičiuojama galybė, kaip Janina sakė, žmonės ,,eina kaip į atlaidus“, ir visi buvo vaišinami.

Surengta daugiau nei 200 parodų

Ar tikėjotės, kad per 20 veiklos metų muziejus sulauks tokio pripažinimo?

– Po šio atidarymo prasidėjo mūsų darbas su parodomis, renginiais ir kita menine veikla. Tikrai nesitikėjome, kad muziejus pasieks tokių meno aukštumų ir mes galėsime jame eksponuoti pasaulinio lygio meno kūrinius, ir taip jau dvidešimt metų. Mūsų noras ir siekis buvo kėdainiečiams ir miesto svečiams parodyti kuo įdomesnius meno kūrinius.

Indrės Stulgaitės Kriukienės ir Remigijaus Kriuko meninio stiklo parodos atidarymas. Sveikina tuometinis rajono meras Saulius Grinkevičius (iš kairės).

Parodos muziejuje organizuojamos pirmame aukšte, jos keičiamos kas šešias savaites. Taigi, per metus galime suorganizuoti 6–7 parodas. Antrojo aukšto vidurinėje salėje veikia pastovi Janinos tapybos Pop Art (populiarus menas) laikotarpio ekspozicija, sulaukianti daug dėmesio. Kitoje salėje taip pat eksponuojami Janinos darbai, keičiant tapybą, grafiką ar tekstilę. Retai, bet būna ir kitų menininkų darbų.

Mūsų muziejaus internetinėje svetainėje 3D formatu virtualiu turu galime pakeliauti po muziejų ir pamatyti Janinos parodą per du aukštus.

Per muziejaus gyvavimo laikotarpį eksponavome 47 Janinos darbų parodas: JAV ambasadoje Lietuvoje, LR Seime, Vilniaus muziejuose, Kauno nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Estijoje, JAV ir t. t.

Mūsų muziejuje eksponuotos 158 profesionalaus meno parodos, iš parengtų projektų ir parodų kitose erdvėse jų organizuota daugiau nei 200.

Surengti 69 edukacinės veiklos renginiai, neskaitant kultūros paso, kurio veikla apima visas Lietuvos mokyklas. Muziejuje įvyko 5 kūrybinės vaikų stovyklos, organizavome 3 plenerus ir 3 simpoziumus. Taigi, per savo darbo dvidešimtmetį turėjome 314 parodų bei kitų veiklų, neskaitant masinių renginių.

Jūsų muziejus bene vienintelis Kėdainiuose pirmasis pradėjęs aktyviai dalyvauti Europos muziejų nakties renginiuose?

– Tarptautinės muziejų dienos proga rengiamos Europos muziejų naktys – tai labai išskirtinis renginys. Jau 15 metų kasmet mūsų muziejuje rengiamos Europos muziejų naktys su daugybe edukacinių užsiėmimų, dirbtuvėlių, muzikinių ir meninių akcentų. Šiam renginiui pradėdavome ruoštis daugiau nei prieš porą mėnesių su mūsų savanoriais, kuriems esame labai dėkingi. Renginyje dalyvaudavo apie 500–600 lankytojų ir jie visi turėdavo ką veikti.

Knygos apie muziejų rankraštis laukia geresnių laikų

Paminėjote savanorius, koks jų indėlis muziejui? Turite nemažą muziejaus narių bendruomenę Kėdainiuose bei Čikagoje. Kokias išskirtines sąlygas turi muziejaus nariai?

– Muziejui pradėjus veiklą, subūrėme savanorių grupę, tuo laiku tai buvo naujovė. Savanorių turėjome nemažai, bet jie keitėsi, ne vienas iš jų pasirinko gyvenimo kelią, susietą su menu. Be jų pagalbos negalėtume suorganizuoti nė vienos Europos muziejų nakties, vaikų vasaros stovyklos ir daugelio kitų renginių. Daug metų savanoriavo Austė Raicevičiūtė ir kt. Iš dabartinių jau kelinti metai: Urtė Hofmanaitė, Liepa Barkauskaitė, Ula Jaugelavičiūtė ir t. t.

Galite pasidžiaugti dar vienu faktu, apie kurį žino ne visi.

– Dailėtyrininkas Jonas Jucevičius apie muziejų ir jo veiklą parašė knygą – jam turėjome pateikti visus tikslius duomenis ir faktus apie muziejų nuo pat jo įkūrimo. Mes renkame ir saugome visus straipsnius, kuriuose rašoma apie mus. Knygos rankraštis yra surinktas kompiuteriu ir saugomas muziejuje neredaguotas. Laukiame geresnių laikų, kada galėsime išleisti. Knyga vadinsis ,,Janina Monkutė-Marks ir jos muziejus-galerija“.

Išvardinkite, kokie garbingiausi svečiai yra lankęsi jūsų muziejuje?

– Per visą muziejaus gyvavimo laikotarpį priėmėme daug garbingų svečių. Norėčiau paminėti, kad muziejaus garbės direktorė yra Alma Adamkienė ir jie su vyru Valdu Adamkumi ne kartą yra buvę pas mus svečiuose. Sulaukdavome daug Seimo narių, politikų, žymių menininkų.

Muziejuje ne po vieną kartą lankėsi beveik visi JAV ambasadoriai Lietuvoje, išskyrus dabartinį. 2020 m. rengiant vieną parodą iš JAV, buvo suplanuotas kultūros atašė iš JAV ambasados Lietuvoje bei JAV ambasadoriaus susitikimas muziejuje. Pastarasis turėjo atidaryti parodą, bet, deja, prasidėjusi pandemija stipriai pakeitė mūsų visų gyvenimą.

Kaip koronaviruso pandemija paveikė muziejaus veiklą?

– COVID-19 pandemija taip pat paveikė ir mūsų muziejų, buvome priversti sustabdyti muziejaus veiklą apie tris mėnesius, parodas atidarydavome be lankytojų, bet ne tai blogiausia. Blogiausia, jei griežti apribojimai būtų užsitęsę dar ilgiau, žmonės atprastų lankytis muziejuose, prarastume kontaktą su jais.

Kartais prireikia ir dvejų metų

Parodų lankytojai dažnai mato tik rezultatą, o kiek laiko iš tikrųjų trunka surengti parodą?

– Organizuojant parodas visada iškyla įvairių klausimų ir problemų, su kuriomis per tiek metų išmokome susitvarkyti. Mūsų planai būna sudaryti dvejiems metams į priekį. Muziejuje dažniau organizuojamos tarptautinės parodos. Tokių renginių organizavimas prasideda nuo susirašinėjimo su menininkais, aptariame, kokius darbus ir kiek jų eksponuosime. Toliau aptariamos visos sąlygos ir punktai, susiję su paroda nuo plakatų dizaino iki eksponatų atvežimo ir t. t. Tokias parodas organizuojant nuo pirmo laiško iki atidarymo užtrunka iki dvejų metų. Su parodomis iš Lietuvos viskas vyksta daug greičiau ir lengviau. O lankytojas, atėjęs į parodos atidarymą, mato tik rezultatą.

Ar yra buvę kokių netikėtumų, eksponuojant parodas?

– Taip, buvo visokių netikėtų dalykų. Prisimenu, organizavome Jon Eric Riis, vieno Janinos draugo iš Čikagos (teko su juo susipažinti viešint pas tetą), parodą. Viskas buvo aptarta iki smulkmenų, bet aš nežinojau, kad jo darbų kainos siekia šimtus tūkstančių dolerių. Amerikos ambasada apmokėjo už darbų atsiuntimą ir draudimą. Su eksponatais gavau dokumentus ir pamačiau kainas, už kiek šimtų tūkstančių dolerių tuomet muziejuje buvo meno kūrinių. Tokio jausmo niekam nelinkėčiau. O darbų daug, ir visi jie buvo eksponuojami trijose pirmo aukšto salėse. Viskas baigėsi laimingai ir meno kūriniai sėkmingai iškeliavo atgal į JAV.

Garsūs menininkai muziejų susiranda ir patys

Kaip Jums pavyksta prisikviesti eksponuoti savo darbus žymiausius Lietuvos ir užsienio menininkus?

– Prieš daug metų teko garbė susipažinti su garsia japonų kuratore Kakuko Isshi, kuri lankėsi pas mus muziejuje, nuo to laiko prasidėjo mūsų draugystė. Ji organizuoja pasaulinio lygio parodas ,,Azija–Europa“, mes jau dalyvavome keliose parodose. Į šią parodą atrenkami darbai Europoje (kuratorė atsakinga už darbus iš Europos) ir iš Azijos šalių. Tos parodos atidarymai būna keliose šalyse – Vokietijoje, Danijoje ir Lietuvoje, mūsų muziejuje, o po to grįžta pas menininkus. Mes laimingi, nes daug meno kūrinių po parodos autoriai dovanoja muziejui. Paroda ,,Azija–Europa 4“ buvo iš 18 pasaulio šalių. Pasibaigus parodai autoriai mums padovanojo 10 meno kūrinių.

Tarptautinė keliaujanti tekstilės meno paroda AZIJA-EUROPA 4.

Kadangi jau daug kartų esame dalyvavę tarptautinėse parodose ir esame pripažinti, tai mus jau patys garsūs menininkai susiranda ir siūlo savo darbų parodas.

Sunku atsakyti, iš kokių šalių dar neeksponavome darbų. Buvo ir iš Naujosios Zelandijos, bet iš Australijos dar ne.

Kokią muziejaus viziją turėjo Janina Monkutė-Marks, ar manote, jog jos lūkesčiai išsipildė?

– Janina – lietuvė išeivė, menininkė, filantropė – pristatė naują, aktyvų, gyvybingą, kuriantį muziejų, kuris pakeičia muziejaus sąvoką. Jos lūkesčiai ir vizija tikrai išsipildė su kaupu, mes ir toliau puoselėsime jos kilnų tikslą ir siekį būti meno kultūros nešėja.

Gausus muziejaus saugyklos fondas

Kokių darbų turite muziejaus saugykloje?

– Muziejus labai turtingas meno kūrinių, saugomų fonduose. Vien Janinos tapybos, grafikos, tekstilės ir siuvinėjimo darbų yra 149. Saugoma ir kasmet dalimis eksponuojama Janinos surinkta liaudies meno darbų kolekcija iš kelių pasaulio šalių – Amerikos indėnų, Australijos aborigenų ir t. t., iš viso 45 darbai. Iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių yra dovanoti 223 darbai.

2010 m. lapkričio 28 d. netekome J. Monkutės-Marks. Ar po jos mirties pasikeitė muziejaus veikla?

– Beveik prieš dešimtį metų netekome Janinos, bet jos atminimas saugomas ir dabar, tęsiant pradėtus jos darbus muziejuje, einant jos nutiestu keliu į meno pasaulį ir jo pažinimą. Ir toliau Marksų šeima, jos sūnūs remia muziejų morališkai ir materialiai. Nuolat vyksta pasitarimai dėl muziejaus veiklos ir darbo.

Muziejų išlaiko Marksų šeima

Turite nemažą muziejaus narių bendruomenę Kėdainiuose bei Čikagoje. Kaip nariai prisideda prie muziejaus klestėjimo?

– Atidarius muziejų, Janinai kilo idėja pagal amerikietišką modelį įsteigti muziejaus narystę. Siekiant suburti Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos draugų ir rėmėjų ratą, ji ir buvo įsteigta. Narystė yra įvairių kategorijų – skiriasi aukojamų pinigų suma: narystė, šeimos-garbės narystė, rėmėjas, mecenatas ir didysis mecenatas. Narystę Lietuvoje turi tik mūsų muziejus. Lietuvoje turime apie 80 narių (buvo ir daugiau), o JAV yra apie 100 narių (buvo per 120). Nors kai kurių kategorijų sumos yra simbolinės, bet mes siekiame suburti draugų ratą, be to, ir kiekvienas euras mums yra labai svarbus.

2014 m. J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė tapo Kėdainių krašto kultūros premijos laureate. Nuotraukoje su vyru Ričardu ir sūnaus Ramūno šeima.

Visi muziejaus nariai gauna kvietimus į parodos atidarymus ir renginius. Kiekvienais metais organizuojame narių ataskaitinius susirinkimus, kur pristatome paramos ataskaitas, kultūrines ataskaitas, būna įdomus vakaras su kultūrine ir edukacine programa.

Ar turite mecenatų, kurių parama muziejui yra įspūdinga?

– Tik atidarius muziejų, pirmasis didysis mecenatas buvo Saulius Grinkevičius, paaukojęs muziejui 1000 litų. Pirmieji nariai, išlikę iki šiol, yra Zita Beliauskienė, Jonas Jucevičius ir daug kitų, tęsiančių narystę jau daugelį metų.

Gaila, kad kėdainiečiai verslininkai dar mažai remia tokius objektus kaip muziejai. Deja, visa našta ir toliau tenka Marksų šeimai.

Ko muziejui palinkėtumėte 20-tojo gimtadienio proga?

– Labai sunku prognozuoti, kas bus po 20 metų, gyvename tokiu sudėtingu laikotarpiu, kad nenuspėjama, kas bus po vienų ar dvejų metų.

Didžiausia padėka už nuolatinę paramą Kėdainių rajono savivaldybei. Dėkojame visiems merams, kada besikreiptume, visada gaudavome pagalbos. Dėkojame, kad Kėdainių rajono taryba kiek­vienais metais mus atleidžia nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Dėkojame JAV ambasadai Lietuvoje, muziejaus nariams, savanoriams bei visiems geradariams, padedantiems muziejui.

Atskira padėka rajono žiniasklaidai: kabelinei televizijai ,,Balticum“, laikraščiams ,,Kėdainių mugė“ ir ,,Rinkos aikštė“ už nuolatinę mūsų muziejaus reklamą, palaikymą ir jo populiarinimą Kėdainiuose.

Labai sunku kažką palinkėti muziejui gimtadienio proga. Norėtume kuo įdomesnių parodų ir renginių, kuo daugiau lankytojų ir narių, kad muziejus būtų visų mėgstamas ir lankomas. Visų Jūsų dėka muziejus tikrai gyvuos.


Apdovanojimai ir įvertinimai

2004 m.

Kėdainių bendruomenė Janinos Monkutės-Marks muziejų-galeriją išrinko pačia lankomiausia vieta Kėdainių rajone, šia proga muziejaus savininkei buvo įteiktas apdovanojimas už nuopelnus kultūros srityje. 2004 metų pabaigoje Janina Monkutė-Marks tapo 17-ąja Kėdainių krašto kultūros premijos laureate. Gautą premiją Janina paskyrė vasarą vyksiančiam akmens skulptūrų simpoziumui „Skulptūros ir medžio ryšys“.

2007 m.

Rugpjūčio 12 dieną Janinai Monkutei-Marks suteiktas Kėdainių krašto garbės pilietės vardas. Šį titulą išeivijos menininkė pelnė už ypatingą indėlį į Kėdainių rajono ir visos Lietuvos kultūrinį gyvenimą, profesionalaus meno puoselėjimą, švietėjišką veiklą, nuolatinį dėmesį kėdainiečiams ir bendruomenės stiprinimą bei Lietuvos vardo garsinimą visame pasaulyje.

2010 m., 2011 m., 2012 m.

Kėdainių rajono savivaldybės rengtame konkurse ,,Gražiausiai tvarkoma aplinka“ pelnė apdovanojimą.

2014 m.

J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė tapo Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė. 2014 m. gruodžio 18 d. premijos įteikimas ir šventiniai sveikinimai vyko Kėdainių daugiakultūriame centre.

2017 m.

Kėdainių kultūros centre buvo apdovanoti Kėdainių rajono savivaldybės konkurso „Kultūros versmė“ laureatai. Buvo nuspręsta, kad vertingiausias 2016 metų įvykis buvo Tarptautinė miniatiūrų paroda „Kas yra pluoštai?“, organizuota Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje.

2018 m.

Rugsėjo 7 d. 646-tojo Kėdainių miesto gimtadienio renginių metu buvo pagerbti Kėdainių kraštą anksčiau garsinę ir dabar garsinantys Garbės piliečiai, kuriems iškilmingos ceremonijos metu rajono meras Saulius Grinkevičius įteikė aukso garbės ženklus „Už nuopelnus Kėdainių kraštui“. Aukso garbės ženklas „Už nuopelnus Kėdainių kraštui“ įteiktas ir tapytojai, tekstilininkei grafikei Janinai Monkutei-Marks.

Kėdainių krašto kultūros premijos laureatėms Janinai Monkutei-Marks ir muziejaus direktorei Daliai Minkevičienei-Jazdauskienei gruodžio 20-osios vakarą Kėdainių rotušėje įteikti Kėdainių rajono savivaldybės sidabro ženklai „Už nuopelnus“.

2019 m.

Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos kuratorė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė Kėdainių rajono savivaldybės konkurse „Kultūros versmė“ laimėjo Metų kultūros darbuotojo nominaciją.

Liepos mėnesį Janinos Monkutės-Marks muziejus gavo padėką iš LR Prezidento Gitano Nausėdos už bendradarbiavimą ruošiant inauguracijos programą.

J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos archyvo nuotraukos

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.