Žmogus, pasiryžęs pakeisti savo gyvenimą žygiu per Europą. Taip bičiuliai sako apie Šiauliuose gyvenantį Genadijų. 34 metų vyras pasiryžęs pėsčio­mis nueiti 5 tūkst. kilometrų, iš kurių jau sėkmingai įveikta 417 kilometrų – nuo Šiaulių iki Lenkijos pasienio.

Gyvenimas dideliame mieste turi savo kainą

Genadijus į Lietuvą iš Rusijos atvyko 1999 metais. Po mokyklos baigimo jis dešimt metų sėkmingai dirbo „Lietuvos geležinkeliuose“ – pradėjo nuo kelio darbininko ir kilo karjeros laiptais iki vyriausiojo traukinio mašinisto. Genadijus sako, kad jis turi dvi tėvynes: Lietuvą ir Rusiją.

Pirmą kartą piligriminį kelią Genadijus išbandė 2017 metais.
(„Camino Lituano“archyvo nuotraukos)

„Gyvendamas Lietuvoje vis pagalvodavau, kad būtų labai įdomu pabandyti grįžti į Rusiją ir pagyventi ten. Pasitaikius progai taip ir padariau – palikau gerai apmokamą darbą, pažįstamą aplinką ir išvykau į Maskvą. Ten gyvenau ir dirbau septynerius metus“, – apie save pasakojo Genadijus.

Tačiau gyvenimas dideliame mieste turi savo kainą: sudėtinga planuotis dienotvarkę, maistą, o laikas sprogsta begaliniuose kamščiuose ir eilėse.

Genadijus niekada nebuvo labai sportiškas, tačiau gyvenimas megapolyje jį gerokai išmušė iš vėžių: svoris nuolat augo, o laikytis režimo nepavykdavo: „Be to, per pandemiją sumažėjo darbo, taip pat – ir atlyginimas.“

Dienotvarkės nebuvimas, netaisyklinga mityba netruko parodyti savo kainą – Genadijaus svoris pasiekė 155 kilogramus.

„Tada supratau, kad gyvenimas atvedė į aklavietę“, – prisipažįsta Genadijus.

Pirmasis bandymas nebuvo sėkmingas

Pirmą kartą piligriminį kelią Genadijus išbandė 2017 metais – norėjo trumpam prisijungti prie „Camino de Norte“ einančio draugo. Tačiau dėl netinkamo pasiruošimo ir fizinės formos šis bandymas baigėsi visišku fiasko – sudėtingais „Camino de Norte“ keliais jam nepavykdavo net įveikti atstumo tarp nakvynių vietų.

Specialiai ilgiems žygiams pritaikytą vežimėlį pavyko rasti ir užsisakyti iš Olandijos gamintojų.

„Todėl nutraukiau kelionę po dviejų dienų ėjimo. Tačiau mintis ir noras įveikti „Camino taip ir liko mintyse. O ir draugas vis klausdavo: Na ką, jau laikas? Taip po truputį, kalbėdamas ir fantazuodamas, prisijaukinau šią mintį. Prasidėjus pandemijai grįžau į Lietuvą ir pagalvojau, kad arba dabar, arba niekada“, – pasakojo Genadijus.

Liko klausimas ‒ piligriminių kelių yra daug, tad kuriuo eiti? Apsispręsti padėjo Genadijaus draugas, įkalbėjęs pasirinkti visą tradicinį piligriminį maršrutą: nuo savo namų iki Santjago de Kompostelos Ispanijoje.

Kelionei teko ruoštis

Kelionei, žinoma, teko ruoštis ir atlikti visus namų darbus. Likus keturiems mėnesiams iki starto jis pradėjo eiti. Iš pradžių Genadijui pavykdavo nueiti vos du kilometrus, vėliau – penkis, aštuonis, dešimt.

Piligriminis Šv. Jokūbo kelias „Camino Lituano“ yra „European Ramblers Association“ (ERA) narys.

„Galiausiai kovo mėnesį per dieną jau nueidavau 25 kilometrus. Teko koreguoti ir mitybos įpročius: atsisakyti miltinių patiekalų, saldumynų, greito maisto bei griežtai apriboti alkoholio vartojimą“, – pasakojo į piligriminį kelią išsiruošęs Genadijus.

„Per daug apie nieką negalvoju. Šiuo metu turiu naują iššūkį – išmokti būti su savimi.“

Kol vyras ruošėsi kelionei fiziškai ir morališkai, likę komandos nariai – draugas ir jo žmona – analizavo maršrutą, planavo reikiamą įrangą bei aprangą, kalbėjosi su potencialiais rėmėjais.

Tiesa, nors draugai besąlygiškai jį palaikė, pradžioje būta ir atsargaus žvilgsnio – ar pavyks, ar įveiks? Tačiau Genadijaus noras ir motyvacija buvo tokie, kad abejonių dėl jo pasiryžimo neliko.

Pirmasis klausimas – kaip Genadijaus kelių sąnariai atlaikys ne tik jo svorį, bet ir kuprinę? Tad ieškant galimų sprendimų buvo nutarta, kad jis eis su vežimėliu. Specialiai ilgiems žygiams pritaikytą vežimėlį pavyko rasti ir užsisakyti iš Olandijos gamintojų.

Taip ankstyvą pavasarį prasidėjo Genadijaus kelias.

Iš karto kelias vedė „Camino Lituano“ piligriminiu keliu. Šiuo metu Genadijus jau Lenkijoje ir toliau eis „Camino Polaco“. Savo kelio įspūdžiais jis dalijasi socialiniame tinkle.

„Dienos mintis: Einant pėsčiomis gamta gražesnė.“

Per dieną Genadijus nueina vidutiniškai 15–28 kilometrus. Išbandymu buvo ir oras, kai vieną rytą vietoje pavasario saulės iš ryto pasitiko sniegas.
Viename etape teko daryti ir kelių dienų pertrauką ir taip atgauti jėgas.

Genadijus – apie kelią

Apie trumpesnių kelių ieškojimą. „Jei kelias yra „Google maps“, nebūtinai jis yra iš tikrųjų, o „Google maps“ keliai nebūtinai tinka pėstiesiems. Šią taisyklę išmokau ir noriu perduoti kitiems piligrimams. Ieškant trumpesnio kelio tai būtina turėti galvoje, nes kartais kelias gali net pailgėti.“
Apie orą. „Tokį šaltą pavasarį mintis, jog keliauji į Ispaniją, – šildo.“

Kelias tapo reiškiniu, prie kurio jungiasi vis daugiau jame esančių bendruomenių, tampančių Kelio kūrėjais.

Apie nuovargį. „Kojos vis mažiau jaučia atstumą. Pirmomis dienomis buvo sunkoka įveikti atstumą tarp „Camino Lituano“ nakvynės vietų, buvo minčių net palapinę statyti. Tačiau praėjus didžiąją Lietuvos dalį kojų nuovargis dingo, dabar galiu nueiti tiek, kiek reikia.“

Apie gamtą. „Dienos mintis: einant pėsčiomis gamta gražesnė. Atrodo paprasta, tačiau einant pėsčiomis viską matai iš kitos perspektyvos, kitu kampu. Taigi, pamatai ir daug naujo.“

Apie vienatvę. „Per daug apie nieką negalvoju. Šiuo metu turiu naują iššūkį – išmokti būti su savimi. Iš pradžių kelyje negali atsipalaiduoti, galvoji apie viską, ką palikai: nebaigtus darbus, namus ir visus nereikšmingus dalykus. Taip pat norisi palaikyti bendravimą su visais: draugais, bendradarbiais, kaimynais. Vėliau nurimsti, mintyse lieka tik tai, kas svarbiausia, o ryšį palaikai tik su artimiausiais.“

Apie kelionės tikslus. „Vienas iš šios kelionės svarbių tikslų – atsikratyti ydingo telefono naršymo įpročio ir pradėti skaityti. Gėda prisipažinti, bet nuo mokyklos neskaičiau knygų. Nei vienos. Pasiteisinimo tam neturiu, tai apsileidimas. Tad į kelionę įsidėjau dvi E. M. Remarko knygas, o vėliau ketinu savo kelionės skaityklėlę papildyti kitomis knygomis, turiu sąrašą. Perskaitytas knygas paliksiu nakvynių vietose, gal pravers kitiems keliautojams.“

Pirmomis dienomis buvo sunkoka įveikti atstumą tarp „Camino Lituano“ nakvynės vietų, buvo minčių net palapinę statyti.

Apie svečias šalis. „Kol kas tik pirma diena, bet jau pastebėjau, kad labai jaučiasi pokytis, kai pėsčiomis kerti Lietuvos – Lenkijos sieną. Supranti, kad esi kitur: reljefas, architektūra, gamta, atrodo, kad net oras. Labai jaučiasi.“

Apie „Camino Lituano“

„Camino Lituano“ – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų kelias Lietuvoje, besidriekiantis nuo Žagarės iki Seinų Lenkijoje.

Piligriminis Šv. Jokūbo kelias „Camino Lituano“ yra „European Ramblers Association“ (ERA) narys. ERA – ilgų distancijų pėsčiomis maršrutų tinklas, skatinantis vaikščiojimą, žygius, taip pat tinklas rūpinasi Europos kultūros paveldo apsauga ir plėtra.

„Camino Lituano“ nėra tik šv. Jokūbo simboliu – kriauklėmis – sužymėtos kelio atkarpos nuo taško A į tašką B. Kelias tapo reiškiniu, prie kurio jungiasi vis daugiau jame esančių bendruomenių, tampančių Kelio kūrėjais.
2020 metais kartu su savivaldybėmis, pro kurias eina „Camino Lituano“, pradėtas stacionarus kelio žymėjimas. „Camino Lituano“ plečiasi ir toliau – atsiranda naujos jo atšakos, įsijungiančios į pagrindinio kelio kamieną. Žygiuojantieji šiais metais galės eiti Biržų–Pakruojo etapu, taip pat nuo Telšių iki Pakruojo, o kitais metais – nuo Klaipėdos iki Pakruojo per Šiaulius, aplankydami Kryžių kalną.

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.