Search
Pradžia

UAB „Inovatyvių procesų sprendimai” (dirbkblaivus.lt) direktorius Darius Didžgalvis teigia, kad Lietuvoje 2022 – 2023 metų pradžios duomenimis, kasdieną į darbą neblaivus ateina apie 10448 darbuotojų.

Tuo metu narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorė Gražina Belian teigia, kad išplitęs vartojimas turi pastebimą poveikį darbo efektyvumui ir išgeriančių kolegų gerbūviui.

„Anot D. Didžgalvio, pateiktų duomenų, neblaivumo lygis kasdien įprastai siekia nuo 0,10 iki 0,27 proc. visų darbuotojų, bet jeigu įmonės netikrina blaivumo, gali siekti ir 0.8 proc.

„Kai darėme tyrimus, pasirodė pakankamai maži, bet paslėptai grėsmingi skaičiai. Jeigu įmonės nesitikrina blaivumo, tai ateina 0,8 proc. neblaivių į darbą. Ir jeigu išversime Lietuvos bendru masteliu, tai ateina 10 tūkst. neblaivių darbuotojų. Tai statistika nėra tokia maža ir nekalta į kurią nereikėtų kreipti dėmesio“, – pirmadienį spaudos konferencijoje

,,Darbuotojų blaivumas darbo vietoje: naujausi duomenys ir įžvalgos“ teigė D. Didžgalvis.

„Dabartinė statistika rodo, kad paskutinius 9-10 mėn. situacija yra stabili, bet reikia neapsigauti, kadangi yra du sisteminiai faktoriai – 2022 metais dar turėjome išėjimo iš pandemijos kritimą, kadangi pandemijos metu buvo daugiau ir šią statistiką įtakoja vasarų periodai, kurie skatina pakilimą. Ir visa tai rodo, kad dirbti reikia“, – pridūrė jis.

Anot jo, pagal į darbą neblaiviai atėjusių darbuotojų skaičių, pirmadienis yra neblaiviausia diena, bet pagal neblaivių darbuotojų proporcija jai prilygsta savaitgaliai, šiomis dienomis neblaivių dirbančiųjų procentas priartėja prie 0.25 proc.

Tuo metu blaiviausios savaitės darbo dienos, tai trečiadienis ir ketvirtadienis, kai tokių asmenų proporcija nukrenta žemiau 0,15 proc. ir priartėja prie 0,10 proc.

„Pirmadienis yra neblaiviausia diena, pagal absoliutų skaičių, nes daugiausiai dirbančių žmonių. Bet statistika rodo, kad pakankamai raudonos dienos yra šeštadienis ir sekmadienis, turbūt nes daugeliui dirbančių tokiais laikais sunkiau atsispirti ir yra daug mažiau kontrolės darbo vietoje dėl mažesnio darbuotojų kiekio, tad gal baimių yra mažiau ir tai pakelia šias dienas iki pirmadienio lygio.

Trečiadienis ir ketvirtadienis yra blaiviausios dienos, o jau penktadienis krypsta link neblaivumo augimo“, – aiškino D. Didžgalvis.

Tuo metu, pasak jo, neblaiviausi yra žemės ūkio ir miškininkystė bei paslaugų ir komunalinis sektoriai – 0,2 proc. neblaivių darbuotojų, kur sudėtingos darbo sąlygos.

O mažiausiai su problema susiduriantys sektoriai, jo teigimu, tai per 3 metus didelį progresą atlikęs statybų sektorius – 0,13 proc. ir transporto sektorius – 0,1 proc.

„Neblaiviausi sektoriai yra žemės ūkis ir miškininkystė, kur sunkios darbo sąlygos, vasaros karštos ir žiemos šaltos. Kitas artimas sektorius yra komunalinis, kur darbas yra sudėtingas ir personalas yra šiek tiek kitokio tipo ir jis yra praktiškai beveik lygus žemės ūkio sektoriui, apie 0.2 proc. per dieną.

Prieš 3 metus statybos sektorius buvo ypač arti, bet šiandieną yra sektorius padaręs didžiausią progresą ir einant to gėrio keliu. Ir tai įvyko dėl paprastų įvairiausių priemonių, kurių ėmėsi iš valstybės ir įmonių pusių ir buvo labai daug padaryta įvedant blaivumo patikras. Sumažėjo beveik 2 kartus ir yra labai arti lyderiaujančio transporto sektoriaus“, – komentavo jis.

Pateiktais duomenimis statybos sektorius, buvęs neblaiviausiu, dabar lygiuojasi į transportą – bendras atvejų skaičius čia sumažėjo daugiau negu dvigubai, nuo 0,29 proc. iki 0,13 proc.

G. Belian: 19 proc. darbuotojų bent kartą gyvenime teko dirbti daugiau dėl geriančių kolegų

G. Belian teigia, kad alkoholį darbovietėse vartoja darbingiausia visuomenės grupė, nuo 25 iki 59 metų asmenys. Taip pat, anot jos, dėl alkoholio vartojimo ar jo sukeltų pagirių darbovietėse iki 19 proc. buvo priversti dirbti daugiau dėl geriančių kolegų, 15 proc. teigė, kad jų pačių darbingumas pablogėjo, 14 proc. bent kartą pavėlavo darbe dėl vartojimo, o 9 proc. bent kartą nepasirodė darbe.

„Alkoholio vartojimas būtent darbovietėse būdingas nuo 25 iki 59 metų amžiaus grupės darbuotojams ir tas piktnaudžiavimas darbovietėse paliečia ne tik darbuotoją, darbdavį ir šeimos narius, bet ir kolegas darbe.

Ir kokios gi pasekmės alkoholio vartojimo darbovietėse – 15 proc. nurodo, kad dėl alkoholio dirba prasčiau, 14 proc. laiku neatvyksta į darbą, 9 proc. neatvyksta iš visko, o 19 proc. teko dirbti daugiau, dėl geriančių kolegų“, – žurnalistams teigė G. Belian.

Taip pat, anot NTAKD direktorės, lyginant 2014 ir 2020 metų laikotarpius, 2020 metais smarkiai padaugėjo darbo metu alkoholį vartojančių asmenų, tai apėmė visus sektorius.

„Iš tiesų pandeminiu periodu negalėtume išskirti vieno sektoriaus, kur tas alkoholio vartojimas būtų didesnis ar mažesnis. Iš esmės alkoholinių gėrimų vartojimas buvo panašus ir tarp tarnaujančių įstaigose ir tarp dirbančiųjų aptarnavimo sferoje arba kurie dirba pramonėje. Tai mes matome procentą labai panašų.

Ir iš tiesų 3 iš 4 iš tų, kurie kasdien vartojo alkoholį, vartojo alkoholį ir darbovietėse. Ir mes matome, kad tas alkoholinių gėrimų vartojimas buvo mažesnis nei 2014 metais, bet padaugėjo žmonių vartojančių darbovietėse“, – aiškino ji.

NTAKD 2014–2021 m. vykdytų tyrimų rezultatai rodo, kad lyginant su 2014 m., 2020 m. bent kartą gyvenime alkoholį darbe vartojo 39 proc. dirbančiųjų (2014 m. – 35 proc.), bent kartą per paskutinius 12 mėnesių – 15 proc. (2014 m. – 15 proc.), bent kartą per paskutines 30 dienų – 6 proc. (2014 m. – 5 proc.).

Taip pat G. Belian paminėjo, kad karantino laikotarpiu smarkiai sumažėjo psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant alkoholį prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimas.

„Karantino dėl COVID-19 metu sumažėjo visų vertintų psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant alkoholį, vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimas dalyje darboviečių.

Tyrimų duomenimis, 45 proc. darboviečių atstovų teigė, kad, sprendžiant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą, jų darbovietėse buvo taikomas darbuotojų informavimas, švietimas bei mokymai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos temomis. Tai ženkliai mažesnė dalis nei 2014 m., kai net 60 proc. respondentų darboviečių buvo vykdytos tokio pobūdžio priemonės“, – teigia G. Belian.

Anot G. Belian pateiktų rekomendacijų, darbovietės turi nemažai galimybių įgyvendinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją ir mažinti šių medžiagų vartojimo daromą žalą. Todėl svarbu didinti sąmoningumą ir atsakomybę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos taikymo.

ELTA