Skinderiškio parkas pasitinka pavasarį

Skinderiškio dendrologinis parkas, atėjus pavasariui, po truputį atgyja. Po truputį pradeda želti žolė, kur ne kur jau galima aptikti pirmųjų pavasarinių gėlių, šiltėjant dienoms, čia vis dažniau užsuka ir parko lankytojai.

Skinderiškio parkas šiais metais sulauks 91 tūkst. eurų investicijų infra­struktūros gerinimo darbams.

Negana to, šiame gamtos kampelyje jau pluša ir darbininkai – Valstybinių miškų urėdijos Kėdainių regioniniam padaliniui priklausančiame parke šiais metais yra vykdomi tvarkymo darbai, po kurių parkas taps dar labiau patrauklesnis lankytojams: tiek įvairių augalų entuziastams, tiek poilsiautojams.

Parkas intensyviai tvarkomas

Net 91 tūkst. eurų – tiek lėšų šiais metais planuojama investuoti į dendrologinio parko infrastruktūrą, pritaikant jį turistinėms reikmėms. Žadama, kad 123 ha ploto parke mėgautis žaluma, susipažinti su gausia, įvairių pasaulio kraštų augalija bus dar patogiau. Apie šiais metais atliekamus darbus pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Kėdainių regioninio padalinio laikinai einantis viršininko pareigas Zigmas Guoga.

„Šiais metais numatytas esamų mišrių kelių dangos atnaujinimas. Po lietaus ar pavasarį, einant parko takeliais, žemė būna gerokai patežusi, todėl sudėtinga praeiti. Šiai problemai išspręsti buvo pasirinkta takelius kiek pakelti virš bendro lygio bei užpilti juos skaldos ir dirvožemio mišiniu. Taigi, takeliai bus sausesni, patogūs vaikščioti ir neišsiskirs iš bendro vaizdo. Už akių kliūdavo ir kaskadiniai tvenkinukai – jie buvo gerokai apaugę augmenija, pilni dumblo, bebrai į juos buvo prinešę nemažai šakų. Norint, kad jie funkcionuotų ir būtų patrauklūs akiai, vienas iš šiuo metu vykdomų projektų darbų yra šių tvenkinukų išvalymas ir atnaujinimas. Be to, numatoma aplink visas rekreacines zonas – kur yra stalai, suoliukai, regyklos, poilsio zona prie estrados – sutvarkyti aplink esančią aplinką, kad ji būtų patogi turistinėms reikmėms. Iki šios dienos jau yra įsisavinta pusė projektui įgyvendinti skirtos sumos, kita dalis bus įsisavinta per likusius metus. Be to, žiemą buvo vykdomi landšaftiniai kirtimai, mat kai kurie atvežtiniai augalai buvo nustelbti vietinių mūsų krašto augalų rūšių. Gavosi taip, kad atvežtiniams augalams jau darosi sunku augti, jie yra stelbiami tokių menkaverčių rūšių kaip, pavyzdžiui, baltasis alksnis, karklas ir pan. Kad būtų atidengtos ir padarytos reikiamos sąlygos augti atvežtiniams augalams, kurie puošia parką ir yra augalų kolekcijos dalis, menkaverčiai augalai buvo iškirsti“, – pagrindinius šiais metais atliekamus darbus pristatė Z. Guoga.

Drastiškos intervencijos į gamtą nebus

Visos projektui įgyvendinti skirtos lėšos yra nuosavos – Valstybinių miškų urėdijos. Darbus parke atlieka konkurso būdu atrinkta įmonė „Babėnų transportas“. Darbų atlikimo priežiūrą vykdo projekto autorius Aurimas Vengris.

„Parkas yra įdomus įvairaus amžiaus žmonėms, ne tik besidomintiems augalija, bet ir mėgstantiems poilsį gamtoje. Dendrologiniame parke lankytojai gali susipažinti su įvairių gamtinių zonų augalais, pasigrožėti surinkta unikalia augalų kolekcija. Parkas yra tvarkomas taip, kad žmonėms čia būtų patogu: bus sutvarkyti praėjimo takai, išvalyti tvenkinukai, iškirtus menkaverčius augalus atsidengė unikalūs, kolekciniai augalai“, – kalbėjo A. Vengris.

Net 91 tūkstantis eurų – tiek lėšų šiais metais planuojama investuoti į dendrologinio parko infrastruktūrą, pritaikant jį turistinėms reikmėms. Žadama, kad 123 ha ploto parke mėgautis žaluma, susipažinti su gausia, įvairių pasaulio kraštų augalija bus dar patogiau.

Dar 2012–2013 metais Skinderiškio parke įgyvendinta Europos Sąjungos remiamo projekto „Skinderiškio dendrologinio parko pritaikymas pažintinio turizmo reikmėms“ I dalis. Į lauko baldų  įrengimą, takų nužymėjimą, augalų pavadinimų, augalų geografinių zonų rodyklių, vaikų žaidimų aikštelės, žaidimų atrakcionų, apžvalgos bokštų, pavėsinių, automobilių stovėjimo aikštelės bei kitos įrangos pastatymą investuota 331,5 tūkst. litų Europos Sąjungos ir tuometės VĮ Kėdainių miškų urėdijos nuosavų lėšų.

Šiais metais įgyvendinant projekto II-ąją dalį, jokios drastiškos intervencijos į gamtą nebus.

Problema – Sosnovskio barščiai

Kaip ir kasmet, be projekto įgyvendinimo darbų, bus atliekami ir sezoniniai parko aplinkos priežiūros darbai: žolės šienavimas, krūmų ir medžių genėjimas, rekreacinių zonų tvarkymas. Taip pat bus tęsiama kova su itin greit plintančiais Sosnovskio barščiais.

„Problema dėl Sosnovskio barščių iki šiol nėra išspręsta. Tačiau tam yra skirta daug jėgų ir lėšų. Parko įkūrėjas Kęstutis Kaltenis kažkada buvo susidomėjęs šiais augalais ir juos įveisė. Tačiau gavosi taip, kad jie tapo tikra Dievo rykšte. Deja, bet ši kova nesibaigs greitai, reiks įdėti dar daug jėgų ir lėšų. Parke yra nemažai plotų, kuriuose Sosnovskio barščiai dar auga. Jie naikinami tik mechaniniu būdu, iškasant dygstančius augalus. Taip augalas yra nuolat alinamas, tačiau pats naikinimo būdas yra ilgas. Be to, derėtų nepamiršti, kad šis barštis yra pavojingas – sultys, patekusios ant kūno, gali nudeginti odą“, – pabrėžė Z. Guoga.

Pastebi gyventojų sąmoningėjimą

Parko įkūrėjas, ilgametis jo puoselėtojas K. Kaltenis iki šiol gyvena prie pat parko – būdamas garbaus amžiaus, augalų entuziastas ateina apsidairyti po parką, tačiau prie darbų neprisideda.
Z. Guoga paklaustas, ar mažėja didesnių ar smulkesnių vandalizmo atvejų parke, linkteli galva. „Poslinkis į gerą pusę tikrai yra, vandalų – mažėja. Tačiau įvairių nemalonių atsitikimų, kuomet nukenčia parkas, išvengti neįmanoma: kai kas laužą ne toje vietoje susikuria, šiukšles ne į paruoštą konteinerį, o šalia numeta. Taigi, tobulėjimo šioje srityje mūsų tautiečiams dar reikia“, – sakė Z. Guoga.