Kai mažai ką išmanai apie muziką, bet vis tiek turi apie tai rašyti, kyla labai naivių klausimų. Šįkart nutiko būtent taip. Ūkanotą šeštadienio popietę, paknopstom skubėdama link bibliotekos su senamiestyje sutikta kauniete, kurią buvo kiek paklaidinusios išmaniosios technologijos, nuoširdžiai stebėjausi, kad ji Kėdainiuose atsidūrė dėl to paties renginio. 

Improvizavimas išlaisvina asmenybę – tai įrodė Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vykęs renginys „Garso eksperimentai džiazo ir elektronikos kontekste“.

Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje laukė „Garso eksperimentai džiazo ir elektronikos kontekste“ bei pilna žmonių trečiojo aukšto palėpė. Paaiškėjo, kad matytų ir nematytų veidų gausa maloniai nustebino ir bibliotekos renginių organizatorė Laimą Žilytę. „Vadinasi, reikėjo tokios erdvės“, – kalbėjo ji, mums apžiūrint sintezatorių, elektroninį pianiną, dar galybę prietaisų ir dar didesnę galybę laidų. Prieblandoje viskas atrodė dar paslaptingiau, bet tą nežinios šydą, garsas po garso, ėmė sklaidyti šios idėjos autorius – garso režisierius, prodiuseris ir atlikėjas Audrius Stanislavičius.

Patirtis „čia ir dabar“
„Šis renginys nebūtų įvykęs be Marijaus Satkausko, melomano, muzikos žinovo ir kolekcionieriaus, pagalbos. Tai mūsų bendra idėja – supažindinti Kėdainių žmones su elektronine muzika. Tai, kad jūsų susirinko tiek daug, pranoko mūsų lūkesčius“, – prisipažino A. Stanislavičius.
Pristatęs pagrindinį vakaro svečią – Armantą Gečiauską arba Armą Adhartą, jis sulaukė plojimų bangos. Aš irgi galėjau lengviau atsikvėpti, nes turintiems kuklių žinių apie eksperimentinę muziką organizatoriai parodė trumpą dokumentinį filmą apie šį Lietuvoje ir pasaulyje žinomą garso performansų kūrėją. Garsui išgauti jis naudoja įvairiausius aparatus, net sulūžusius ir perdirbtus vaikiškus žaislus. Radikalia muzika, gaivališku, teatralizuotu šėlsmu ir savita apranga išsiskiriantis atlikėjas paaiškino: „Persirengimas – tai būdas išeiti iš materialaus pasaulio, atspindėti save tokį, kokį matau vizijose. Garsas – tai tarpininkas siekiant išsilaisvinti. Performanso metu, garsų pagalba, vyksta intensyvus „čia ir dabar“ patyrimas. Tai dar viena laisvės valanda…“
Į šį garsinį vyksmą Arma Adharta netrukus įtraukė ir žiūrovus, pakvietęs kartu patirti unikalų garso menininko pasaulį. Po to garso eksperimentus tęsė elektroninės muzikos kūrėjas ir atlikėjas A. Stanislavičius, panardinęs klausytojus į įvairius elektroninės muzikos stilius.

Eksperimentų virtuozai – kėdainiečiai Jonas Stankevičius ir Audrius Stanislavičius (dešinėje).

Skirtingi instrumentai, laisvės pojūtis – tas pats
O paskui buvo tai, dėl ko Kėdainiai kraustosi iš proto. Džiazas. O jo, kaip ir elektroninės muzikos, pagrindas – improvizacija. Taigi į pirmą bendrą eksperimentą su elektroninės muzikos atlikėjais Arma Adharta ir A. Stanislavičiumi kilo Jonas Stankevičius, Ignas Pankratjevas, Tomas Urnikis, Pijus Cechanavičius, Dominykas Dubinka. Saksofonas, trimitas, saksofonas altas, elektrinė gitara, pianinas ir vibruojantys, plaukiantys, lūžtantys, triukšmingi elektronikos garsai, balsas, juokas – tokia buvo muzikinė pažintis, išsiplėtojusi į pašnekesį tarp skirtingų muzikos instrumentų.
„Instrumentai skirtingi, bet išsilaisvinimas iš rėmų – bendras. Jaučiuosi nuostabiai, nors iš pradžių jautėme nežinią. Bet manau, kad iš to nežinios sukelto virpuliuko kažkas išaugo, – šypsojosi saksofonininkas, Kėdainių muzikos mokyklos mokytojas J. Stankevičius. – Tuo gyvenimas ir smagus, nes jeigu viską suplanuosi, suskaičiuosi visas natas, žiūrovams nebus įdomu. Tai nekvepės tikru gyvenimu, tikru gaivališkumu.“
Ką jautė jaunieji džiazo improvizatoriai? „Iš pradžių – atsargus instrumentų „tyrinėjimas“: kas tu toks, ką tu gali, kas čia vyksta… Juk pirmą kartą koncertavome drauge, glaudžiau susipažinau su elektronine muzika. Klausydamas Audriaus, pamaniau – tai įdomu! – dalinosi įspūdžiais J. Stankevičius, Kėdainių muzikos mokykloje vadovaujantis improvizacijų studijai. – Tai, ką mes grojome su vaikinais, buvo alternatyva Muzikos mokykloje dėstomiems dalykams. Mėginančius improvizuoti pradžioje stabdo baimė, paskui mokiniai pamato, kad improvizavimas labai išlaisvina asmenybę…“

Kėdainiai tampa vis atviresne erdve kūrybai.

Improvizacijos Kėdainiuose – laukiamos
Eksperimentu džiaugėsi ir A. Stanislavičius. „Manau, kad renginys pavykęs, išėjo tokia lengva garso meditacija. Man tai buvo visiškas transas, tikiuosi, kad patiko ir žiūrovams. Labai smagi patirtis groti su džiazo atlikėjais, buvo įdomu stebėti, kaip bendrauja žmonės ir instrumentai“, – apibendrino garso kūrėjas.
Ką gi, renginys įrodė, kad improvizacijos ir eksperimentai Kėdainiuose laukiami. Publika tai patvirtino dar iškalbingiau: kai prisistatydamas A. Stanislavičius paminėjo, kad po dvylikos sostinėje praleistų metų grįžo gyventi į Kėdainius, jį pasveikino gausūs plojimai. „Grįžau, nes tai nuostabus miestas, kuriame tvyro kūrybinė aura, gyvena nuostabūs žmonės, vyksta daug renginių ir kasmet jų gausėja. O svarbiausia – Kėdainiuose galiu mėgautis laiku, ko negalėjau Vilniuje!“ – sakė atlikėjas, kviesdamas visus norinčiuosius mokytis kurti elektroninę muziką.
Tai štai, išsisklaidžius garsų, vaizdinių ir netikėtumų šydui, gimė toks apibendrinimas: visko iš anksto žinoti neįmanoma, bet gal taip ir gimsta improvizacijos?

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.