Įtakingi, garsūs, turtingi, bet – mirties nenugalėję

Mokslinė monografija, kurią galima skaityti kaip istorinį romaną ar giminės epą. Didingas veikalas apie mirtį, o gal – šviesi, optimistiška istorija apie žmogaus bandymą išbūti šiame pasaulyje. Kolektyvinis Radvilų sveikatos portretas su sudėtingesniais, gilesniais pjūviais – demografiniais, istoriniais, medicininiais, netgi šeimos, santuokos, meilės istorijos fragmentais. Tokiais įvairiais aspektais ir daugybe klausimų Kėdainiuose pasitikta istorikės prof. dr. Raimondos Ragauskienės monografija „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab. – XVII a.)”.

Į istoriją – kitu rakursu

Praėjusią savaitę Kėdainių daugiakultūriame centre pristatyta profesorės monografija, kurioje išsamiai ištirta XV a. pab. susiformavusios ir iki XVII a. pab. gyvavusios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kunigaikščių Radvilų giminės – Biržų ir Dubingių šakos – biologinė istorija. Tai pirmasis tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje, kuriame, beje, yra nemažai kėdainietiškos istorijos fragmentų.

Naujausia istorikės prof. dr. R. Ragauskienės knyga skiriama visiems: istorikams, medikams, studentams, netgi – tėvams ir seneliams, kurie ras įdomių faktų apie vaikų auginimą, šeimyninį gyvenimą.

„Reformacijos jubiliejui skirtus metus nusprendėme užbaigti šiuo gražiu akordu – pristatydami kėdainiečiams knygą, skirtą giminei, kuri praktiškai beveik visa buvo protestantai (evangelikai reformatai), – sakė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. – Labai simboliška, kad monografijos pristatyme dalyvauja trys Radvilų giminės ekspertai: prof. dr. R. Ragauskienė, prof. dr. Aivas Ragauskas ir doc. dr. Deimantas Karvelis. “

Pasak knygos autorės, prof. dr. R. Ragauskienės, ji šią temą pasirinkusi dėl kelių priežasčių. Aštuonias mokslines monografijas išleidusi mokslininkė pasakojo, kad nuo pačios savo mokslinio darbo pradžios domėjosi platesniais aspektais. „Paraštėse visuomet pasižymėdavau pastabas apie tuo metu gyvenusių žmonių sveikatą, vaikus, mirtį, – sakė istorikė. – Kita vertus, mačiau, kad štai šitie klausimai – sveikatos, ligų, gydymo – labai mažai istoriografijoje nagrinėti. Galbūt todėl, kad jie labai sunkiai atsiskleidžia. Taigi tokių tyrimų trūkumas bei mano moteriškas požiūris ir leido pažiūrėti į šią temą plačiau.“

Kolektyvinis Radvilų portretas

Monografija – septynerių metų mokslinio darbo rezultatas. Joje panaudota daug dar niekur nepublikuotos archyvinės medžiagos. „Reikėjo peržiūrėti milžinišką kiekį šaltinių. O jų ieškojau labai įvairiose vietose: sekiau paskui Radvilų giminės archyvus, o jie, kaip žinote, išsibarstę įvairiose šalyse. Knygoje panaudota medžiaga, esanti aštuoniose šalyse: Švedijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir, žinoma, Lietuvoje. Taip pat bandžiau nagrinėti platesnį kontekstą – palyginti Radvilas su kitais Lietuvos, Europos didikais. Taigi medžiagos susikaupė tikrai labai daug“, – pasakojo autorė.

Daugiausia medžiagos rasta laiškuose – juose patys Radvilos išsamiai pasakojo apie savo sveikatą, asmeninius reikalus, taip pat apie tai daug laiškuose rašė jų gydytojai, kiti su jais bendravę asmenys. Gali atrodyti, kad Radvilos su kitais LDK didikais sudarė labai mažą visuomenės dalį – mažiau nei 4 procentus, tačiau jų sveikatos klausimai lėmė daugelio jiems pavaldžių žmonių ir visos valstybės gyvenimą.

Profesorė R. Ragauskienė tyrimui pasirinko 52 šios diduomenės grupės atstovus (iš jų – 31 moterį), kurių duomenis išanalizavo istoriniu, demografiniu ir medicininiu aspektais. Ištirta jų gyvenimo truk­mė, vedybinės politikos ypatybės, negalavimai ir ligos, naudoti gydymo būdai, vartoti vaistai, mirties priežastys. Atkreipiamas dėmesys į pagalbą teikusį medicinos personalą (gydytojus, chirurgus, vaistininkus, pribuvėjas, net liaudies mediciną ir kt.). Tyrimas užbaigiamas personaliniu pjūviu – visų nustatytų Biržų ir Dubingių Radvilų atstovų – mažamečių ir pagyvenusių, vyrų ir moterų – biologinėmis biogramomis.

Jaudino vaikų likimai

Tirdama Radvilų fizinę ir psichinę sveikatą, gyvenimo trukmę, mirties priežastis, šeimos struktūrą ir jos modelį autorė parodė, kad bio­loginė istorija yra svarbi integralios istorijos dalis, praplečianti žinias apie praeities visuomenę.

Tirdama Radvilų fizinę ir psichinę sveikatą, gyvenimo trukmę, mirties priežastis, šeimos struktūrą ir jos modelį autorė parodė, kad biologinė istorija yra svarbi integralios istorijos dalis, praplečianti žinias apie praeities visuomenę.

Profesorės tyrimas parodė, kad didikai Radvilos, vertinant ano meto sąlygomis, sugebėjo užsitikrinti ne prastesnę gyvenimo kokybę ir medicinos priežiūrą nei Europos didikai. Pilnametystės sulaukusių Radvilų amžiaus vidurkis siekė 43 metus, o skaičiuojant visus gimusiuosius – vos 26 metus. „Tai visiškai atitinka Europos didikų gyvenimo trukmės vidurkį. Reikia nepamiršti, kad kūdikių mirštamumas tuo metu siekė 52 procentus“, – pasakojo prof. R. Ragauskienė, prisipažinusi, jog ją labai jaudino vaikų likimai.

Pasak autorės, išlikę laiškai liudija nerimo apimtų tėvų ir gydytojų pastangas išgydyti vaikus, ieškant būdų, kaip sugirdyti mažam vaikui vaistus – jau tuomet suvokta, kad vaiką reikia prikalbinti ir paskatinti, o vaistai turi būti skanesni nei suaugusiems. „Seniau istorikai manė, kad to meto visuomenė nebuvo jautri ir susitaikydavo su dažnomis vaikų mirtimis. Bet mano tyrimas rodo priešingai, iš laiškų matyti, kad kūdikių ir vaikų mirtys tėvus labai emociškai paliesdavo“, – pasakojo mokslininkė.

Ji pabrėžė, kad vyravo infekcinės ligos, su kuriomis to meto medicina nepajėgė kovoti. Tuo metu vyravo humoralinė medicina – prakaitavimo skatinimu, klizmomis ir kitomis priemonėmis buvo siekiama sureguliuoti organizmo skysčių balansą. Taip pat buvo gydoma vaistais, tepalais iš žolelių, taikomos fizioterapijos procedūros. „Kitų vaistų nebuvo, todėl, nepaisant to, kad Radvilos turėjo garsiausius to metu Europos gydytojus, mirties jiems nugalėti nepavyko“, – reziumuoja istorikė.

Kita vertus, to meto žoliniai vaistai, tepalai, balzamai tam tikrais atvejais buvo veiksmingi, tad išsamūs receptūrų vertimai, kuriuos atliko monografijos autorė, sulaukė didelio natūralaus gydymo šalininkų, farmacininkų dėmesio.

Knygoje – daug detalių

Monografijoje lyginamos ir didikų ligos – pavyzdžiui, tuo metu Europoje vidutiniškai 20 proc. diduomenės sirgo sifiliu ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, tuo tarpu tirtoje Radvilų giminėje tai palietė tik du vyrus. Vienas iš jų – spalvingą gyvenimą iki santuokos gyvenęs Boguslavas Radvila, kuris Prancūzijoje tarnavo muškietininku, „susigriebė“ gonorėją, kurią medikai sugebėjo sėkmingai apgydyti.

Knygoje daug detalių apie to meto buitį, gyvenimo būdą, turėjusį įtakos sveikatos būklei. Pavyzdžiui, materialinis perteklius atsigręždavo prieš pačius Radvilas – netinkami maitinimosi įpročiai, persivalgymas lėmė tai, kad tiek Radvilų vyrai, tiek kai kurios moterys kentėjo nuo antsvorio problemų. Yra apskaičiuota, kad vienas šios giminės didikas per dieną suvartodavo apie 4000 kalorijų – dvigubai didesnę normą nei reikėtų.

Radvilas priartino prie mūsų

„Parašyti tokią knygą – titaniškas darbas, – teigė doc. dr. D. Karvelis. – Kolektyvinės biografijos metodas leido į epochą pažvelgti ne per vieną žmogų, o per grupę žmonių. Tad perskaičius visumą sistemingai, galima nupiešti labai įdomų vaizdą, daryti netgi hipotetines išvadas apie to meto visuomenės gyvenseną. Knyga nepaprastai turtinga. Man labai gražus dar vienas pjūvis – tai knyga, kurioje galima ieškoti meilės, šeimos, santuokos istorijos fragmentų, labai įdomių nuotrupų. Tai vienas iš aspektų, galinčių paaiškinti kai kuriuos (ne)sveikatos aspektus.“

Pasak istoriko D. Karvelio, ši monografija – tai ne šiaip istorinė knyga. „Knygos autorė jaudinosi dėl visų dalykų, apie kuriuos skaitė istoriniuose šaltiniuose. Ne veltui jos pavadinimas toks. Knyga pirmiausia yra apie mirtį. Ėjimą į mirtį, bandant išbūti šiame pasaulyje, – pažymėjo istorikas. – Pamačius tą statistiką, kūdikių mirštamumą, aristokratiškumas nublanksta. Staiga pamatai, kad didikai susidurdavo su tomis pačiomis problemomis, kaip ir kitų luomų žmonės. Todėl tai yra viena iš gyviausių iki šiol parašytų mokslinių knygų.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.