Visai netikėtai keli kėdainiečiai pasiūlė pasidomėti, kas slepiasi po Mantviliškio kaimo Macevičiaus gatvės pavadinimu. Ne vienam kraštiečiui greičiausiai pirma mintis bus, kad tai – mūsų tautai nusipelnęs žmogus.

K. Macevičiaus gatvėje Mantviliškyje stovi 22 namai.

K. Macevičiaus gatvėje Mantviliškyje stovi 22 namai.

Tačiau pradėjus versti istorijos puslapius,net nejauku darosi nuo gatvės pavadinimu įamžinto Kazio Macevičiaus „žygdarbių“.
Puikiai pamename, kiek diskusijų ir ginčų kilo, kai buvo užsimota nugriauti Vilniaus Žaliojo tilto skulptūras. Tada nedviprasmiškai kalbėta – sovietmečio epochos simboliams ne vieta reprezentacinėse vietose. O kaip vertinti faktą, kad iki šiol Mantviliškio gatvė įamžina žmogų, ne tik sukūrusį pirmąjį rajone kolūkį, bet ir prisidėjusį prie partizanų žūties.
Istorikai įsitikinę, kad Kazio Macevičiaus asmuo nėra vertas jokių įamžinimų.

Mantviliškietė Vilhelmina sakė, kad dauguma kaimo gyventojų Macevičiaus gatvę vadina tiesiog gatvele.

Mantviliškietė Vilhelmina sakė, kad dauguma kaimo gyventojų Macevičiaus gatvę vadina tiesiog gatvele.

Buvo idėjinis bolševikas
„Kazys Macevičius dar Nepriklausomos Lietuvos laikais įstojo į Komunistų partiją ir aktyviai joje veikė. Jis buvo idėjinis bolševikas, vienas iš nedaugelio Lietuvoje, kolaboravęs su sovietais ne kaip prisitaikėlis, bet kaip idealistas, nuoširdžiai tikėjęs tarybų valdžios idealais. Vienas iš tų idealų buvo žemės davimas mažažemiams ir bežemiams. Taurus tikslas žemdirbiškoje visuomenėje, kur žemė buvo pats brangiausias turtas. Kitas marksistinis tikėjimas buvo tai, kad tik kolektyvinė nuosavybė ir kolektyvinis darbas gali panaikinti socialinę nelygybę.
Jei šie ir kiti panašūs komunistiniai idealai būtų buvę įgyvendinami savanoriškumo pagrindais, sovietinių aktyvistų veiklą būtų dabar galima prisiminti kaip naivių idealistų pastangas padaryti pasaulį gražesniu, nei jis buvo XX a. viduryje. Ir kolūkio pirmininką Kazį Macevičių galėtume prilyginti kad ir kokiam Kristijonui Donelaičiui, globėjiškai besirūpinusiam savo parapijos būrais. Bet sovietinė sistema nesitenkino pamokslais. Už Kazio Macevičiaus, pamokslavusio apie šviesų „kolchozų“ rytojų, nugaros, stovėjo NKVD kareiviai ir ginkluoti aktyvistai. Suabejoję kolektyvinės nuosavybės nauda ir nesutikę atiduoti savo turto „kolchozui“, tapdavo buožių pakalikais ir beveik užsitikrindavo kelionę į Sibirą. Turtingesni ūkininkai buvo paskelbti buožėmis ir turėjo būti sunaikinti kaip klasiniai priešai. Jiems buvo uždėtos nepakeliamos pyliavos, pasmerkusios šeimas badmiriavimui. Tūkstančiai darbščiausių žemdirbių nuo persekiojimų bėgo į miškus, jų šeimos tremiamos, o žemė, pastatai, inventorius ir gyvuliai atiduodami „kolchozams“.

Penktuoju numeriu pažymėtas namas, kuriame gyveno pats K. Macevičius, dabar stovi negyvenamas.

Penktuoju numeriu pažymėtas namas, kuriame gyveno pats K. Macevičius, dabar stovi negyvenamas.

Būtent tokiomis sąlygomis Kazys Macevičius Kėdainių apskrityje 1947 metais sukūrė pirmąją – Karolio Požėlos vardo žemės artelę. Būtent artelę, nes kolūkio vardo garsiai net patys aktyvistai dar nedrįsdavo ištarti – Lietuvos ūkininkams tuo metu žodis kolchozas skambėjo kaip pats baisiausias keiksmažodis. Per keletą dešimtmečių žemdirbiai prie kolūkių įprato, pamiršo, ant kokios lavonų krūvos jie buvo pastatyti, o dabar neretas net gailisi jų žlugimo. Tačiau asmeninė nostalgija kolūkyje prabėgusiai jaunystei yra vienas dalykas, o pagarbos ženklai „kolchozų“ kūrėjams – visai kitas“, – savo nuomonę išsakė Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys.

Kėdainių krašto muziejuje yra K. Macevičiaus knyga „Ilgai brandintas grūdas“ apie kolūkio kūrimo vingius.

Kėdainių krašto muziejuje yra K. Macevičiaus knyga „Ilgai brandintas grūdas“ apie kolūkio kūrimo vingius.

K. Macevičius – rezidentas „Vlasov“
Istoriko žodžiai nėra be pagrindo. Kėdainietis Alfonsas Čeida pasidalijo 2000 metais Donato Kvedaro išleista knyga „Laisvės kovų archyvas. Kėdainių krašto partizanai MGB agentų apsuptyje“, kurioje aiškiai dokumentais paremta informacija, jog kolūkio pirmininkas Kazys Macevičius buvo rezidentas „Vlasov“, kuris pranešė apie partizanų buvimo vietas, o vėliau jie buvo suimti ir nužudyti. Šiuo metu Jonavoje gyvenantis buvęs politinis kalinys ir tremtinys D. Kvedaras labai nustebo sulaukęs klausimo apie Kazį Macevičių: „Keista, kad domitės tokiu žmogumi. Jis buvo idėjinis komunistas, ne kartą Komunistų partijos vadams skundęs kitaip galvojančius žmones. Manau, kad kaip kolūkio vadovas jis buvo veiklus ir dirbo taip, kaip buvo liepiamas, tačiau yra ir moraliniai dalykai. Tikrai nemanau, kad buvusio kolūkio pirmininko vardu verta vadinti gatvę. Suprantu, kad tai tęsiasi nuo senų laikų, bet dabar metas būtų situaciją ištaisyti“, – sakė Kėdainių krašto praeičiai neabejingas D. Kvedaras.

Macevičiaus gatvėje – 22 namai
Šiandiena yra tokia – Mantviliškio kaime esanti Macevičiaus gatvė turi 22 namus. Joje yra ir paties buvusio kolūkio pirmininko K. Macevičiaus namas. Pastaruosius kelerius metus jis negyvenamas, nors artimųjų prižiūrimas.
Mantviliškiečiai nelabai linkę gilintis į praeitį ir diskutuoti apie buvusį kolūkio pirmininką. Macevičiaus gatvėje gyvenanti Vilhelmina sakė, kad prisimena tą žmogų kaip kolūkio pirmininką: „Tikrai nežinau jo praeities ir koks jis buvo. Mums jis buvo kolūkio vadovas. O jei kalbėti apie gatvės pavadinimą – tai ne aš tą gatvę taip pavadinau, ne aš ir turiu rūpintis pervadinimu. Mes savo gatvę vadiname tiesiog gatvele.“

Laisvoji enciklopedija VIKIPEDIJA apie K. Macevičių pateikia tokias žinias:
Kazys Macevičius (1907 m. sausio 2 d. Glazge, Škotija – 1974 m. rugpjūčio 18 d. Kėdainiuose) – komunistinis veikėjas, NKVD, žemės ūkio darbuotojas. Brolis Jonas Macevičius.
Nuo 1910 m. gyveno Krakėse. 1925 m. baigė Kėdainių gimnazijos 4 klases. 1927–1930 m. LKP Krakių kuopelės, parajonio komiteto sekretorius, 1933–1935 m. LKP CK instruktorius. 1931–1932 m. mokėsi Tarptautinės Lenino mokyklos kursuose Maskvoje. Už antivalstybinę veiklą 1933 m. ir 1935–1940 m. kalintas.
1940 m. birželio-rugsėjo mėn. Valstybės saugumo departamento Kvotų skyriaus tardytojas, čekistų grupės, rengusios suimtinų Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjų sąrašus, vadovas. 1940 m. rugsėjo mėn. – 1941 m. birželio mėn. NKVD Šiaulių apskrities skyriaus viršininkas, 1941 m. birželio mėn. apskrities gyventojų trėmimo operatyvinio štabo narys. 1941 m. rugsėjo mėn. NKVD ir LKP(b) CK atsiųstas į Vokietijos okupuotą Lietuvą organizuoti sovietinių partizanų (diversantų) veiklą pateko į nelaisvę, dėl to pašalintas iš partijos. 1941–1945 m. Vokietijos koncentracijos stovyklų kalinys. Mirus J. Stalinui vėl priimtas į SSKP. Nuo 1947 m. iki mirties vadovavo Kėdainių rajono Karolio Požėlos kolūkiui.
1961–1964 m., 1966–1974 m. LKP CK narys, nuo 1959 m. LSSR AT deputatas, 1967–1974 m. LSSR AT prezidiumo narys. Parašė atsiminimų (1964 m.).
1958 m. socialistinio darbo didvyris.
1966 m. LSSR nusipelnęs žemės ūkio darbuotojas.

About The Author

Related Posts

2 Responses

  1. Arnas

    Negaliu simtu procentu tvirtinti, kad tai – tiesa, bet ne karta girdejau, kad, kai Kazys Macevicius susirgo, i Vilniu is Kedainiu ji net skraidino specialiu reisu kariskiu lektuvas – mat jis buvo itin artimas paciam Snieckui.

    Atsakyti
  2. Jonas

    Jis buvo Sniečkaus švogeris – jie turėjo paėmę į žmonas seseris. Kazio žmonos vardas – Rachilė, taigi, abiejų žmonos buvo žydės.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.