Pasak A. Bumblausko, kiekvienas save gerbiantis lietuvis turi žinoti tris šalies garbės datas

Pasak A. Bumblausko, kiekvienas save gerbiantis lietuvis turi žinoti tris šalies garbės datas

Nacionalinės premijos laureatas, Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas – vienas iš mėgstamiausių mūsų šalies istorikų: jo paskaitose ir seminaruose niekas nesnaudžia, vyksta gyvos diskusijos. Tai patvirtino ir kėdainiečių susitikimas su A. Bumblausku. Kėdainių krašto bendruomenę garsusis profesorius kvietė diskusijai „Lietuvos valstybingumo viršukalnės: Vasario 16 d., Kovo 11 d. ir Liepos 6 d. Kuri svarbesnė?“

A. Bumblauskas pokalbį pradėjo pareiškimu, kad, jo nuomone, reikia suspenduoti istorijos mokymą mokyklose, nes jis vaikus atgraso nuo noro pažinti istoriją: „Kai vaikų paklausiu, ar jiems įdomu mokytis mūsų istoriją, tai kaskart sulaukiu, kad nuo mokymo jiems bloga. Su mokiniais sutinku – istorijos mokymo programos yra neįdomios, tuščios ir bereikalingai prikimštos visokių Istoriko paskaita sudomino daugelį kėdainiečių.datų. Drįstu teigti, kad kiekvienas save gerbiantis lietuvis turi žinoti tris šalies garbės datas ir dvi gėdos datas. Garbės datos – tai Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. O gėdos datos – 1940 metų birželio 15-oji ir 1792 metų liepos 23-oji.“

Istoriko paskaita sudomino daugelį kėdainiečių.

Istoriko paskaita sudomino daugelį kėdainiečių.

Pasak istoriko, visos trys garbingosios datos yra svarbios savaip, tad jų išskirti negalima. „Per visas garbės dienas lietuviai turi iškelti vėliavą. Tai mano noras – kad visi žinotų, kodėl kelia vėliavą. Kai paklausiama, kuri data – Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji svarbesnė, daugelis atsako, kad Vasario 16-oji. Tačiau vienareikšmiškai to teigti negalima. Su Vasario 16-ąja užaugo mūsų tėvai ir seneliai, tad jiems ta diena ir atrodo svarbesnė, mat Kovo 11-osios tiesiog dar nebuvo. Šioje vietoje daug ką lemia nostalgija. Kalbant apie Vasario 16-ąją, būtina pasakyti, ką ji davė mums. O jos palikimas yra labai didelis: mes gavome švietimą su 1927 metų įvestu privalomu pradiniu mokymu. Be to, atsirado nuostabi modernioji architektūra, tarp kurios šedevrų ir Šėtos bei Gudžiūnų pieninės, suklestėjo pramonė ir žemdirbystė. Pradėjome garsėti krepšiniu ir saldainiais“, – istorijos pradžiamoksliu dalijosi A. Bumblauskas.

Diskusijos metu išsakyta ne viena aktuali tiesa.

Diskusijos metu išsakyta ne viena aktuali tiesa.

Liepos 6-oji, pasak istoriko, senosios Lietuvos data. Liepos 6 – ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę. Šią dieną 1253 metais buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius. „Kai Liepos 6-ąją ant Palangos tilto nutiesiame Trispalvę, man kraujas užverda. Ta proga mojuoti mūsų Trispalve negalima. Liepos 6-ąją tinka iškelti senąją vėliavą su Vyčiu. „Liepos 6-oji mus priverčia atsigręžti į senąją Lietuvą, kuri neatsiejama nuo Vytauto didybės. Neturime pamiršti, kad senoji Lietuva garsėjo penkiais dalykais: duona, demokratija, tolerancija, baroku ir konstitucija. Senoji Lietuva mums užminė daug

mįslių, kurių dar nesame įminę iki šiol. Tad ir dėl to mus ji yra svarbi bei įdomi“, – sakė A. Bumblauskas.

„Kiekviena data savaip svarbi“, - sakė A. Bumblauskas.

„Kiekviena data savaip svarbi“, – sakė A. Bumblauskas.

Kalbėdamas apie Kovo 11-ąją, istorikas pastebėjo, kad ši data nėra vien tik Vasario 16-osios restitucija. „Kovo 11-oji ir Vasario 16-oji yra skirtingų epochų datos. Kovo 11-oji – savotiška dainuojanti revoliucija su Baltijos keliu, Europos Sąjunga ir Nato. Manau, kad Kovo 11-oji svarbi tuo, jog nuo tada mus pripažino visas pasaulis. Taigi juokaudamas sakau, kad Euro Vytis nujojo iki Kanarų, o Dariaus ir Girėno litas iki ten nebūtų nuskridęs. Kiekviena data yra savaip svarbi ir mums jas reikia branginti už atskirą išskirtinumą“, – teigė šmaikštumo nestokojantis istorikas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.