Kėdainių krašto muziejuje pristatyta nauja interaktyvi, iki šiol Lietuvoje analogų neturinti, ekspozicija, pristatanti Kėdainių aukso amžiaus laikotarpį – XVII a. antrąją pusę. Šiuo laikotarpiu Kėdainių miestas buvo tapęs stipriu kultūros, meno, prekybos tašku, kuriame kartu sugyveno ir kelios skirtingos religinės bei tautinės konfesijos.

Apie šį išskirtinį ir Kėdainių miestui itin reikšmingą istorinį laikotarpį ir pasakoja naujoji ekspozicija. Tiesa, ji „kalba“ net septynių skirtingų, tame laikotarpyje gyvenusių, personažų lūpomis, kurių vienas – šuo!

Grandiozinis planas pavyko

Pasak muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, Kėdainių miesto istorija yra ypač turtinga, tačiau daiktinių eksponatų, galinčių papasakoti tą istoriją, iki mūsų dienų išliko labai mažai. Todėl muziejininkai ieško savitų ir originalių būdų, kaip ją papasakoti XXI a. žmogui, pripratusiam prie naujausių technologijų bei interaktyvumo. Juolab kad pasyvus vaikščiojimas po ekspozicines sales jau nėra patrauklus nei suaugusiajam, nei tuo labiau vaikui. „Būtinybė atnaujinti muziejaus ekspozicijas atsirado seniai, – pristatymą pradėjo R. Žirgulis. – Jei prieš kelis dešimtmečius dar buvo galima sudominti lankytojus pasakojimais, negyvais vaizdais, dabar to jau nebeužtenka. Esame išpaikinti technologijų, todėl istorija irgi turėtų būti pateikiama naujai, netikėtai. Mes ilgai dirbome prie šio maketo, kuris parodo, koks Kėdainių miestas galimai buvo XVII a. II pusėje, pačiame Aukso amžiuje.“

Kėdainių krašto muziejuje pristatyta penktoji interaktyvi ekspozicija, kurios dėka lankytojai susipažins su XVII a. Kėdainiais. Tuo metu Kėdainiai išgyveno tikrą klestėjimo laikotarpį, dar dažnai pavadinamą Kėdainių aukso amžiumi.

Daug objektų iki mūsų dienų neišliko

Šiame interaktyviame makete galima išvysti Kėdainių senamiestį su XVII amžiuje stovėjusiais objektais, besidriekusiais gatvių labirintais, tipišku apstatymu, gamtiniu reljefu. Tiesa, akylesnis lankytojas kai kurių objektų ir neras – pavyzdžiui, makete nėra Šv. Juozapo bažnyčios, kuri buvo pastatyta kiek vėliau.

„Tačiau makete pamatome, kad mūsų rotušė XVII a. buvo kitokia nei dabar, matome, kad kitaip atrodė Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia, matome, kad cerkvė buvo medinė ir stovėjo kitoje vietoje, matome, kad Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia atrodė visai kitaip, kitokia buvo ir Šviesioji gimnazija“, – pasakojo R. Žirgulis.

Lankytojai, apžiūrėję šį maketą, sužinos, kaip atrodė ir dar daugiau kitų pastatų, kurie, deja, iki mūsų dienų neišliko. Vienas tokių – įspūdingasis Radvilų dvaras. Nors ir nėra tiksliai žinoma, kaip jis atrodė, pagal analogijas su išlikusiu Radvilų dvaru Biržuose buvo bandyta atkurti ir Kėdainių Radvilų dvaro išvaizdą.

Pasakoja kėdainiečiai

Tačiau maketas nėra tylus – apie pagrindinius mieste stovėjusius ir veikusius objektus pasakoja septyni personažai – to laikotarpio Kėdainių miesto gyventojai. Muziejaus direktorius R. Žirgulis vardija juos. „Personažai buvo pasirinkti atsižvelgiant, kokios tuo metu mieste gyveno pagrindinės tautinės ir konfesinės bendruomenės. Todėl tarp personažų mes turime lietuvį evangeliką reformatą kunigą, lietuvį evangeliką reformatą gimnazijos mokinį, taip pat vokietį evangeliką liuteroną pirklį, škotą pirklį, prekeivį žydą, turime ir katalikę moterį iš kairiakrantės Nevėžio pusės bei galiausiai – kurtų veislės kalaitę Karūną. Kodėl pasirinkome šunį?

Nes XVII a. kunigaikščiai Radvilos savo dvare veisė kurtų veislės medžioklinius šunis, kurie buvo labai brangūs – už vieną šunį buvo galima nupirkti net kelias karves“, – istorines įdomybes pasakoja direktorius. Tačiau dar daugiau įvairių detalių, paslapčių, niuansų gyvai papasakos ir patys personažai – pasirinktą figūrėlę tereikia padėti ant maketo ir personažas pradeda savo pasakojimą: kaip jis susijęs su Kėdainių miesto konkrečia vieta, kokius santykius palaiko su toje vietoje gyvenančia religine, tautine bendruomene.

Pasakojimai – autentiški

„Dar įdomu ir tai, kad visi pasakojimai nėra išlaužti iš piršto, nėra sukurti, sugalvoti. Jie parinkti tikrų istorinių dokumentų pagrindu, tad visi šie faktai, pasakojimai, įvykiai, nuomonės, girdimi iš personažų, yra surasti istoriniuose šaltiniuose ir yra tikri, autentiški“, – kalbėjo muziejininkas. Iš viso sukurta apie 140 pasakojimų, tad sužinoti kažką naujo ir negirdėto apie Kėdainius tikrai įmanoma net ir besidominčiam mūsų krašto istorija.

„Kviečiu apsilankyti ir patiems išmėginti naująją ekspoziciją ne tik miesto svečius, bet ir vietinius kėdainiečius“, – kvietė direktorius ir pridūrė, kad ateityje planuojama šį maketą dar labiau plėsti ir įgalinti jį atlikti dar daugiau funkcijų.

Šis maketas – tai jau penktoji interaktyvi ekspozicija Kėdainių krašto muziejuje. Ekspozicijų naujinimas muziejuje prasidėjo prieš septynerius metus. R. Žirgulis atskleidė, kad jau netrukus dienos šviesą išvys dar vienas projektas, kuriame iš nuotraukų, vaizduojančių tarpukario Kėdainius, bus sukurta vaizdo medžiaga.

Panašios naujienos