„Kaip tauta be savo istorijos nėra pilnavertė, taip ir kiekvienas žmogus, pasiekęs tam tikrą brandą, linksta ieškoti savo šaknų, identiteto, savo šeimos istorijos, lyg tiltas sujungiančios vietas, žmones, įvykius. Manau, kad pandemijos laikotarpiu žmonės ypač sujudo ieškoti atspirties taško, savo šaknų. Todėl tokie svarbūs šią vasarą tapo bendruomenių susibūrimai, traukę buvusius ir esamus kraštiečius į gimtąsias vietas“, – Surviliškio miestelio gimtadienio šventėje pastebėjo Vilma Živatkauskienė, LR Liberalų sąjūdžio kandidatė į Seimą.

Tarp Paberžės ir Surviliškio

Apsilankymas Surviliškio šventėje „Tėviške, pakviesk ir aš sugrįšiu…“ ir Paberžėje Žolinių dieną anapus Nevėžio gyvenančiai kraštietei buvo ypatingas. „Savo krašto žmonės, vietovės sukelia labai teigiamas emocijas. Mano tėvelio tėvonija ir giminės šaknys yra Užupės kaime prie Paberžės, tad tos vietos kelia didelę nostalgiją… – prisipažino V. Živatkauskienė. – Su tėvelio gimtuoju kaimu saitai išlikę, kaip ir išlikusi kraujyje meilė žemei. Užupėje ūkininkauja giminaitė, močiutės jauniausiojo brolio anūkė, Jūratė Antanavičienė.“

Paberžėje, kaip ir pas daugelį kėdainiečių, vykdavę giminės krikštai, priimta Pirmoji Komunija. Ji pritaria, kad Paberžė yra magiška vieta: „Tuo įsitikinau ir vėliau, dirbdama Kėdainių gamtininkų namuose, stovyklaudama su gamtininkų būreliu. Šis jausmas apėmė ir lankantis Žolinių šventėje šeštadienį. Žmonės toje vietoje renkasi šilti ir nuoširdūs, nesvarbu, kokie keliai juos atvedė: gydyti sielą, dalyvauti šventėje ar piligrimystėje.“

Tiltai tarp krantų ir žmonių

Paberžėje prasideda piligrimų kelio „Camino Lituano“ atkarpa. Pašnekovei ši atkarpa simbolinė, ypatinga – jungianti abu Nevėžio krantus, o tuo pačiu ir ten gyvenančius žmones, jų istorijas. „Šis kelias eina pro Surviliškį, kuriame taip pat yra mano prosenelių kapai, po to kelias pėsčiųjų tiltu keliasi į kitą Nevėžio pusę“, – pasakoja Vilma.

Jai pačiai tuo tiltu dažnai tekdavę keliauti į Surviliškį vaikystėje – nors mokyklos, kaip kai kurie vaikai, ten nelankė, į bažnyčią sekmadieniais vesdavosi močiutė Morta Urbelienė (mergautinė pavardė Vaitkevičiūtė).  Grįžusi iš tremties ir apsigyvenusi Gineitų kaime, močiutė jautė didelę trauką aplankyti Surviliškio kapinėse besiilsinčius savo artimuosius, mamą, nes anksti liko našlaitė. „Močiutė buvo aktyvi bažnytinės bendruomenės narė nuo jaunystės. Ji priklausė Tretininkų sąjungai. Močiutė Sibire krikštydavo vaikus, suteikdavo sunkiai sergantiems paskutinį patepimą, tik negalėjo tuokti“, – šeimos istorijos skrynią praveria Vilma.

Tačiau krantus, pasak pašnekovės, jungia ir patys žmonės savo iniciatyvomis: „Surviliškio miestelio šventėje sutikau kūno kultūros mokytoją Vijoletą Počiulpienę, kuri daug metų Nepriklausomybės dienai organizuoja bėgimą Surviliškis–Šventybrastis, dalyviai ten uždega žvakelę prie paminklo Lietuvos Nepriklausomybei.“

Vilma Živatkauskienė, kandidatė į Seimo narius (antra iš dešinės), ir Saulius Grinkevičius, LR Liberalų sąjūdžio
Kėdainių skyriaus pirmininkas (trečias iš dešinės), domėjosi, kuo gyvena Surviliškio krašto žmonės.

Kuria gyvenimą gimtinėje

Pasak Vilmos, labai gera matyti, kad Surviliškio miestelio šventėje pagerbti bendruomeniški žmonės, naujakuriai, kad skamba saviveiklininkų dainos, o Paberžėje – prisimintos liaudies tradicijos ir amatai. „Darbų ir rūpesčių verpete nepraraskime ryšio su šeimos istorija, giminaičiais, nepamirškime krašto istorijos. Jei neskiepysime meilės savo kraštui ir vaikams, mūsų ir toliau mažės. Be abejo, tam turi įtakos ir ekonominė situacija, tačiau svarbiausia – požiūris. Savo gyvenimą žmonės gali kurti ir čia, gimtinėje“, – neabejoja kandidatė į Seimą V. Živatkauskienė, rinkimuose atstovaujanti Liberalų sąjūdžiui.

„Politinė reklama bus apmokėta iš LR Liberalų sąjūdžio rinkiminės sąskaitos. Užs. Nr. 63“

Panašios naujienos