Bažnyčia – valstybinė institucija, finansuojama iš valstybės biudžeto. Taip tarybos savivaldybės tarybos posėdžio metu pareiškė rajono politikas, valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Algimantas Kižauskas. Bažnyčioms iš savivaldybės biudžeto skiriama parama „valstiečiams“ parūpo tikintis dalį jų tvarkymui numatytų lėšų sumažinti ir nurėžtą dalį skirti mokytojų pavėžėjimui į kaimiškąsias vietoves. Tarsi vadovautasi šia logika – Bažnyčia ir taip turi pakankamai pinigų, tad papildomos paramos jai tikriausiai nereikia.

Bažnyčia turtinga, jai pinigų nereikia?

Šiandien vykusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje kadenciją baigiantiems politikams teko atsakinga užduotis. Balsuota dėl esminių dokumentų – 2019 metų rajono biudžeto ir 2020-2021 metų strateginio veiklos plano.

Į Kėdainių rajono naujos kadencijos tarybą išrinkta, bet dar neprisiekusi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Karolina Štelmokaitė nusprendė pasiūlyti nurėžti dalį lėšų, kurios būtų skiriamos rajone esančių maldos namų atnaujinimui.

Šį kartą daugiausia aistrų sukėlė rajono savivaldybės taryboje dirbantys Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, pasiūlę nurėžti dalį bažnyčių priežiūrai skiriamų lėšų.

Dar prieš šį posėdį, savivaldybės tarybos komitetuose nuskambėjo į kitos kadencijos savivaldybės tarybą išrinktos kėdainietės Karolinos Štelmokaitės siūlymas 2019 metais skirti 15 tūkst. eurų kompensuoti mokytojų kelionei į darbą.

Nors K. Štelmokaitė tarybos nario priesaikos dar nėra davusi, pasiūlymą ji teikė kaip rajono gyventoja. Tokia teisę ji, kaip pilietė turi, juolab rajono meras Saulius Grinkevičius ragino naujos kadencijos politikus aktyviai dalyvauti svarstant šių metų biudžeto projektą.

Šį pasiūlymą svarstant jungtiniame kaimo reikalų ir aplinkosaugos, verslo ir ūkio komitetų posėdyje kilo klausimų, iš kur atrasti papildomus 15 tūkst. eurų. Būtent tada nuskambėjo mintis šią sumą paimti iš bažnyčių priežiūrai kasmet skiriamų lėšų. Savivaldybės kuluaruose kalbama, esą motyvuota tuo, jog katalikų bažnyčia – turtinga organizacija, jai galima skirti ir mažiau pinigų.

Politikos naujokės demaršas

Šis „valstiečių“ atstovės siūlymas jungtiniame komitetų posėdyje buvo atmestas. Kadenciją baigiančios tarybos nariai nesutiko, kad mažinant finansavimą maldos namų priežiūrai būtų finansuojamas pedagogų atvykimas į darbą.

Tačiau tai nesustabdė K. Štelmokaitės. Atvykusi į savivaldybės tarybos posėdį išrinktoji politikė pareiškė teikianti šį siūlymą balsavimui.

Deja, svečio teisėmis dalyvavusi K. Štelmokaitė siūlymo tarybos nariams teikti negalėjo. To daryti neleidžia tarybos veiklos reglamentas. Teikti pasiūlymus gali tik tarybos nariai, o juos balsuodama priima ar atmeta tik taryba.

Rajono merui S. Grinkevičiui priminus apie galiojančią tvarką, posėdžių salėje kilo sąmyšis. K. Štelmokaitė ne kartą replikavo iš vietos.

Nesutiko mažinti paramą parapinoms

„Aš kviečiau naujuosius tarybos narius aktyviai dalyvauti šiame procese, per „senuosius“ tarybos narius. Teikiant siūlymus, kaip priklauso pagal procedūras. Negalima daryti chaoso, čia gaunasi chaosas. Ir jeigu vienas žmogus gali sukelti tokį chaosą – tai jau yra negerai, tai jau negerai“, – kalbėjo posėdžiui pirmininkavęs rajono meras Saulius Grinkevičius.

Jis patikslino, kad jau seniai egzistuoja nustatyta tvarka, kaip gyventojai teikia pasiūlymus prieš sprendimų projektus svarstant rajono tarybai.

„Jeigu gerbiamos Karolinos pasiūlymas buvo pateiktas komitetui, o komitetas jį atmetė – jinai dabar jį teikia… Palaukite, tai kas dabar gausis? Jeigu čia susirenka du šimtai žmonių ir ima teikti visus pasiūlymus, kokius tik sugalvoja?“, – stebėjosi S. Grinkevičius.

Darbo partijos atstovas Juozas Gaidamavičius politikams pasiūlė nusiraminti ir pradėti dirbti konstruktyviai. Jis stebėjosi, kad pradžioje siūlyta 15 tūkst. eurų paimti iš bažnyčių priežiūros programai numatytų lėšų, o dabar – finansuoti mokytojų kelionių į darbą kompensavimą.

J. Gaidamavičius pasiūlė parengti „normalų“, ne dviveidį pasiūlymą, dėl kurio galėtų balsuoti tarybos nariai.

„Supraskite teisingai, mes ne prieš mokytojus, važinėjančius į kaimą. Komitete buvo siūlymas šiuos pinigus skirti mažinant asignavimus parapijoms. Su tuo mes nesutikome“, – kalbėjo Tarybos narys Virmantas Pikelis.

Bažnyčią „valstietis“ vadino valstybės įstaiga

Paprašius „valstiečių“ sukonkretinti pasiūlymą, kad dėl jo galėtų balsuoti savivaldybės taryba, „sužibėjo“ dar vienai į Tarybą dar vienai kadencijai išrinktas ūkininkas Algimantas Kižauskas. Ko gero nesuvokdamas, jog Lietuvoje katalikų Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės.

„Parapija yra valstybinė įstaiga, kuri gauna finansavimą. Mes užtat komitete tokį klausimą ir kėlėme…“,  – savo pasisakymą pradėjo A. Kižauskas.

Posėdžių salėje nuaidėjus replikai, politikas pažėrė dar vieną išminties krislą.

„Bažnyčia yra valstybės įstaiga, kuri gauna finansavimą iš valstybės. Mūsų savivaldybė prisideda papildomai“, – pareiškė A. Kižauskas.

Tarsi gelbėdama situaciją pasiūlymą suformulavo A. Štelmokienė. Ji tikino, jog 5,5 tūkst. eurų buvo sumažintas žiniasklaidos priemonėms tenkančios išlaidos, esama ir nepaskirstytų lėšų, tad jos manymu – 10 tūkst. eurų tikriausiai atsirastų.

Tačiau šis pasiūlymas palaikymo nesulaukė. „Už“ balsavo 4 tarybos nariai, 6 pasisakė „prieš“, o 12 susilaikė.

Biudžeto lėšos – medinių bažnyčių apsaugai

„Kėdainių mugei“ pasiteiravus, ką apie politikių išsakytas mintis galvoja Romos Katalikų bažnyčios Kėdainių dekanato dekanas, kunigas Norbertas Martinkus, dvasininkas tikino, kad skiriamos biudžeto lėšos panaudojamos medinių maldos namų modernizavimui. Dvasininkas taip pat nusistebėjo, jog kai kurie rajono politikai nežino apie egzistuojantį bažnyčios ir valstybės santykį bei mano, jog bažnyčia – valstybės institucija.

Pasak N. Matinkaus, pradėjęs dirbti Kėdainių rajone jis radęs sunkią padėtį – beveik visoms kaimo vietovėse esančioms medinėms bažnyčioms reikėjo neatidėliotinos priežiūros. Ypač – sutvarkyti pavojų keliančią elektros instaliaciją, įrengti žaibosaugos sistemas, apsaugos signalizacijas.

Nemažai rajone esančių katalikų maldos namų – paveldo objektai, juose saugomos istorinėmis vertybėmis pripažinti senoviniai bažnytiniai reikmenys.

„Tam reikia nemažai lėšų, o pati bažnyčia nėra pajėgi viską sutvarkyti savais finansais. Dėl to ir kreipiausi į rajono merą S. Grinkevičių. Jis puikiai suvokė problemos esmę ir sutiko prisidėti prie Kėdainių rajone esančių bažnyčių sutvarkymo. Per metus tam skiriama 40 tūkstančių eurų, o dalis darbų finansuojama pačios bažnyčios lėšomis“, – kalbėjo kunigas, dekanas N. Martinkus.