Ugnies siautulys Kalnaberžės dvarvietėje

Gegužės 27-osios naktį ugniagesių komandos skubėjo į Kalnaberžę. Maždaug 2 valandą nakties buvo gautas pranešimas, kad atvira liepsna dega Kalnaberžės dvaro sodybos parke esantis apleistas medinis pastatas.

M. Rukšienės teigimu, Kalnaberžės dvaro sodyboje degęs pastatas nėra kultūros paveldo objektas, jis statytas maždaug prieš 70 metų.

Į nelaimės vietą nedelsiant išskubėjo net trys ugniagesių gelbėtojų komandos. Jos ugnį tramdė ne tik per naktį, net ir ryte.

„Pastatas yra didelis. Jo sienos keliasluoksnės – tad neužtenka vien užpilti vandens. Tenka sienas ardyti, kitaip jos vėl gali užsidegti.

Kol kas apie gaisro priežastį dar anksti kalbėti, bet greičiausiai tai bus neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Vietiniai kalnaberžiečiai ne kartą šiame name yra matę benamių ar valkataujančių asmenų. Galbūt jie galėjo neatsargiai numesti nuorūką. Tikrąją priežastį išsiaiškinsime atlikę išsamų tyrimą“, – sakė ugnį tramdęs Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Sergej Muchin.

Pasak ugniagesių, šis dvarvietės pastatas per pastaruosius kelerius metus degė tris kartus. Prieš keletą metų ugnis tramdyta ir pačiame dvaro sodybos pagrindiniame pastate.

Dvaro rūmai, kuriuose vasarodavo garsusis Rusijos žemės reformatorius Piotras Stolypinas, pernai vėl perimtas Valstybės žinios, šiuo metu kiek aptvarkytas.

Ugnies suniokotas pastatas nėra kultūros paveldo objektas. Jis priklauso su Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskich siejamo koncerno „Vikonda“ vienai UAB „Lukta“.

Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus Vyriausiosios specialistės Margaritos Rukšienės teigimu, gaisre nukentėjęs pastatas, kuriame sovietmečiu buvo kaimo mokykla, nėra kultūros paveldo objektas. Jis greičiausiai pastatytas ant dvaro kumetyno pamatų. „Kalnaberžės dvaras, garsėjantis tuo, kad jame vasarodavo garsusis Rusijos ministras pirmininkas valdant carui Nikolajui II, žemės reformatorius Piotras Stolypinas, pastaraisiais metais buvo pakliuvęs į visuomenės dėmesį, nes jį dėl nepriežiūros teko nacionalizuoti. Dvaras, priklausęs koncerno „Vikonda“ vienai įmonių, buvo apleistas ir tapęs avariniu. Po ilgų teismų maratonų pernai jis vėl perėjo valstybės žinion.

Kultūros paveldo departamento lėšomis dvaro pagrindinis pastatas praėjusių metų pabaigoje buvo kiek aptvarkytas, sutvirtintas.

Iš viso kultūros paveldo objektais yra šioje sodyboje yra pripažinti penki pastatai, nors statinių yra ir daugiau. Rajono vadovai daro viską, kad dvaras nesunyktų. Sutapimas, tačiau ir vakar rajono meras Saulius Grinkevičius, susitikęs su Kultūros paveldo departamento direktore Diana Varnaite, tarėsi, kaip dvarą išsaugoti ir prikelti naujam gyvenimui“, – sakė M. Rukšienė.