Šiandien, kovo 24-ąją minima Pasaulinė tuberkuliozės diena. Šiemet dėmesys kreipiamas į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos gali išaugti susirgimų tuberkulioze ir mirčių skaičius.

Ar laiku išaiškinama?

Šių metų Pasaulinės tuberkuliozės dienos minėjimo tema – „Laikas bėga“, rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) pranešime. Pasirinkta tema siekiama atkreipti visuomenės ir sveikatos apsaugos specialistų dėmesį į laiko stoką, kovojant su šia pavojinga liga. Ypač COVID-19 pandemijos metu iškilo didelis pavojus, kad tuberkuliozės atvejų ir mirčių skaičius gali išaugti.

Tuberkuliozė (toliau – TB) išlieka viena daugiausiai gyvybių nusinešančių ligų pasaulyje. Kasmet pasaulyje nuo šios ligos miršta daugiau nei milijonas žmonių. Baiminamasi, kad koronaviruso pandemija sukliudys Pasaulio sveikatos organizacijos išreikštam siekiui – iki 2030 m. pažaboti tuberkuliozės epidemiją pasaulyje, o iki 2035 m. – 95 proc. sumažinti mirtingumą ir 90 proc. sergamumą.

Remiantis atliktais skaičiavimais, dėl COVID-19 pandemijos 2020–2025 m. gali  išaugti TB atvejų ir mirčių skaičius – papildomai 6,3 mln. TB atvejų ir 1,4 mln. mirčių, rašoma ULAC pranešime. Taigi kovos su tuberkulioze fronte pasaulis gali grįžti ten, kur buvo prieš 5–8 metus.

Padėtis Lietuvoje

Lietuvoje 2019 m. registruoti 1006 nauji TB atvejai ir atkryčiai, rodiklis siekė 36 atv./100 tūkst. gyventojų, registruotos 56 mirtys. Pagal paplitimą mūsų šalyje 100 tūkst. gyventojų 2017 m. teko 48,7 tuberkuliozės atvejo, 2018 m. – 40,66 atvejai. Šis rodiklis Europos Sąjungos bei Europos ekonominės bendrijos ribose buvo antras. Daugiau susirgimų tuberkulioze buvo registruota tik Rumunijoje.

Išankstiniais 2020 metų duomenimis, naujų susirgimų TB Lietuvoje registruota mažiau.

DOTS kabinete lankytojų sumažėję

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre nuo 2017 m. veikiančiame DOTS kabinete, kuriame teikiamos tiesiogiai stebimos trumpo gydymo kurso paslaugos, kasmet lankydavosi daugiau kaip dvi dešimtys ambulatoriškai gydomų pacientų (2018 m. – 35).

„Pandeminiais“ metais besilankančių kabinete žmonių skaičius sumažėjo. Šiais metais iki kovo 18 dienos kabinete buvo 3 lankytojai, jie baigė gydymo kursą, ir šiuo metu lankančių DOTS kabinetą nėra. Nuo balandžio 1 dienos turi atvykti du žmonės, baigę gydymą Romainių tuberkuliozės ligoninėje, kurie tęs gydymą ambulatoriškai.

Neramina pandemijos įtaka

Kėdainių ligoninės konsultacijų poliklinikos gydytoja pulmonologė Irena Krikščikaitė pastebi, kad registruoti naujų susirgimų tuberkulioze mastai praėjusiais metais smarkiai sumažėjo ne tik Kėdainių rajone, bet ir visoje Lietuvoje.

„Sumažėjimo nesiečiau vien tik su didesniais higienos ir saugumo reikalavimais, paprastos veido kaukės nuo tuberkuliozės neapsaugo, reikalingi respiratoriai. Tiesiog karantino metu atliekama mažiau tyrimų. Nevyksta profilaktiniai sveikatos tikrinimai arba vyksta mažesne apimtimi, žmonės nėjo pas gydytojus, šeimos gydytojai mažiau siuntė atlikti tyrimų. O tuberkuliozė, kuri pradžioje besimptomė, dažniausiai ir aptinkama profilaktinių sveikatos tikrinimų metu. Atnaujinus juos visa apimtimi, matysime tikrąją situaciją. Neatmetam galimybės, kad „išlįs“ daug „užleistų“ tuberkuliozės formų“, – sakė gydytoja pulmonologė.

Pavojingiausia liga – nežinoma

Atvejų, kai liga išaiškinama tik tada, kai sunkiai sergantis ir krauju atkosintis žmogus patenka tiesiai į ligoninių priėmimo skyrius, pasitaiko. 2020 metais nuo uždelstos tuberkuliozės mirė du Kėdainių rajono gyventojai.

„Pavojingiausia liga tuomet, kai ji neatskleista, nežinoma. Atvira tuberkuliozės forma sergantis žmogus užkratą gali platinti ir pusę metų. O laiku nustačius ligą ir pradėjus gydymą, jau maždaug po mėnesio sergantis žmogus nustoja platinti tuberkuliozę sukeliančias bakterijas“, – sakė I. Krikščikaitė, pabrėždama, jog tai, ar aplinkiniai žmonės užsikrės, susirgs, didžia dalimi priklauso nuo asmens imuninės sistemos.

Gydytoja taip pat sako, kad nereikėtų šios ligos stigmatizuoti – nuo tuberkuliozės neapsaugotas nei vienas, ja suserga ne vien į priklausomybes linkę, asocialūs asmenys, bet ir žalingų įpročių neturintys, įvairių profesijų žmonės.

Kaip plinta tuberkuliozė?

Tuberkuliozė – tai oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, kurios metu gali būti pažeisti įvairūs žmogaus organai, dažniausiai plaučiai.

Tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą,  kai plaučių tuberkulioze sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. Mikrobakterijos ore gali išlikti kelias valandas priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Žmogus, įkvėpęs užteršto oro, gali tapti infekuotu.

Ar žmogus, turėjęs kontaktą su sergančiuoju atvira tuberkuliozės forma, užsikrės ir / ar susirgs, priklauso nuo bendravimo laiko, užkrato dozės, atviroje ar uždaroje erdvėje buvo bendrauta, kontaktavusio asmens amžiaus ir jo bendros sveikatos būklės.

„Nustatyta, kad didžiausią riziką užsikrėsti turi ligonio šeimos nariai. Prie rizikos susirgti asmenų grupės priskiriami ir kartu dirbantys, besimokantys asmenys, būnantys tose pačiose patalpose, jei jos ankštos, nevėdinamos ar prastai ventiliuojamos“, – praėjusių metų gegužę, kai Kėdainių rajone, jau karantino metu, buvo patvirtinti du nauji plaučių tuberkuliozės atvejai, „Kėdainių mugei“ sakė  Lolita Menčikovienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė.

Suserga tik maža dalis užsikrėtusiųjų

Kuomet su įkvėpiamu oru tuberkuliozės bakterijos patenka į žmogaus organizmą, žmogus tampa infekuotu. Besidauginančios bakterijos per 2–12 savaičių pasiekia tokį skaičių, kurio pakanka sukelti žmogaus imuninės sistemos atsakui, kurį galima pastebėti atlikus tuberkulino mėginį. Tik 1-5 proc. atvejų per 1–2 metus nuo užsikrėtimo tuberkuliozė pasireiškia klinikiniais požymiais. Dažniausiai suserga jauni ir senyvi žmonės.

Kuo skiriasi tuberkuliozės bakterijomis užsikrėtęs asmuo nuo sergančiojo tuberkulioze? Pasak specialistės, užsikrėtęs asmuo neturi ligai būdingų požymių. Jam dažniausiai būna teigiamas tuberkulino mėginys, o plaučių rentgeno nuotrauka – be pakitimų. Tuberkuliozės sukėlėjų į aplinką jis neskleidžia.

Ligos požymiai

Tuo tarpu sergančiam tuberkulioze žmogui būdingas kosulys, trunkantis 3 ir daugiau savaičių, silpnumas, nuovargis, svorio kritimas, apetito stoka, prakaitavimas nakties metu. Vėlesnėse stadijose būdingi pakitimai plaučių rentgeno nuotraukoje, skausmas krūtinėje, karščiavimas, skreplių ir kraujo atkosėjimas. Toks žmogus platina ligos sukėlėjus.

Užsikrėtus tuberkuliozės bakterijomis – latentinė tuberkuliozės infekcija – kai tuberkuliozės sukėlėjas patenka į žmogaus organizmą, bet imuninių ląstelių yra slopinamas, lokalizuojamas, stabdomas jo dauginimasis, todėl nėra klinikinių ligos požymių. Asmenims, kuriems nustatoma ši ligos forma, rizika susirgti tuberkulioze yra 5-10 proc. priklausomai nuo sveikatos būklių, kurios didina šią riziką ir papildomai gaunamo užkrato kiekio. Riziką susirgti didina susirgimai onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, mažesnis už normą kūno masės indeksas, lėtinis inkstų nepakankamumas, užsikrėtimas ŽIV.

Grėsminga vaikams
Tuberkuliozės infekcija ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų dėl pilnai nesusiformavusio imuniteto.  Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijami naujagimiai 2–3 dieną po gimimo.

Siekiant užtikrinti efektyvią tuberkuliozės profilaktiką ir kontrolę, mažinti tuberkuliozės plitimą, bei kuo anksčiau išaiškinti užsikrėtusių vaikų skaičių ir pradėti gydymą, kasmet Lietuvoje valstybės lėšomis turi būti atliekamas tuberkulino mėginys 7 metų amžiaus vaikams ir vaikams, priklausantiems rizikos grupėms.

Siekiant sumažinti užsikrėtimo TB mikobakterijomis riziką, ULAC centro medikai rekomenduoja:

  • vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju TB;
  • sergančiajam TB laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis  servetėlėmis, o panaudotas servetėles išmesti į šiukšliadėžę;
  • dažnai vėdinti ir valyti patalpas;
  • kuo dažniau plauti rankas.